Aušinimo skystis (antifrizas) yra vienas svarbiausių skysčių automobiliuose, kuris užtikrina saugų ir efektyvų variklio veikimą. Šis posakis tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie aušinimo skystį. Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis - pasibaigęs aušinimo skystis.
Meistrai tikina, kad aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas. „Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“, - variklio alyvos ir aušinimo svarbą varikliui pabrėžia automobilių serviso „Rimtoma“ technikas Ramūnas Deveikis.
Pagrindinės aušinimo skysčio funkcijos
Pagrindinė variklio antifrizo paskirtis yra variklio aušinimas. Variklio viduje raizgosi aušinimo kanalai, kuriuose cirkuliuoja aušinimo skystis kai variklis veikia. Dar viena ne mažiau svarbi antifrizo paskirtis yra sistemos tepimas ir veikimas žemoje temperatūroje. Antifrizas yra kilęs iš angliško pavadinimo „antifreeze“, kas reiškia priemonę nuo užšalimo.
Kokybiško aušinimo skysčio privalumus vardija specialistai: neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių.
Aušinimo skysčių tipai ir jų skirtumai
Prieš renkantis aušinimo skystį, pirmiausiai reikia išsiaiškinti gamintojo rekomenduojamą skysčio rūšį. Ši informacija visada nurodyta automobilio vartotojo vadove, bet kartais rekomenduojama rūšis nurodyta ir ant aušinimo skysčio bakelio.
Žalias, mėlynas ir geltonas antifrizas dažniausiai turi G11 koduotę ir paprastai gaminamas naudojant neorganinių priedų technologiją, kurios sudėtyje yra silikatų ir fosfatų, kurie apsaugo variklio dalis nuo korozijos. Žalias ir raudonas aušinimo skystis pirmiausia skiriasi savo chemine sudėtimi ir ilgaamžiškumu.
Tuo tarpu, raudonas arba rausvas antifrizas dažniausiai turi G12 koduotę ir naudoja organinių rūgščių technologiją arba hibridinę organinių rūgščių technologiją, kuri yra patvaresnė ir užtikrina ilgesnę apsaugą (apie 5 metus). G12 antifrizas dažniausiai naudojamas naujesniuose automobiliuose.
Kaip pasirinkti tinkamą aušinimo skystį?
Mūsų parduotuvėje Autoera.lt aušinimo skystį galite išsirinkti internetu, net jeigu nežinote jūsų automobilyje naudojamos antifrizo rūšies - tereikia žinoti automobilio techninius duomenis ir modelį. Aušinimo skystis pagal automobilio markę randamas labai paprastai - tiesiog pasirinkite bet kurią prekę ir patikrinkite jos aprašymą.
Aušinimo skysčio bakelio ir lygio patikrinimas
Aušinimo skysčio bakelis dažniausiai yra skaidrus, variklio skyriaus šone, gerai matomoje vietoje. Ant bakelio kamštelio dažnai yra parašyta „coolant“ (aušinimo skystis) arba pateikti įspėjimai apie galimus nudegimus.
Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebėjote, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją. „Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra tinkamas lygis“, - kokie požymiai išduoda apie per žemą aušinimo skysčio lygį, pasakoja serviso meistras Stanislovas Jankovskij.
Priežiūros svarba ir galimos problemos
Tinkama aušinimo sistemos priežiūra padės išvengti didelių problemų. Vairuotojai dažniausiai kreipiasi į servisą tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. „Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai“, - dažną vairuotojų klaidą įvardija Ramūnas Vaštakas.
Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui. „Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto“, - blogiausią scenarijų įvardija R. Deveikis.
Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo. „Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, - konstatuoja R. Deveikis.
Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Meistrauti mėgstantys lietuviai dažnai eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius. „Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis - tai variklis kaista, tai nešyla salone“, - apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja R. Deveikis.
Veiksmai ekstremaliose situacijose
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai. „Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, - būti atidiems ir stebėti variklio temperatūra pataria R. Deveikis.
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesint variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų. „Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, - perspėja R. Vaštakas.
Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju išjungus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį, reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas. Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso.
Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
How to Quick Flush Your Cars Cooling System
Saugumas ir aplinkosauga
Perkaitęs variklis - pavojaus šaltinis sveikatai. Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, - pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. „Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, - pataria V. Morozovas.
Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.
Profilaktika - geriau nei remontas
Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį. „Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, - kaip galima pastebėti problemą pataria R. Vaštakas.
„Turi kiemą - turi šienaut. Turi mašiną - turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, - ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis.
Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui.
