Bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą yra administracinė priemonė, kurios tikslas - ne tik nubausti, bet ir paskatinti asmenį ateityje laikytis nustatytų taisyklių. Tačiau realybė rodo, kad ne visada baudos pasiekia savo tikslą, o kai kurie pažeidėjai vengia atsakomybės, taip sukeldami papildomų problemų tiek sau, tiek valstybei.
Daugiausiai keliuose užfiksuojama greičio viršijimo atvejų. Kitas dažniausias pažeidimas - vairavimas apsvaigus. Didžiausios baudos skiriamos, kai vienu metu pažeidžiami keli eismo taisyklių reikalavimai. Pavyzdžiui, girtas, neturintis teisės vairuoti žmogus gerokai viršija greitį. Tokius vairuotojus dažnas pavadintų ne palyginti švelniu pažeidėjo vardu, o nusikaltėliu.
Teorinė reikalo pusė - aiški ir paprasta: gavęs baudą žmogus privalo per 40 dienų ją sumokėti. Priešingu atveju išieškojimo imasi antstoliai. Tada pažeidėjo kišenė nukentės dvigubai skaudžiau, nes antra tiek kainuos antstolio darbas. Šiais metais antstoliams vykdymui perduoti 2367 nutarimai skirti baudą, kadangi per 40 dienų pažeidėjai jos nesumokėjo.
Tačiau visais atvejais antstolis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, gali kreiptis į teismą dėl piniginės baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu. Tikrai žinoma, kad tokių piktybiškai nemokančių pažeidėjų yra, tačiau įstatyme nėra konkrečiai pasakyta, per kiek laiko antstolis privalo išieškoti skirtą baudą. Daugelis antstolių nesilaiko šios taisyklės. Jų stalčiuose guli bylos, kuriose tūkstantinės baudos pažeidėjams skirtos prieš penkerius ir daugiau metų, o šie nei dirba visuomenei naudingo darbo, nei leidžia laiką areštinėse.
Viešieji Darbai Kaip Alternatyva Baudoms
Viena iš alternatyvų nemokėti piniginės baudos yra viešieji darbai. Valanda viešųjų darbų prilyginama 10 litų baudos. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda pagal nustatytą santykį. Baudos dalies pakeitimas viešaisiais darbais neatleidžia asmens nuo likusios baudos mokėjimo.
Viešuosius darbus dirba ne tik niekaip pragyvenimo šaltinio negalintys surasti žmonės, užsidirbti norintys atostogaujantys moksleiviai ar studentai, tačiau ir tie asmenys, kuriems už padarytus nusikaltimus ar administracinių teisės aktų pažeidimus tokią bausmę paskiria teismas. Dažniausiai bausmės susilaukusiems asmenims yra skiriami jokios kvalifikacijos ar specialių įgūdžių nereikalaujantys darbai - aplinkos tvarkymas, medžių genėjimas, tvorų dažymas, suoliukų taisymas, langų valymas ir pan.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės reikalų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė teigė, kad jeigu būtų jos valia, ji siųstų viešuosius darbus atliekančius asmenis tvarkyti viešųjų Kauno vietų, nes miestas yra apleistas. Tačiau dažniausiai tokie asmenys siunčiami į Panemunės senelių namus, Vilijampolėje esančius Kartų namus bei Panemunės vaikų globos namus. Šiose socialinėse įstaigose trūksta darbuotojų, ypač tokių, kurie dirbtų ūkio darbus, tad pagalba iš šalies jiems labai praverčia.
Tačiau pasitaiko ir neigiamų atvejų. Kai kurių įstaigų vadovai į tokius žmones žiūri įtariai ir jų kratosi, nes bijo. Mat ne visada pranešama, už kokius nusikaltimus tie žmonės yra nubausti. Yra pasitaikę vagysčių, tačiau įrodymų - ne.
Socialinės Išmokos Ir Atidirbimo Reikalavimas
Diskutuojama ir apie socialinių pašalpų gavėjų atidirbimo tvarką. Kai kuriose savivaldybėse už socialines pašalpas reikia atidirbti tam tikras valandas, kai kuriose vietoj piniginių lėšų parama skiriama maisto produktais. Jei netenkinate nustatytų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, jos tiesiog negausite.
Valstybės pareiga yra padėti ir remti savo labiausiai pažeidžiamus piliečius. Tačiau reikalavimas ne tik mokėti mokesčius, bet ir atidirbti už paramą, kurią kiekvienas "kaupia" yra nepagrįstas ir neteisingas. Ypač kai kalbama apie darbingus, sveikus asmenis, kurie piktnaudžiauja socialinių pašalpų gavimo tvarka.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad tokie susitarimai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenims tokie darbai neskiriami.
Visuomenei naudingų darbų seniūnijoje atidirbimas netaikomas pensininkams; žmonėms su negalia (turintiems 60-100 proc. darbingumo lygį). Taip pat nepamirštama, kad tokie darbai turėtų būti organizuojami protingai, žmogiškai ir nežeminant žmogaus orumo.
Iššūkiai Ir Perspektyvos
Nepaisant įstatymų ir tvarkų, išlieka problemų, susijusių su baudų ir viešųjų darbų vykdymu. Miestų policijos komisariatuose yra susikaupę tūkstančiai neatidirbtų viešųjų darbų valandų, teisingumas iki galo neįvykdomas. Įmonės nenori susidurti su pažeidėjais ir mano, kad jų darbas joms atneštų mažai naudos. Policijos pareigūnai sako, kad dauguma pažeidėjų yra darbingo amžiaus, sveiki ir stiprūs vyrai, tačiau valdininkai neskiria pakankamai dėmesio šios problemos sprendimui.
Šiauliuose ir Panevėžyje, skirtingai nei Kaune, socialinės paramos gavėjai nėra raginami atidirbti už gaunamas pašalpas. Šiauliuose teigiama, kad seniūnijų nebuvimas ir papildomo darbo organizavimo sudėtingumas neleidžia įgyvendinti šios tvarkos. Panevėžyje baiminamasi, kad didelis gavėjų skaičius ir papildomas administracinis krūvis trikdytų skyriaus veiklą.
Tačiau Kaunas rado išeitį: gavėjai privalo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, o darbus jiems parūpina seniūnai. Žmonės dirba jiems patogiu metu, o jeigu atsisako - paramos negauna. Ši tvarka užkrauna papildomo darbo savivaldybių darbuotojams bei seniūnijoms, bet atneša daug naudos.
Svarbu suprasti, kad visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno piliečio atsakomybės. Nors sistema nėra tobula ir turi trūkumų, bendradarbiavimas tarp institucijų ir piliečių galėtų padėti spręsti daugelį iškilusių problemų ir užtikrinti teisingumą.
tags: #atidirbimas #visuomenei #uz #baudas