Tikimės, kad transporto priemonės ridos klastojimas ir techninė apžiūra taps sinonimu ir taps dideliu galvos skausmu vairuotojams ir transporto priemonių savininkams.
Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) apie ridos klastojimą yra pasisakęs senai ir konkrečiai, kad tai yra esminis trūkumas, dėl kurios transporto priemonę galima grąžinti pardavėjui. O čia jau prasideda linksmoji dalis, nes atsiras transporto priemonių, kurios bus pirktos prieš daugiau, nei kelis metus ir pakeitusios daugiau, nei vieną savininką. Tokiais atvejais, imkime pavyzdį, kad šiandien paaiškėjo, kad Jūsų transporto priemonė, kurią įsigijote prieš 2 metus (su pardavėjo atlikta) Valstybine technine apžiūra (TA), turėsite pagrindą grąžinti, nepaisant to, kad terminas dėl nekokybiško įsigyto daikto (2 du metai), jau praėjo.
2025-05-23 Per LRT radiją vyko labai įdomi diskusija, kurioje dalyvavo Car Verticall duomenų analitikos skyriaus vadovas Matas Buzelis ir Transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus atstovas Simonas Mažonis. Susirėmė ietis visai įdomiai, nes p. Matas gynė poziciją, kad automobilio patikras reikia daryti prieš perkant (su tuo Autopretenzija visiškai sutinka), tačiau tuo pačiu ir žiūrime skeltiškai, nes Car Verticall negaus informacijos apie transporto priemones, kol šios informacijos į viešąją erdvę nepatalpins transporto priemonių apžiūrų ar oficialių gamintojų atstovų servisai ir/arba įstaigos. Labai liūdna, kad oficialių gamintojų atstovų servisai tingi dalintis tokia aktualia informacija, nes nesant tokių žinių, pirkėjai turi labai daug galimybių paslysti, o nesąžiningi pardavėjai pasinaudoti.
P. Simonas džiaugėsi, kad tokios informacijos surinkimas yra labai teisingas ir tinkamas, bet jam pasiūlius neatitinkančią ridą koreguoti remonto dirbtuvėse, Autopretenzijos kolektyvui net žandikauliai atvipo. Tokiais žodžiais, Valstybinės įstaigos atstovas vos ne siunčia tokius geradarius servisus tiesiai į teismus gauti baudžiamąją atsakomybę.
Autopretenzija mato vieną išeitį: jei paaiškėjo, kad Jūsų įsigyta transporto priemonė turi suklastotą ridą, jos atsikratyti, ty grąžinti pardavėjui. Ką daryti, jei nežinote, nuo ko pradėti, susisiekite www.autopretenzija.lt arba telefonu +370 658 55855 ir pasikalbėkime. Visada yra sprendimų, tik svarbiausia jie turi būti Jūsų, o ne kažkieno paskatinti ar “patarti”.
Kaip veikia ridos klastojimas ir kaip jį atpažinti?
Automobilių diagnostikos technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ automobilių diagnostikos plėtros vadovas Aurimas Frankauskas aiškina, kad šie nelegalūs įrenginiai veikia kaip nuvažiuoto atstumo ir greičio emuliatoriai. „Šiuos duomenis automobilyje generuoja ABS sistemos valdymo blokas, kuris informaciją perduoda kitiems automobilio valdymo blokams. Dažnu atveju nuvažiuotą atstumą ir greitį apdoroja prietaisų skydelis (spidometras)“ - techninius niuansus atskleidžia specialistas.
A. Frankauskas kartu pabrėžia, kad sustabdyti ridą ir tuo pačiu rodyti tikrą važiavimo greitį ne visada įmanoma. „Sustabdyti ridą ir tuo pačiu rodyti tikrą važiavimo greitį ne visada įmanoma - tai priklauso nuo konkretaus automobilio. Yra modelių, kuriuose ABS valdymo blokas siunčia du atskirus signalus į prietaisų skydelį: nuvažiuotą atstumą ir greitį. Tokiu atveju pakanka emuliuoti tik nuvažiuotą atstumą, t. y. jį „sustabdyti“, - įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
Montuojama į prietaisų skydelį
Kadangi ridos blokatorius yra sudėtingesnis įrenginys, kurio pirkėjams pastebėti nevalia, A. Frankauskas teigia, kad emuliatorius dažniausiai montuojamas tarp prietaisų skydelio ir ABS valdymo bloko CAN komunikacijos laidyne. Sumontavus ridos blokatorių, jis filtruoja reikiamas žinutes (skydeliui visada persiunčiamas nulinis nuvažiuotas atstumas). Jei greitis siunčiamas atskiru signalu, jis tiesiog praleidžiamas - taip skydelis rodo tikrą važiavimo greitį, o rida nesikeičia. „Dažnai prietaisų skydelis yra atsakingas už nuvažiuotos ridos informaciją ir skaičiavimą. Išmontavus emuliatorių, duomenys vėl pradedami skaičiuoti teisingai, tačiau kiti valdymo blokai jau būna gavę anksčiau iškreiptą informaciją“, - priduria jis.
Įžvelgti klastą - įmanoma
Pasiteiravus, ar perkant naudotą automobilį įmanoma nustatyti, jog jame buvo sumontuotas ridos blokatorius, A. Frankauskas teigia, kad tai, vėlgi, priklauso nuo konkretaus modelio. „Šių emuliatorių įprasta diagnostika aptikti neįmanoma, nes juos sumontavus jie netampa pasiekiami gamintojų diagnostinei įrangai, kuri skirta originalių valdymo blokų signalų ir duomenų analizei. Vis dėlto, rinkoje jau yra išmaniųjų įrenginių, leidžiančių patikrinti galimą ridos klastojimą ir komponentų keitimą: vienu mygtuko paspaudimu galima gauti ridos duomenis iš daugelio valdymo blokų. Analizuojant gyvus parametrus ir skirtingų sistemų duomenis, galima pastebėti neatitikimų, leidžiančių suprasti, jog rida klastojama“, - įžvalgomis dalijasi A. Frankauskas.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad automobilių pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jo ridą, bet ir kitus parametrus. Pavyzdžiui? Variklio darbo valandas, multimedijos sistemos veikimą valandomis ar minutėmis, dyzelinių variklių regeneracijos ciklus, skirtingų valdymo blokų gyvi parametrus. „Palyginus šiuos duomenis su nuvažiuota rida, galima įvertinti, ar jie logiškai tarpusavyje dera, ar veikimo laikas yra logiškas ridos atžvilgiu“, - priduria A. Frankauskas.
Techninėje apžiūroje blokatorių neieško
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas neslepia, jog kontrolierių galimybės demaskuoti modernius ridos blokatorius yra itin ribotos. „Kontrolierius tiesiog fiksuoja odometro duomenis ir įkelia juos į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę“, - paaiškina R. Gabartas. Jis atkreipia dėmesį, kad jeigu intervencija į transporto priemonės „smegenis“ yra sudėtingesnė ir išmanesnė, tikėtina, kad įprastos patikros metu toks ridos klastojimo būdas nebus atskleistas.
„Techninės apžiūros metu OBD jungtis naudojama siekiant įvertinti automobilio vidinės diagnostikos sistemos duomenis ir, remiantis už taršos neutralizavimą atsakingų komponentų darbu, nustatyti, ar variklis neteršia aplinkos labiau, nei leistina“, - teigia pašnekovas. Jis akcentuoja, kad šis patikros būdas apskritai nėra skirtas blokatorių paieškai, o kontrolieriams tokia užduotis nėra keliama.
Net ir tais retais atvejais, kai klastojimo įranga yra akivaizdi, dramatiškų teisinių pasekmių TA stotyje nesulaukiama. R. Gabartas pastebi, kad pastebėti ridos blokatorių įmanoma nebent teoriškai - jeigu neatsargus savininkas paliko jį tiesiog sujungtą su OBD jungtimi ir taip atvyko į patikrą. Tačiau ir tokioje situacijoje kontrolierius netampa teisėsaugos tyrėju. „Jei OBD jungtyje yra prijungtas koks nors prietaisas, patikros metu tiesiog paprašoma jį atjungti. Nei įgaliojimų, nei galimybių aiškintis, koks konkrečiai prietaisas prie OBD jungties prijungtas, TA kontrolieriai neturi“, - priduria asociacijos atstovas.
Ridos klastotojų pėdsakai pasimeta tarp sienų ir savininkų
Nors internetinėje erdvėje netrūksta atvirų pasiūlymų, siūlančių įsigyti ar sumontuoti ridos blokatorius, teisėsaugos pareigūnai kol kas nefiksuoja masiškai išvystyto organizuoto nusikalstamumo tinklo. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos specialistas Benjaminas Auryla tv3.lt portalui teigė, kad transporto priemonių ridos klastojimo atvejų šalyje nustatoma palyginti nedaug. „Tai leidžia daryti prielaidą, kad ši veikla kol kas nėra masiškai išvystyta kaip aiškiai struktūruota organizuoto nusikalstamumo schema“, - pabrėžia B. Auryla.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad ridos koregavimas neretai tampa viena iš sudedamųjų platesnės sukčiavimo grandinės dalių, apimančių automobilių perpardavimą, kėbulo numerių (VIN) klastojimą ar nesąžiningas lizingo schemas. Nepaisant to, dauguma nustatomų atvejų vis dar siejami su pavieniais asmenimis ar smulkaus masto veikla. Paklaustas apie prevencinius veiksmus ir proaktyvią nelegalios įrangos platintojų paiešką elektroninėje erdvėje, B. Auryla nurodo, kad stebėsena vykdoma pagal turimas galimybes. Aptikus galimai neteisėtas paslaugas ar draudžiamą turinį, pareigūnai imasi veiksmų pagal kompetenciją bei ragina pačius gyventojus aktyviai pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
Vis dėlto, pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tyrėjai, bandydami neginčijamai įrodyti sukčiavimo faktą, yra nuolatinė transporto priemonių savininkų kaita. Nemaža dalis naudotų automobilių į Lietuvą atvyksta iš Vakarų Europos, todėl neretai paaiškėja, kad ridos blokatorius transporto priemonėje buvo sumontuotas dar prieš kertant valstybės sieną. Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas aiškina, jog tokie tyrimai reikalauja keitimosi informacija su kitų valstybių institucijomis, pasitelkiant Europolo ar kitus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus. „Pagrindinis iššūkis yra savininkų kaita ir tarptautinis aspektas, tačiau policija imasi visų teisės aktų numatytų priemonių, siekiant identifikuoti ridą klastojusį asmenį“, - teigia specialistas, paaiškindamas, kad baudžiamosiose bylose tyrėjai remiasi ne tik faktiniais duomenimis apie klastojimo laiką, bet ir kita tyrimui aktualia informacija.
Kada padės vartotojų teisės, o kada teks eiti į teismą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pabrėžia, kad paaiškėjus ridos klastojimo faktui, pirmiausia privalu kreiptis į policiją. Tačiau jei teisėsauga nusprendžia, kad pagrindo ikiteisminiam tyrimui nepakanka, pirkėjas priverstas teises ginti civiline tvarka. „VVTAT yra įgaliota nagrinėti tik vartojimo ginčus. Vartojimo ginčo šalys yra vartotojas ir jo teises galimai pažeidęs pardavėjas-verslininkas“, - primena tarnybos atstovai. Tai reiškia, kad jei automobilį pirkote iš kito fizinio asmens, o ne iš įmonės, VVTAT durys jums užvertos - tokie ginčai sprendžiami tik teisme.
Jei sandoris visgi sudarytas su verslininku, pirkėjo rankose atsiduria svarios garantijos. Pardavėjas yra atsakingas už naudoto automobilio kokybę, buvusią pristatymo momentu, o ši atsakomybė galioja dvejus metus. „Verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamos transporto priemonės pagrindines savybes, taip pat ir apie transporto priemonės ridą“, - teigiama tv3.lt portalui atsiųstame VVTAT komentare. Svarbu tai, kad kilus ginčui dėl informacijos tikslumo, įrodinėjimo našta krenta būtent ant pardavėjo pečių.
Vartotojas, turintis įrodymų apie suklastotą ridą, turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus, atlyginti nuostolius ar net visiškai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Visgi procesas reikalauja kantrybės ir kruopštaus dokumentavimo. Pirmiausia privalu raštu kreiptis į pardavėją su konkrečiu reikalavimu. Tik gavus neigiamą atsakymą arba nesulaukus jokios reakcijos per 14 dienų, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju pirkėjas privalo pateikti įrodymus: nuo sutarties ir apmokėjimo dokumentų iki oficialių įrodymų, patvirtinančių, kad rida buvo suklastota. Galutinį sprendimą tarnyba priima įvertinusi abiejų šalių paaiškinimų visumą, tačiau galutinė sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, kiek pirkėjas buvo apdairus patikros momentu ir kokius įrodymus sugebėjo surinkti iš oficialių servisų ar duomenų bazių.
Įstatymai atgrasūs, tačiau neefektyvūs
Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dvejiems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma dideliu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamu eksploatuoti eisme. Nors įstatymai ir aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama. Panaši tendencija vyrauja ir kitose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Kaimyninėje Latvijoje privatiems asmenims už automobilio su suklastota rida pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams - 1 000 eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas bauda siekia 200 eurų, o įmonėms - 2 000 eurų. Estija neturi specialiai ridos klastojimui skirtų įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki 3 metų. 8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė - 7,8 proc., o Latvijoje - 12,9 proc. Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausiai, kas tik įrodo, jog įstatymai čia veikia prastai.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ nustatė, kad jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 000 eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų. „Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų gerosios praktikos arba precedento sukūrimas. Tikėtina, kad ilgoje perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir įneštų daugiau skaidrumo į skylėtą naudotų automobilių rinką“, - sako M. Buzelis. Įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai bendrai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.
Trūksta vieningos sistemos
Nors dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi. Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, Ispanijoje - iki 3,5 metų, Italijoje - iki 3 metų, o Vokietijoje - iki 1 metų. Tiesa, maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis. Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko. „Europos Sąjungoje nėra vieningų ridos klastojimo problemą sprendžiančių įstatymų. Vienos šalys į šią problemą žiūri griežčiau, kitos - liberaliau. Vieningi įstatymai ilgainiui prisidėtų prie ridos klastojimo masto sumažėjimo“, - aiškina M. Buzelis.
Sudėtinga nustatyti kaltininką
Nors už ridos klastojimą daugelyje šalių baudžiama griežtai, teisme įrodyti, jog odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga. Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai išskirtinis atvejis. Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos. Kaimyninėje Latvijoje per pastaruosius 3 metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nei vienas asmuo. Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4-5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint omeny, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė. Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 000 eurų baudos ir buvo įkalintas 6 mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodo, jog dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami. Tiesa, Prancūzijoje deklaruojama, jog bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.
Tyrimas atliktas 12-oje šalių. „carVertical“ duomenų analitikai išanalizavo klientų įsigytas automobilių istorijos ataskaitas, kad nustatytų suklastotos ridos mastą skirtingose šalyse bei apžvelgė tose šalyse taikomus ridos klastojimo įstatymus. Tai leido nustatyti, kiek pinigų dėl ridos klastojimo praranda konkreti šalis ir kokius finansinius nuostolius ši problema atneša automobilių pirkėjams. Apdorodama milijonus transporto priemonių ataskaitų, įmonė gali įvertinti naudotų automobilių rinkos tendencijas, pateikti įžvalgas ir prognozes.
Nauji reikalavimai techninei apžiūrai
Jau po mažiau nei dviejų mėnesių įsigalios vairuotojams svarbus pakeitimas. Dar prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2025 m. liepos 7 dienos automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Tvarkos pakeitimą, kad automobiliai su suklastota rida būtų vertinami kaip turintys didelį trūkumą ir nebegalėtų gauti teigiamos techninės apžiūros išvados, o dėl to ir dalyvauti eisme, dar prieš dvejus metus pasiūlė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). „Negana to, kad automobilius su suklastota rida įsigiję vairuotojai jau ir taip yra apgauti ir nukentėję, didelis trūkumas dėl suklastotos ridos techninės apžiūros metu jiems sukels dar daugiau sunkumų. Ir blogiausia, kad jie paliekami be išeities.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės ekspertas teigia, kad ridos klastojimas opia problema išlieka visoje Europoje. „carVertical“ duomenimis, lietuviai būtent dėl šios priežasties už naudotus automobilius permoka 22,4 proc. Tai reiškia, kad 10 tūkst. Nerimą taip pat kelia tai, kad net ir likus mažiau nei porai mėnesių iki tvarkos įsigaliojimo, nėra oficialiai paskelbta ar komunikuojama, ką reikės daryti, kur kreiptis tiems, kurie techninės apžiūros metu sužinos apie tokį trūkumą. „Didžiausias paradoksas yra tai, kad net Lietuvos transporto saugos administracija neįvardija, ką reikės daryti, kad automobilio rida nebekeltų problemų pakartotinos apžiūros metu. Niekas nesako, kas bus daroma, kai šimtai vairuotojų sulauks išvadų su dideliu trūkumu dėl neatitinkančios ridos. Geros reputacijos automobilių servisai bei oficialios gamintojų atstovybės nepasiūlys sprendimų, nes ridos koregavimas iš esmės yra nelegali paslauga. Tiesa, numatytas pereinamasis laikotarpis buvo įvardijamas kaip laikas, per kurį techninės apžiūros centre apsilankę vairuotojai galėjo būti įspėti, kad jų automobilio rida buvo koreguota. Neva per šį laiką vairuotojai turėjo pasirūpinti, kad jų odometro duomenys būtų sugrąžinti į realiai artimiausią reikšmę.
M. Buzelis teigia, kad iš tiesų reikėtų patikrinti planuojamo pirkti automobilio istoriją, mat pardavėjas gali nuslėpti ne tik informaciją apie ridos klastojimą, tačiau ir apie praeityje įvykusius automobilio apgadinimus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos saugumui ar bendrai transporto priemonės techninei būklei. „Visuomet skatiname žmones ne tik patikrinti automobilio istoriją, tačiau ir išbandyti patį automobilį, nuvykti į gerą reputaciją turinčius autoservisus bei ten patikrinti transporto priemonę, peržiūrėti kompiuterio duomenis, kurie, jei sukčiai nebuvo pernelyg kruopštūs, taip pat gali parodyti, ar rida buvo atsukta. Kovoti su ridos klastotojais reikia, tačiau ir atsakomybė už tai turi tekti būtent jiems, o ne jau nukentėjusiems ir apgautiems vairuotojams“, - pabrėžė M.
Liepos 8 d. įsigaliojo nauji reikalavimai automobilių vairuotojams - techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją. „Svarbiausias šių pokyčių tikslas - mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus. Tik vienu atveju bus pateisinama - kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tai yra išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas.
Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Abejojančius, kad bet koks odometro duomenų koregavimas yra nusikaltimas, LTSA gali nuraminti. Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį. Tuo tikslu skydelis gali būti keičiamas nauju arba naudotu, arba gali būti remontuojamas transporto priemonėje jau įrengtas prietaisų skydelis, atvaizduojantis sumažėjusią ridą. Kiekvieno vizito į automobilio remonto dirbtuves metu paslaugos teikėjas ir jos klientas privalo užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi atlikti darbai. Bet koks ridos keitimas atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje.
Visi prieš vykdami į techninės apžiūros centrą ir ypač planuojantys įsigyti naudotą automobilį turėtų detaliai pasidomėti transporto priemonės istorija. Pirkėjas taip pat gali visiškai nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir kartu ridos istoriją „Transekstos“ svetainėje.
Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo koreguoti techninės apžiūros atlikimo taisykles. „Į techninės apžiūros stotis pristatomos transporto priemonės, kurių rida būna sumažinta lyginant su paskutiniu apsilankymu. Beveik visais atvejais tai būna ridos klastojimo atvejis, tačiau techninės apžiūros specialistai tiesiog įrašo naują rodmenį į protokolą. Gal vertėtų reikalauti, kad tokiu atveju automobiliui būtų atliekama ekspertizė, kuri atskleistų ridos rodmenų sumažėjimo priežastis ir tik po to transporto priemonei būtų toliau leidžiama dalyvauti eisme? K. Masiulis ir anksčiau yra teikęs siūlymų, kaip sumažinti ridos klastojimo atvejų. „Kai buvo priimtos tos įstatymo pataisos, gyventojai ir teisėsauga įgijo galimybę kovoti su sukčiavimu. Tokia teise yra naudojamasi ir dabar klastoti ridą yra rizikingiau, tačiau tokių atvejų vis tiek yra labai daug. Taigi reikia ieškoti naujų būdų, kaip mažinti sukčiavimą ir ginti automobilių pirkėjų interesus“, - teigia K.
Nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios atsakomybę už automobilio ridos klastojimą.
How to avoid scams when selling your car
tags: #atsakomybe #uz #ridos #rodmenu #klastojima