Aušinimo sistema automobilyje yra sudėtingas bei nepaprastai svarbus mechanizmas. Pagrindinis jos tikslas - reguliuoti variklio temperatūrą ir užkirsti kelią perkaitimui. Kai variklis dirba, jis sukuria didelę šilumą. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas per variklį, sugeria šią šilumą ir perneša ją į radiatorių, kur ji yra atšaldoma.
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde. Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes.
Aušinimo sistemos paskirtis ir svarba
Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Aušinimo sistemos diagnostika ir dažniausios problemos
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo t. y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija.
Nutekėjęs aušinimo skystis: Tai gali sukelti variklio perkaitimą ir yra viena dažniausių problemų.
Aušinimo skysčio siurblio (vandens pompos) gedimai
Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Aušinimo skysčio siurblys - variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus.
- Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant škyvo.
- Sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo.
- Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti ar teisinga diržo eiga.
- Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą.
- Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis.
- Tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1 - 3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku.
- Pastovus bei didelis kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą.
Aušinimo skysčio kokybės ir užterštumo problemos
Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. Dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija.
Termostato gedimai
Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais, pirmasis tai toks, kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti. Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus, papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio, ką galima padaryti namų sąlygomis labai nesunkiai į puoduką įpylus vandens ir į karštą vandenį įdėjus termostatą.
Radiatoriaus gedimai
Radiatorius aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Jį sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis. Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau, hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
Ventiliatoriaus ir temperatūros jutiklių vaidmuo
Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuote ir stebulė su pavaros skriemuliu. Temperatūros jutiklis yra skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Temperatūros jutiklis yra daugiafunkcis. Jis ne tik informuoja vairuotoją apie variklio temperatūrą, bet ir kontaktais maitinimo sistemos valdymo blokui siunčia informaciją apie variklio temperatūrą. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontroline lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną. Priklausomai nuo aušinamojo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių.
Nesandarumų ir slėgio tikrinimas
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais - variklio remontas neišvengiamas. Pagrindinai požymiai rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja, patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.
Sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmė šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Radiatoriaus dangtelio ir išsiplėtimo indo svarba
Kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose. Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro t. y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Aušinimo skysčio parinkimas ir priežiūra
Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Nukreipiamas prietaisas į šviesą ir žiūrint pro okuliarą bei jį sukant, nustatomas reikiamas ryškumas. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Ar prietaisas teisingai matuoja, galima patikrinti distiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą.
Automobilių radiatoriai konstruojami taip, kad net sunkiausiomis eksploatacinėmis sąlygomis galėtų išlaikyti aušinimo skysčio temperatūrą žemesnę už jo virimo temperatūrą. Laikui bėgant, etilenglikolio tirpalas praranda savo savybes ir yra užteršiamas, dėl to jo virimo temperatūra mažėja. Tam, kad būtų išlaikyta gera tiek radiatorių, tiek kitų aušinimo sistemos elementų bei paties variklio būklė, būtina periodiškai keisti aušinimo skystį pagal jo gamintojo nurodytą laikotarpį. Paprastai tai laikotarpis, ne trumpesnis nei treji metai. Dėl nereguliaraus arba pavėluoto aušinimo skysčio keitimo gali užsikimšti radiatoriaus vamzdeliai. Užsikimšus vamzdeliams, radiatorius praranda savo funkcionalumą ir nebeaušina skysčio tiek, kiek reikėtų, o tai veda prie variklio perkaitimo. Tie patys reiškiniai yra būdingi ir šildytuvui, kuris taip pat praranda savo savybes - t. y. šiuo atveju ne iki galo įkaitina orą, patenkantį į automobilio saloną.
Aušinimo skysčio įkaitimas iki per aukštos temperatūros turi neigiamos įtakos visų aušinimo sistemos elementų patvarumui ir didina jų gedimų tikimybę.
Aušinimo skystį, naudojamą automobilių varikliams aušinti, tekantį variklio cilindrų bloko, galvutės ir radiatoriaus kanalais, dažniausiai sudaro etilenglikolio vandens tirpalas, kuris, lyginant su paprastu vandeniu, pasižymi aukštesne virimo temperatūra ir žemesne užšalimo temperatūra. Šio skysčio cirkuliaciją užtikrina aušinimo skysčio siurblys, dažnai varomas pavaros, kuri trapeciniu arba paskirstymo diržu perduodama nuo alkūninio veleno. Radiatorius yra sudarytas iš horizontaliai arba vertikaliai išdėstytų mažo skersmens vamzdelių, kurie šilumos atidavimo į aplinką paviršiui padidinti turi groteles iš plonos skardos (dėl gero šilumos laidumo naudojamas aliuminis arba varis). Automobiliui judant, tarp radiatoriaus grotelių susidaro oro srautas. Jei šio srauto nepakanka perteklinei šilumai atiduoti (pvz., automobiliui stovint, judant miesto spūstyse arba esant aukštai aplinkos temperatūrai), ventiliatorius sukuria papildomą oro srautą. Į aušinimo skysčio cirkuliacijos grandinę yra įjungtas salono šildytuvas. Jo veikimo principas yra analogiškas radiatoriaus veikimo principui, bet jo paskirtis yra atvirkštinė - per jį pereinantis oro srautas yra pašildomas ir nukreipiamas į automobilio saloną.
THERMOTEC gaminių kokybė ir asortimentas
Prekės ženklas THERMOTEC INTER CARS prieš kelerius metus tapo vienintele oficialia kompanijos THERMOTEC gaminių platintoja automobilizmo rinkoje. Kompanijos specializacija - automobilių aušinimo sistemų atsarginių dalių gamyba. Šiuo metu galima įsigyti daugiau kaip 200 rūšių radiatorių populiariausiems europietiškiems ir japoniškiems lengviesiems ir komerciniams automobiliams (kodai prasideda D7…), daugiau kaip 50 tipų radiatorių ventiliatorių sankabų, ventiliatorių ir sparnuočių (kodai prasideda D5…, D8…, D9…), aušinimo skysčio siurblių (kodai prasideda D1…) bei šildytuvų (kodai prasideda D6…). Visų išvardintų prekių grupių asortimentas yra nuolat plečiamas.
Nuolat tikrinama THERMOTEC gaminių kokybė. THERMOTEC gamyklos dirba, laikydamosi griežtų kokybės reikalavimų, kurie atitinka ISO 9001 ir ISO TS 16949 standartų reikalavimus. Visi reikalavimai yra griežtai kontroliuojami. Kiekvienas gamybos etapas yra nuolat prižiūrimas, tam, kad pagaminta produkcija atitiktų kokybės standartų reikalavimus.
Radiatoriai ir šildytuvai
Šiuolaikinės gamybinės staklės ir įrenginiai bei priimti gamybos proceso sprendimai užtikrina aukštą THERMOTEC gaminių kokybę ir pakartotinumo galimybę. Atliekami bandymai turi patvirtinti gaminių tvirtumo parametrus bei fizinių savybių, tokių kaip matmenys ir išorės išvaizda, atitikimą. Šaltojo litavimo procesas. Mechaninio šildytuvų apdirbimo įrenginys. Kiekvienam THERMOTEC pagamintam radiatoriui ir šildytuvui yra atliekama daugybė testų, kurie privalo eliminuoti gaminius, turinčius trūkumų. Atliekamus tyrimus galima suskirstyti į kelias grupes:
- Detalių geometrinių matmenų kontrolė.
- Sandarumo testai, atliekami naudojant suslėgtą orą.
- Sandarumo testai, atliekami naudojant skystį.
- Šiluminio našumo testai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie aušinimo skysčius
Kas per reiškinys yra siurblio kavitacija ir kaip tai vyksta?
Aušinimo skysčio siurblio įsiurbime susidaro žemo slėgio zona. Kavitacija prasideda tuomet, kada aušinimo skysčiui pasiekus virimo temperatūrą jis atsiduria žemo slėgio zonoje, todėl jis staiga išgaruoja (siurblyje susidaro garai). Susidariusi garų „kišenė“ - kamštis sutrikdo siurblio darbą, o skysčio cirkuliavimas nutrūksta. Aušinimo skysčio siurblio kavitacija tiesiogiai lemia katastrofišką aušinimo sistemos gedimą, nes garų slėgis viršija apsauginio dangtelio nustatytą slėgį ir skystis išsiveržia lauk.
Kaip bevandenis aušinimo skystis „Hawk“ apsaugo siurblį nuo kavitacijos?
Aušinimo skysčio siurblio įsiurbime niekada nesusidaro žemo slėgio zona ir garavimas nevyksta. Kadangi siurblyje garų kamštis nesusidaro, dideliame temperatūrų intervale aušinimo skystis cirkuliuoja toliau.
Kaip bevandenis aušinimo skystis „Hawk“ apsaugo variklį nuo karščio taškų susidarymo?
Garų kišenės variklio aušinimo sistemoje, naudojant įprastą, vandens pagrindu gaminamą aušinimo skystį. Esant milžiniškam darbinių temperatūrų ir virimo temperatūros skirtumams aušinimo skystis „Hawk“ sukuria terpę, kurioje lokaliai susidarę aušinimo skysčio garai yra nedelsiant kondensuojami. Garams neleidžiama sukurti izoliuojančio barjero - garų „kišenės“ tarp metalo ir šilumos pernašos. Visada išlieka skysčio kontaktas su metalu. Todėl temperatūra yra nuolat kontroliuojama, vyksta aušinimo procesas.
Kaip bevandenis aušinimo skystis apsaugo variklį nuo kavitacijos ir cilindrų erozijos?
Varikliuose naudojant aušinimo skystį pagamintą vandens pagrindu kavitacija yra pagrindinė cilindrų bloko ir galvutės erozijos priežastis. Aušinimo skysčio cirkuliavimas sistemoje tarp jo ir metalo sukelia slėgio kaitą. Esant žemam slėgiui jis nedelsiant išgarinamas, slėgis pakyla ir tuojau pat garai pradeda ardyti variklio bloko ir cilindro tūtų metalą. Toks pastovus, pasikartojantis kavitacijos ciklas palaipsniui ardo variklį. Naudojamas aušinimo skystis „Hawk“ yra bevandenis, jis negaruoja, nesukelia erozijos ir negadina variklio.
Ar bevandenis aušinimo skystis „Hawk“ neprivers mano automobilio variklio veikti esant aukštesnei temperatūrai?
Variklio darbinė temperatūra ir aušinimo skysčio temperatūra gali nežymiai - 3-7 laipsniais pakilti. Tačiau tuo metu variklio viduje temperatūra išliks pastovi, nesusidarys garai. Šiuo atveju aušinimo skystis „Hawk“ veikia kaip variklio aušintuvas.