„Renault Captur" - vienas naujausių „Renault" modelių, anonsuotas dar 2012 m. pabaigoje. Gamintojas jį pristatė kaip miesto krosouverį, savo vidine erdve nenusileidžiantį vienatūriui, o važiavimo savybėmis - hečbekams. Serijinė „Captur" versijos gamyba buvo pradėta 2013 m. Kaip ir kiti šios klasės atstovai - „Nissan Juke" ar „Opel Moka" - „Captur" bandys privilioti pirkėjus ne techninėmis charakteristikomis, o stilinga išore.
Antrosios kartos „Renault Captur" dar kartą parodo, kodėl šis kompaktiškas krosoveris tapo populiariausiu „Renault" modeliu. Gamintojas dar labiau patobulino formulę, su kuria jau buvo pataikęs į dešimtuką - patraukli išorė, kokybiškas salonas ir efektyvūs jėgos agregatai.
Mažųjų krosoverių segmentas gimė iš poreikio turėti miesto automobilius su aukštesne sėdėsena ir geresniu matomumu, bet kompaktiškais matmenimis. Pirmasis tokį formatą pristatė „Nissan Juke", o netrukus, bendradarbiaujant „Renault" ir „Nissan", atsirado ir „Captur".
Dizainas ir išorė
Užuot vertinę sausus skaičius, verčiau sėskite prie automobilio vairo. Kelyje aiškiai pajusite, kad 1,5 l DCI varianto variklio galia visiškai atitinka automobilio išmatavimus ir svorį. Kaip jau esame rašę, klasikinių sedanų ir netgi, galima spėti, hečbekų laikai praeina. Juos keičia vienatūriai, visureigiai ir krosouveriai. Tiesa, daugelis iš siūlomų mūsų rinkoje krosouverių gali turėti visus keturis varančius ratus. Kaip jau minėjau, „Renault Captur" šiuo atveju bus savotiška išimtis, nes, bent jau kol kas, jis gaus tik priekinius varančius ratus. Kita vertus, tai - miesto automobilis, tad, tikėtina, kad keturių varančių ratų jo savininkui nelabai kada prireiks.
Pirkėjai galės rinktis pačius įvairiausius tiek kėbulo, tiek stogo, tiek ir veidrodėlių spalvų derinius. Užtat pirkėjai galės rinktis pačius įvairiausius tiek kėbulo, tiek stogo, tiek ir veidrodėlių spalvų derinius.
Antrosios kartos modelis siūlo 1,0 litro trijų cilindrų benzininį TCe 100 variklį bei 1,3 litro keturių cilindrų TCe agregatus su 128 arba 153 AG galia. Dyzelinių mėgėjams siūlo 1,5 dCi variantus su 94 arba 114 AG galia.
Stilingas išorės ir vidaus dizainas, kuris išsiskiria savo klasėje.
Didelė prošvaisa - net 204 milimetrai priekyje, 300 mm centre, po galiniu buferiu ir dar daugiau.
Interjeras ir praktiškumas
„Captur" ilgis - 4 120 mm, tad lyginant su „bendraklasiais", automobilis yra erdvesnis. Ant užpakalinės sėdynės telpa trys suaugę žmonės, tačiau negaliu sakyti, kad taip sėdėti yra labai patogu. Pradžiugino automobilio bagažinė. Iš pirmo žvilgsnio ji pasirodė mažoka, tačiau pakėlus dugną pamačiau, kad po juo ne atsarginis ratas, o dar vienas bagažinės lygis. Atsarginiam ratui vieta yra paskirta dar žemiau.
Viena sričių, kur „Captur" aiškiai lenkia ankstesnės kartos modelį - interjero kokybė. Dabar salone gausu minkštų, malonių medžiagų, valdymas ergonomiškas, o infosistema veikia sklandžiai. Papildomai galima pasirinkti skaitmeninį prietaisų skydelį, kuris suteikia automobiliui modernesnį pojūtį.
Vairuotojo ir keleivių erdvė - viena stipriausių „Captur" pusių. Slankiojanti galinė sėdynė leidžia lanksčiai paskirstyti vietą tarp keleivių ir bagažo. Priklausomai nuo galinių sėdynių padėties, konkurencinga bagažinės talpa svyruoja tarp 404-536 litrų. Nulenkus galines sėdynes, erdvė išsiplečia iki 1275 litrų - tai labai solidus rezultatas tokio dydžio automobiliui.
Vietoj tradicinės priekinės daiktadėžės, „Captur" gavo ištraukiamą net 11 l tūrio stalčiuką.
Viduje, moderniai atrodančiame prietaisų skydelyje, centrinėje konsolėje yra keletas erdvių, kurios praverčia daiktams laikyti. Priekyje vietos galvai užteks net aukščiausiems vairuotojams, nors šiuolaikiniame „Opel Crossland X" yra daugiau vietos kojoms. Praktiškumas šioje klasėje yra labai svarbus, todėl, tinkamai nustačius stumdomą galinę sėdynę, gaunama 377 litrų talpos bagažinė, o visiškai į priekį paslinkus suolą - net 455 litrų talpos bagažinė. Slankiojanti sėdynė taip pat reiškia, kad galite padidinti erdvę gale - ir to gali prireikti, nes „Captur" nėra pats patogiausias automobilis, kai sėdynė yra pastumta į priekį.
Automobilis gana erdvus, galinėje sėdynėje vietos pilnai pakanka suaugusiam, kojos nesiremia į priekines sėdynes, galva nesiekia stogo. Tiesa, kiek statokas galinės sėdynės atlošas, kai kam gali netikti, t.y. varginti ilgesnėje kelionėje. Priekinės sėdynės patogios, nevargina, bet neturi nugaros išlinkimo korekcijos, tai gali sukelti kažkokių nepatogumų aukštesniems ar labai mažo ūgio žmonėms (man tinka idealiai, ūgis 177cm).
Vidutinės ir aukštesnės klasės „Captur" gauna nuimamus, plaunamus sėdynių užvalkalus.
„Captur" siūlo tai, ko tikisi mažojo krosoverio pirkėjas - stilingą išorę, kokybišką ir praktišką saloną, platų variklių pasirinkimą ir erdvią bagažinę.
Salonas yra kaip ir įprastame sedane. Vietos nėra daug, tačiau 4 žmonės telpa normaliai. Pats esu (182 cm ūgio) ir telpu be jokių problemų, dar yra vietos kojoms už manęs. Bagažinė yra gana erdvi (beje, ji yra didesnė nei su visais varomais ratais). Kartą turėjau pervežti 2 m aukščio spintą ir 0,6 m pločio ir 0,4 m gylio. Užlenkiau galines sėdynes, įkišau spintą ir uždariau bagažinę ir nuvažiavau.
„Clio" atveju sumontuota elektroninė pavarų perjungimo svirtis - tai ne tik techninis, bet ir vizualinis skirtumas - toje vietoje, kur hečbeke yra tradicinė pavarų perjungimo svirtis, „Captur“ turi elegantišką pavarų režimų perjungimo rankenėlę, esančią virš ore sklendžiančios centrinės konsolės. Toks sprendimas priduoda dar daugiau šarmo mažajam SUV, kuriam ir šiaip žavesio netrūksta.
Kuro sąnaudos mieste sukosi apie 5,4 l/100 km, išsukus už miesto jos nukrito iki 4,5 l/100 km.
Kelionės pabaigoje kompiuteris rodė 5,7 l/100 km degalų sąnaudas. Keliaujant į Suomiją bendraplatformio „Clio“ sąnaudos buvo 0,6 l mažesnės, o jei būtume daugiau važiavę greitkeliais ar kalnais kaip kad prieš metus Rumunijoje su didesniu „Renault Kadjar“, jos neabejotinai būtų maždaug puslitriu didesnės. Tad benzino sąnaudos buvo tikrai priimtinos, įvertinant, kad variklis yra pakankamai galingas, ir, atitinkamai, užtikrina gerą šios klasės automobiliui dinamiką (0-100 km/val. per 9,2 s.).
Savininkai vertina „Captur" už bendrą patikimumą kasdienio naudojimo metu, tačiau susirūpinimą kelia elektros sistemos ir variklio komponentai, įskaitant sugedusias įspėjamąsias lemputes ir variklio gedimus.
Pirmosios kartos „Renault Captur" yra populiarus ir praktiškas nedidelis visureigis, kurį verta pirkti naudotą. Tačiau patikimumas gali būti problema.
„Captur" yra geras automobilis, jei norite nedidelio hečbeko ir mažos kainos, tačiau su šiek tiek aukštesne vairavimo padėtimi.
„Captur" patikimumo rodikliai yra neblogi, tačiau nevienareikšmiai, remiantis savininkų atsiliepimais, išanalizuotais kasmetiniame „What Car?" patikimumo tyrime.
„Expression+" komplektacijoje yra oro kondicionierius, 40 cm lengvojo lydinio ratlankiai, automatiniai žibintai ir valytuvai, DAB radijas ir „Bluetooth".
„Dynamique Nav" komplektuojama su 18 cm spalvoto jutiklinio ekrano informacinių ir pramoginių technologijų bei palydovinės navigacijos sistema. „Dynamique S Nav" - didesni 43 cm ratlankiai. Į „Signature X Nav" pridedama „BOSE" garso sistema, o į aukščiausios klasės „Signature S Nav" - šildomos iš dalies Nappa odos sėdynės ir galinė parkavimo kamera.
Vidutinės ir aukštesnės klasės „Captur" gauna nuimamus, plaunamus sėdynių užvalkalus.
Centrinėje konsolėje yra keletas erdvių, kurios praverčia daiktams laikyti.
Automobilio pakaba suderinta komfortiškai, garso izoliacijai priekaištų nėra - tai išbandyta tiek toli gražu neidealios kokybės Latvijos keliuose, tiek ir važinėjant žvyrkeliais, kurių mūsų maršrute buvo nemažai.
Niekas nebarška, negirgžda.
Puiki, didelė pirštinių dėtuvė (ištraukiamas stalčius, kokie 8l).
Patogus valdymo prietaisų, mygtukų išdėstymas, visai lengvai pasiekiama.
Važiavimas ir valdymas
Kaip jau minėjau, „Renault Captur" šiuo atveju bus savotiška išimtis, nes, bent jau kol kas, jis gaus tik priekinius varančius ratus. Kita vertus, tai - miesto automobilis, tad, tikėtina, kad keturių varančių ratų jo savininkui nelabai kada prireiks.
Tikėtina, kad pagrindiniai modelio pirkėjai bus išsiskirti norintis jaunimas ir, galbūt, jaunos mamos, nes, kaip bežiūrėsi, „Captur" kiek praktiškesnis už hečbeką, gerokai įdomesnis už tipišką vienatūrį ir, lyginant su sedanais, pasižymi geresniu pravažumu.
Kelyje aiškiai pajausite, kad 1,5 l DCI varianto variklio galia visiškai atitinka automobilio išmatavimus ir svorį.
„Renault" pakaba veikia tyliau, o vairo sistemos nustatymai labiau patiks vertinantiems ramų, o ne „aštrų" važiavimą.
Kelyje „Captur" važiavimo kokybė nėra itin gera. Jis yra linkęs traškėti ir stebėtinai smarkiai linguoti ant visų paviršių. Kaip ir „Clio", „Captur" siūlomas tik su priekinių ratų pavara.
Važiavimo kokybė nėra itin gera. Jis yra linkęs traškėti ir stebėtinai smarkiai linguoti ant visų paviršių.
Bandytas modelis turėjo dyzelinį 1,5 l 90 AG variklį ir 5 pavarų MPD. Kaip ir daugelis Europos automobilių gamintojų, taikydamiesi prie normų, „Renault" inžinieriai turi tiekti ne tik ekonomiškus, bet ir ekologiškus variklius. Panašu, kad jiems tai neblogai sekasi. Naujieji į „Captur" montuojami varikliai gavo visus naujausius šios srities koncerno išradimus. Įpratusiems prie didelių, galingų variklių tautiečiams siūlomi su „Captur" gali pasirodyti silpnoki.
Automobilis su 118 AG 1,2 l varikliu, kuriame sumontuota automatinė pavarų dėžė, šiek tiek svyruoja, tačiau mechaninė versija yra daug sklandesnė ir pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis nei 0,9.
Paskutiniais gamybos metais 1,2 variklį pakeitė šiek tiek galingesnis 1,3 l benzininis 128 arba 148 AG.
89 AG 1,5 dCi dyzelinis variklis yra pakankamai gyvybingas miesto sąlygomis, tačiau šiek tiek nepakankamai galingas važiuojant greičio reikalaujančiais keliais. 109 AG 1,5 dCi yra galingesnė to paties variklio versija.
Kaip ir kalbant apie išvaizdą, šie du prancūziški SUV skiriasi savo charakteriu - „liūtas" yra ryškesnis ir sportiškesnis, „Captur" - labiau klasikinis ir komfortiškas automobilis.
Jei tęsti šių dviejų modelių palyginimą, tai dar atkreipčiau dėmesį, kad „Peugeot" gali būti varomas vien tik elektra, o „Renault" siūlomas su iš tinklo įkraunama hibridine pavara ir vien tik elektra nuvažiuoti pavyks maždaug 40 kilometrų.
Aišku, hibridinio modelio kaina mažesnė (atitinkamai 29 560 ir 33 300 eurų), o įprastos „Captur" versijos kainos prasideda nuo 16 323 eurų.
Suzuki Vitara yra panašaus dydžio kaip ir Captur. Jis gerai vairuojamas, turi praktišką interjerą ir yra gerai įrengtas. Tačiau jo išmetamo CO2 kiekis yra gana didelis.
Kia Soul yra erdvus viduje, gerai įrengtas ir neblogai vairuojamas. Tačiau jo valdymas nėra pats geriausias, o CO2 emisija, kaip ir Vitara, yra gana didelė.
Suzuki Ignis yra šiek tiek mažesnis, tačiau jo kainos ir kokybės santykis yra labai geras, jį smagu vairuoti ir jis gerai įrengtas.
Visiškai ratų pavara, išvaizda, geras klirensas, dinamika jau nuo mažo greičio. Štai kas man svarbiausia ir šis automobilis tai turi. Tačiau po garantijos pabaigos hidraulinis vairo stiprintuvas pasirodė nepatikimas, iškart pasibaigus garantijai pradėjo tekėti variklio ir karterio tarpinė. Matyt garantija padaryta nebereikalo. Įdomu kodėl 1,6 variklis turi elektrinį vairo stiprintuvą, kuris neturi tokių problemų ir kuris leidžia daug lengviau valdyti automobilį ypač miesto sąlygom, o pas mane variklis turi hidraulinį vairo stiprintuvą. Juk taip tik apsunkini gamybą, nesuprantu šito. Tačiau apskritai automobilis yra geras, su juo galite prasivažiuoti ir per purvus jeigu pas jus bus visi varomi ratai. Anksčiau su jokiu automobiliu nebuvau patyręs tokio užtikrintumo važiuojant miško kelukais arba į sodą per pažliugusią žemę.
Stilingas krosoveris, pasižymintis dideliu pravažiavimu įvairiais keliais - nei per sniegą nei per šlapdribą nestrigo per visus 2 eksploatavimo metus. O sniego pernai juk turėjome nemažai.
Užmiestyje automobilis važiuoja žvaliai nepaisant didelio svorio. Žiemą be kitko stabilumo sistema pasirodė labai gerai. Man vairuotojui turinčiam neįspūdingą žiemos vairavimo patirtį ji labai padėjo.
Be to automobilyje montuojamas patikimas, laiko patikrintas Nissan N4M variklis.
Pirktas 2015 metų vasarą, Italijoje iš vieno vyro. Rida buvo 16,000km taigi kaina sudarė 11,000 EUR, pamaniau nebloga kaina, kadangi pas mus Lietuvoje ji kainavo apie 20k EUR tad nusipirkau. Juk Ji kainavo tik 11k EUR!! Niekada nerašau tokių išsamių atsiliepimų, bet kadangi mašina yra nuo nulio mano rankose, nusprendžiau parašyti, nes Yra ką pasakyti (2 metų intensyvaus naujo automobilio eksploatavimo, 64 000 km. Rida).
Apskritai, automobilis tinka man. Ne blogai atlieka ekonomiško negreito judėjimo funkcijas su pakankamu komfortu (išskyrus sėdynes, kaip paaiškėjo). Visos savybės yra vidutinio, neblogo lygio (nei mažai, bet ir nedaug).
1,6 litrų (Nissan) nėra triukšmingas, įprastas atmosferinis. Sąnaudos užmiestyje 5.7-7-8.5 l. / 100 km. (vidutinis greitis atitinkamai 80-110-140 km / h). Sąnaudos mieste 8-12-16 l. / 100 km. (vidutinis greitis atitinkamai 60-15-5 km / h). Paprastai pas man gaunasi sąnaudos 7, o mieste - 12 (sąnaudų duomenys paimti iš borto kompiuterio). Tai gana neblogai. Variklis traukia neblogai, bet normaliai paspausti su 1,6 litro nelabai išeina. Kad tepalai dingsta, nepastebėjau.
Variatorius veikia minkštai ir sklandžiai, iš vietos šiek tiek smarkokai rauna (reikia priprasti). Variatoriaus suderinamumas su varikliu yra gana neblogas. Tikras malonumas lenkti autostradoje: spaudi gazą iki dugno ir automobilis tolygiai ir gana staigiai greitėja. Yra 6 bėgiai pseudo rankiniu rėžimu (galima pažaisti „ale perjungi bėgius“) ir 8 - automatiniu režimu (bėgių persijungimas yra vos jaučiamas). Turbūt visą tai dėl taupymo. Daugiau informacijos apie tai pilna internete. Be to, variatoriai garsėja savo neilgaamžiškumu (100-120 tūkst. ir reikia keisti), todėl su variatoriumi reikia elgtis kuo švelniau (staigūs judesiai ir staigūs sustojimai yra nerkomenduojami, taip pat negalima prasikasti). Ir čia kyla klausimas dėl skysčio pakeitimo, bet manual'e nieko nėra apie tai. Mano 65 000 km.
Pakaba kieta. Bet manau, kad tai geriau nei minkšta. Trasoje stovi gerai, posūkiuose laikosi taip pat gerai. Valdymas yra visai neblogas (geriau nei Hyundai Elantra sedanas). Pravažiavus 40 000 teko daryti ratų suvedimą: kairysis ratas normaliai, dešinys - šiek tiek nukrypęs apie 1 laipsnį.
Matomumas yra prastokas. Priekiniai balkiai yra labai platūs.
Klimato kontrolė veikia normaliai (1 laipsnio žingsniu, daugiau ar mažiau). Tik žiemą, ilgą laiką dirbant automatiniu režimu, kojos pradeda degti, nes visas oro srautas yra į kojas. Vasarą skundų nėra. Tik dar nepatinka, kad automatiniu režimu, kai temperatūra viršija 0, oro kondicionierius yra priverstinai įjungtas. Jei išjungi oro kondicionierių, automatinis režimas išsijungia. Bet kodėl veikia oro kondicionierius (oras džiūsta ir 1,6 variklis praranda galią), kai lauke yra 5-10 laipsnių? Gal visiškai įmanoma atvėsti saloną oru iš lauko?
Garso izoliacija - normali. Renault Megane 2 tikrai buvo geresnė (keletą mėnesių teko pavažinėt šiuo automobiliu), tačiau 100 km / h greičiu, visai įmanoma tyliai kalbėti ir girdėti vienas kitą. Plastikas yra kietas ir kartais šiek tiek girgžda. Na, man pasitaikė tokia komplektacija, kad kairiųjų galinių durų plastikas truputį barška (kai muzika groja garsiai).
Kėbulas greitai išsiterlioja. Iš po priekinių ratų purvas iš karto aptaško durų rankenas, galinio vaizdo veidrodžius ir stiklą. Arba tenka važiuoti purvinam arba reikia nuolat nuvalyti. Rūdžių nematyti niekur (net ir ant kapoto akmenukų įdaužose), matyt, metalas yra cinkuotas. Durys sunkiau užsidaro, žiemą nei vasarą.
Magnetola veikia gerai, muzika groja ir telefono pokalbiai veikia per Bluetooth, kamera irgi veikia. Užvedus automobilį, tenka ilgai laukti kol užsikraus magnetola. Žiemą, esant žemesnei nei -25 ° C temperatūrai, ji visai neįsijungia -))).
Ergonomika ... keista ir nepatogi (man asmeniškai). Jei kruizo kontrolė ir eko režimas nenaudojami kurį laiką, tuos mygtukus galima pamiršti, nes dėl kažkokios priežasties jie yra po rankiniu stabdžiu -). Man asmeniškai didžiausia problema yra nepatogios sėdynės (minkštos, be jokių atramų) ir nėra vairo reguliavimo į save ir nuo savęs.
Aptarnavimo išlaidos. Per 64 000 km. niekas nesugedo, išskyrus suplanuotą aptarnavimą.
Buvo išsinuomojęs šį mašiniuką atostogoms Ispanijoje, dviem savaitėms. Važiuodavau kasdien, todėl galiu teigti, kad įspūdžiai, per tą laiką, susiformavo gan objektyvus. Mėgavosi benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže, kubatūros nežinau, bet turėtų būti 0,9, turbūt...... arba 1,2, na nežinau, bet toks varikliukas kalnuotai, ar net kalvotai vietovei akivaizdžiai per silpnas. Žodžiu, jokio važiavimo malonumo. Viršijus 100 km/h pradeda nejaukiai siūbuoti ant kelio nelygumų, o staigesniame posūkyje stengiasi apsiversti........ Ir čia tik pagrindiniai, nesuderinami su „gyvybe" minusai.
Labai žema centrinė panelė ir pavarų svirtis...... nematau jokios logikos tokiame išdėstyme.
Nėra porankio !!!!!!!
Durių atrakinimo mygtukas nejautrus paspaudimui, nemalonu juo naudotis.
Apibendrinant - Mašiniukas skirtas maltis lygum mieste, nedideliais atstumais (kad nepavargti).
Mašina nuvažiavus tik 8000 m, bet jau degė padangų slėgio lemputė, nors padangos buvo ok. 1,2L benzinas, automatas. Modelis iki 2017 birželio (senesnis).
Automatinė dėžė turi nedidelį vėlinimą, jaučiamą mieste, bet užmiestyje to nelieka.
Nervina Start&Stop sistema, nežinau kam šitas išradimas, bet nusibosta, kai kiekvieną sustojus užgęsta variklis.
Remonto ir eksploatacijos kaštų nežinau, auto dar naujas, nieko nekeičiau, pirmos patikros laikas dar neatėjo, todėl negaliu tinkamai įvertinti patikimumo.
Nuvertėjimą galima pasitikrinti auto pardavimo tinklapiuose, pilnos komplektacijos naujas Lietuvoje kainuoja apie 17-19k€, o trijų metų senumo ir padorios ridos (iki 60k) tokios komplektacijos mašinų kaina prasideda maždaug nuo 12-13k€ Lietuvoje ir maždaug nuo 13,5k€ Vokietijoje. Manau toks mažas vertės praradimas laikinas, nes dabar šie auto "ant bangos".
2017 m. „Captur" buvo šiek tiek atnaujintas: pakeisti buferiai ir chromo apdaila, pakeisti priekiniai ir galiniai žibintai, atnaujintas prietaisų skydelis.
Be abejo, „Captur" nesukels apetito aistringiems vairuotojams. Verčiau galvokite apie jį kaip apie solidų, patikimą ir labai praktišką naudotą pirkinį.
Tekstas ir nuotraukos V. Antrosios kartos Renault Captur dar kartą parodo, kodėl šis kompaktiškas krosoveris tapo populiariausiu Renault modeliu.
„Renault Captur" (2019 - dabar) konkuruoja su tokiais modeliais kaip „Peugeot 2008", „Hyundai Kona", ir „Volkswagen T-Roc".
„Renault Captur" (2019 - dabar) yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško praktiško, modernaus ir ekonomiško miesto SUV su aukštu įrangos lygiu. Jis siūlo geras vairavimo savybes, modernias technologijas ir įvairius variklių pasirinkimus, tačiau verta atsižvelgti į galimus trūkumus, tokius kaip triukšmo izoliacija ir variklio našumas.
Nuolaida carVertical! Pirkdami naudotą automobilį - būtinai patikrinkit jo istoriją!
Apibendrinimas
„Renault Captur", pradėtas gaminti nuo 2019 metų, yra antrosios kartos kompaktiškas miesto SUV, kuris išlaiko pirmtako populiarumą dėl patogumo, ekonomiškumo ir modernių technologijų. Naujas „Captur" modelis yra didesnis, patogesnis ir geriau įrengtas nei ankstesnis, su patobulintomis vairavimo savybėmis, erdviu interjeru ir įvairiais ekonomiškais variklių variantais.
Taigi, „Captur" siūlo tai, ko tikisi mažojo krosoverio pirkėjas - stilingą išorę, kokybišką ir praktišką saloną, platų variklių pasirinkimą ir erdvią bagažinę.
Nors pagamintas naudojant tą pačią platformą ir turi tuos pačius variklius ir transmisijas, SUV už hečbeką yra didesnis ir 20 centimetrų ilgesnis. O tai reiškia, kad jo salonas yra erdvesnis, o bagažinė talpesnė ir į ją telpa ne 1069 l, o 1275 l. Ir dar labai praverčia didesnė automobilio prošvaisa - tai ne tik mados reikalas, nedaug ką bendro turintis su bekele (visi modeliai turi tik priekinių ratų pavarą), tačiau dėl aukštesnės sėdėjimo padėties į automobilį lengviau įsėsti ir išlipti, įsodinti ir iškelti vaiką iš jo saugos kėdutės. Dar kitiems tiesiog patinka sėdėti aukščiau - tiek dėl geresnio matomumo, tiek psichologiškai, jaučiantis saugiau.
Kurį naudotą „Renault Captur" hečbeką turėčiau pirkti? 0,9 variklis yra pakankamai veržlus daugeliu atvejų. Tai gali būti tik pradinio lygio variklis, tačiau jis idealiai tinka tam, kam dauguma žmonių naudos „Captur". Jei planuojate „Captur" automobiliu nuvažiuoti daug kilometrų, apsvarstykite 1,5 dCi 110 variklį. Jis turi šiek tiek daugiau galios, kad išlaikytų padorų greitkelio tempą.
„Dynamique Nav" yra mūsų pageidaujama komplektacija, nes joje yra 18 cm spalvotas jutiklinis informacinių ir pramoginių technologijų ekranas ir palydovinės navigacijos sistema. Taip pat pridedami nuimami sėdynių užvalkalai ir klimato kontrolė, kurią galima nustatyti taip, kad ji automatiškai palaikytų nustatytą salono temperatūrą.
tags: #atsiliepimai #apie #renault #captur