Prienų rajone atskleistas slaptas automobilių ardymo verslas, kuris atkreipia dėmesį į vis dar egzistuojančią nelegalią veiklą Lietuvoje. Trys vyrai, kurių amžius - 19, 27 ir 28 metai, yra tiriami dėl nelicencijuotos automobilių išmontavimo ir automobilių dalių prekybos veiklos Pietų Lietuvoje. Ši situacija tampa pavyzdžiu, kaip nelegalus verslas gali klestėti net ir ramiose kaimo vietovėse, kol teisėsauga jo nesulaikys.
Per kelias kratas teisėsauga aptiko didžiulę automobilių dalių kolekciją, įskaitant variklius, pavarų dėžes ir elektroninius komponentus. Valdžios institucijų skaičiavimais, toks verslas per mėnesį galėjo uždirbti iki 11 000 eurų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši veikla vyko be jokios oficialios registracijos ir nebuvo laikomasi aplinkosaugos bei darbo teisės aktų.
Neteisėtos automobilių išmontavimo operacijos ir jų poveikis aplinkai
Neteisėtos automobilių išmontavimo operacijos kelia didelį pavojų aplinkai. Degalai, alyva, akumuliatorių rūgštis ir kitos pavojingos medžiagos gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis, todėl gali būti padaryta ilgalaikė žala ekosistemoms. Automobilių akumuliatoriai, ypač švino rūgštiniai, turi švino, sieros rūgšties ir kitų toksinių medžiagų, kurios taip pat gali užteršti dirvožemį ir požeminius vandenis. Benzinas ar dyzelinas, likęs kuro sistemoje, taip pat gali išsilieti ir teršti aplinką. Manoma, kad ardant ar neteisingai utilizuojant automobilio dalis, gali išsiskirti pavojingi cheminiai junginiai ir kitos nuodingos dujos. Iš senesnių oro kondicionierių ar šaldymo sistemų gali išsiskirti ozoną ardančios dujos. Automobilių ardymo metu susidaro didelis kiekis atliekų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo, gumos, metalo likučių. Jei šios atliekos nėra perdirbamos, jos kaupiasi sąvartynuose ir ilgai skyla.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamai tvarkomi eksploatuoti netinkami transporto priemonės (ENTP) aplinkai daro tokią pačią žalą kaip ir pavojingosios atliekos.
Teisiniai ir reguliavimo aspektai
ENTP tvarkymo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“. Įmonės, užsiimančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymo arba ardymo veikla, privalo atitikti specialius reikalavimus ir turėti TIPK leidimą bei pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.
Pagal ENTP tvarkymo taisykles, ENTP surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo ir laikymo (įskaitant laikiną laikymą) zona turi būti padengta nelaidžia danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardančiajam poveikiui, ir turi turėti nutekėjusių skysčių surinkimo įrenginius bei priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą nuo naftos produktų ir kitų teršalų patekimo. Jei ENTP laikomos lauke, tuomet turi būti įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo sistema. Taip pat privaloma turėti oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.
Pavojingųjų atliekų laikymo zona turi būti patalpa arba aptverta, apšviesta ir saugoma teritorija, uždengta lengvų konstrukcijų stogeliu, saugančiu nuo atmosferos kritulių ir tiesioginių saulės spindulių. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas turi būti atliekamas uždarose patalpose.
ENTP apdorojimo įmonėje turi būti specialiųjų priemonių ir sorbentų, jie turi būti laikomi taip, kad būtų galima laiku ir tinkamai panaudoti ištekėjus pavojingiems skysčiams, kad šie neplistų toliau.
Jeigu planuojama vienu metu laikyti 10 ar daugiau tonų pavojingųjų atliekų (dar neišardytų ENTP, susidariusių pavojingųjų atliekų) ir planuojamas ENTP ardymo pajėgumas - 5 ar daugiau tonų per parą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pirmiausia reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV atranka). Jei PAV atrankos metu nustatoma, kad planuojama veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį, tuomet Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelės 7 papunkčiu (atliekų laikymo, perkrovimo ir rūšiavimo įmonės įrenginiai (statiniai)), ENTP tvarkymo veiklai nustatoma 100 m sanitarinės apsaugos zona, kurią būtina įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Veiklos vykdytojas turi parengti įmonės Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą ir ją suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra. ENTP tvarkančios įmonės privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčinės veikos gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui arba aplinkai.
ENTP tvarkymo įmonėje privalo dirbti bent vienas darbuotojas, išklausęs atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavęs žinias patvirtinantį pažymėjimą.
Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, prieš 25 darbo dienas privalo informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prie eksploatavimo pradžią tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-444.
Nelegalių automobilių ardytojų mastas Lietuvoje
Nelegaliai dirbantys ir mokesčių valstybei nemokantys senų transporto priemonių ardytojai po truputį ištraukiami iš šešėlio. Aplinkos ministerija, reaguodama į asociacijų ir piliečių pranešimus, atlieka patikrinimus ir nustato asmenis, kurie vykdė veiklą neturėdami leidimų ir pažeisdami aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus. Tokiems asmenims surašomi administracinio nusižengimo protokolai, duodami privalomieji nurodymai nustatytus pažeidimus pašalinti.
Pavyzdžiui, Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius nustatė asmenį, kuris veiklą vykdė neturint verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos bei neinformavus mokesčių administratoriaus apie pradėtą veiklą. Šiam asmeniui buvo paskirta bauda.
Duomenys leidžia daryti išvadą, kad šešėlyje dirbančių asmenų skaičius vis dar yra nemažas. Nelegalūs ardytojai, kaip ir senų automobilių supirkėjai, iškraipo rinką, nes dirba skirtingose konkurencinėse sąlygose, nemoka mokesčių valstybei.
Teisės aktai numato, kad transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas ir panašiai. Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. Asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą bei užtikrina ES direktyvos, reglamentuojančios automobilių atliekų tvarkymą, vykdymą Lietuvoje.
Šiuo metu ENTPTA vienija 128 narius, kai Lietuvoje ENTP surinkimo ir ardymo veiklą vykdo arti 400 fizinių ir juridinių asmenų. Skaičiuojama, kad kasmet šalyje išardoma iki 60 tūkst. tonų ENTP, iš kurių apie 30 % (apie 20 tūkst. tonų) sudaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių.
Šešėlio mastą atspindi ir neseniai paskelbta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, kad kontroliuojant mokesčių mokėtojus, vykdančius su automobilių ir dalių jiems prekyba bei autoremonto paslaugomis susijusią veiklą, pernai atliko apie 700 kontrolės veiksmų. Jų metu už nustatytus pažeidimus surašyta apie 170 administracinių nusižengimų protokolų ir apskaičiuota apie 2 mln. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.
Kėdainių rajono incidentai ir įspėjimai
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Kėdainių rajone vykdydami iš anksto suplanuotus reidus nustatė du nelegaliai ardomų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atvejus. Tokia situacija daliai piliečių primena, kad automobilių ardytojai privalo turėti taršos leidimus, kurie yra būtini vykdant šią veiklą.
Pirmasis atvejis užfiksuotas spalio 29 d. Kėdainių rajone, kai privataus namo kieme aplinkosaugininkai pastebėjo sustatytus automobilius. Savininkas paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių ir jų dalių pardavimu, tačiau paaiškėjo, kad neturi nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ENTP ardymui. Teritorijos apžiūros metu užfiksuota įvairių išardytų automobilių detalių, automobilių padangų, automobilių kėbulų ir jų dalių. Iš viso sklype sukaupti 105 automobiliai: 33 automobiliai paruošti ardyti, 52 automobiliai pradėti ardyti (iš dalies išardyti) ir 20 visiškai išardytų automobilių (likę tik transporto priemonių kėbulai).
Antrasis atvejis fiksuotas lapkričio 12 d. Kėdainių rajone. Aplinkosaugininkai prie senų fermų pastebėjo sukrautų automobilių krūvas. Apžiūrėję teritoriją ir pastatus pareigūnai nustatė, kad vietovėje veiklą vykdo įmonė, kurios veikla - automobilių ir jų dalių pardavimas, automobilių remontas. Patikrinimo metu pastebėta, kad teritorijoje ant grunto vienas ant kito buvo sukrauti automobiliai, kurie, įmonės atstovo teigimu, pagal anksčiau sudarytą automobilių nutempimo, nuvežimo sutartį su juridiniu asmeniu yra saugomi. Tokių automobilių buvo apie 162. Kitoje teritorijos dalyje užfiksuotos 9 visiškai išardytos transporto priemonės, 40 iš dalies išardytų transporto priemonių ir 10 transporto priemonių įsigytos galimai ardymui. Taip pat rasta 14 atskirų transporto detalių su valstybiniais numeriais, šalia pastato - 17 išardytų transporto priemonių, kurių kėbulai buvo suspausti ir laikomi ant grunto. Įmonė taip pat neturėjo taršos leidimo.
Svarbu žinoti perkant naudotas automobilių dalis
Jei perkate naudotas automobilių dalis Lietuvoje, labai svarbu žinoti jų šaltinį. Nelegaliai išmontuotos dalys nėra išbandytos, neturi garantijos ir gali būti vogtos. Įtariamiesiems pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudžiama neteisėta komercinė veikla.
Ar kada nors susidūrėte su įtartinais automobilių dalių pardavėjais? Tokia patirtis gali būti nemaloni ir potencialiai pavojinga. Todėl svarbu būti budriems ir rinktis tik patikimus tiekėjus.
Seime svarstomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pažaboti nelegalius transporto priemonių ardytojus. Pagal siūlomas pataisas, transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP) pagal tam tikrus kriterijus, o tai padėtų nustatyti nelegalius ardytojus. Pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė remontuojama, ar ardoma dalimis, ar išardyta.
Aplinkos apsaugos instituto 2018 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet Lietuvoje susidaro apie 130 tūkst. ENTP, iš kurių didelė dalis nėra tinkamai tvarkomos. Tyrimo duomenimis, išregistruotų, pateikus ENTP sunaikinimo pažymėjimą, kelių transporto priemonių skaičius mažėja, tačiau transporto priemonių iš „Regitros“ išregistravimas dėl kitų priežasčių, įskaitant priverstinį išregistravimą ir savininkų nesugebėjimą pateikti reikiamų dokumentų, auga. Tai sudaro galimybes asmenims išvengti mokestinių ir aplinkosauginių prievolių dėl transporto priemonės realizacijos arba neteisėto išardymo vykdymo.
Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su partneriais yra sukūrusi ENTP ir jų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Automobilinės atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Vien pernai Lietuvos miškuose girininkijos surinko 700 tonų įvairių atliekų, tarp kurių buvo gausu ir beverčių transporto priemonių atliekų.
Kiemuose ar garažuose neteisėtai ardomi automobiliai, kaip ir bevertės gamtoje išmestos transporto priemonių atliekos, - vis dar dažnas atvejis Lietuvoje. Nustatyti aplinkos teršėjus neretai būna sudėtinga, bet pasitaiko ir išimčių.
tags: #atrankos #isvada #automobiliu #ardymo