Automobilio aušinimo sistema yra viena iš svarbiausių variklio komponentų, atsakinga už variklio temperatūros reguliavimą. Efektyvi aušinimo sistema užtikrina, kad variklis dirbtų optimaliame temperatūros diapazone, neperkaistų ir išvengtų gedimų. Be tinkamai veikiančios aušinimo sistemos, variklis gali sugadinti daugelį komponentų, o ilgalaikėje perspektyvoje sukelti rimtų problemų.
Degimo proceso metu automobilio vidaus degimo variklio komponentų, esančių degimo kameroje, temperatūra padidėja iki 1 900-2 500 ° C. Komponentai, kurie yra veikiami šios temperatūros, turi būti veiksmingai aušinami, nes kitaip jie gali būti sugadinti. Degimo kameroje temperatūra turi būti palaikoma tinkamame lygyje, nes dėl pernelyg didelio karščio gali atsirasti detonacija. Aušinimo sistema taip pat reguliuoja alyvos temperatūrą tarp cilindrų sienelių ir stūmoklių. Alyva tarp cilindro ir stūmoklio sudaro alyvos plėvelę, kuri šioje zonoje yra tinkamai sutepama alyva ir sureguliuoja temperatūros srautą. Dėl per didelės variklio temperatūros sutrinka alyvos tepimo funkcija. Pati aušinimo sistema ne tik išsklaido variklio skleidžiamą šilumą, bet ir palaiko tinkamą temperatūrą atskiruose variklio komponentuose.
Variklio blokui rekomenduojama dirbti aukštesnėje temperatūroje, siekiant sumažinti trintį ir taip padidinti jo efektyvumą, sumažinti degalų sąnaudas ir pratęsti jo tarnavimo laiką. Didesnė cilindro sienelės temperatūra pagerina mišinio degimo liepsnos plitimą, dėl to geriau panaudojamas mišinys, liepsnos „gesinimo“ nebuvimas prie cilindro sienelių judant stūmokliui. Tai suteikia galimybę geriau panaudoti mišinio užpildą ir taip sumažinti angliavandenilių frakciją išmetamosiose dujose. Dėl to po degimo proceso, lieka mažiau angliavandenilių ir azoto oksidų.
Pagrindinės aušinimo sistemos dalys
Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra pašalinti šilumos perteklių, susidariusį variklio darbo metu, ir palaikyti optimalią variklio temperatūrą. Aušinimo sistema susideda iš kelių svarbių komponentų, kurie veikia kartu, kad užtikrintų optimalų variklio temperatūros valdymą:
- Radiatorius: pagrindinė aušinimo sistemos dalis, atsakinga už aušinimo skysčio atvėsinimą.
- Vandens siurblys (pompa): užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją per visą aušinimo sistemą. Jis užtikrina, kad aušinimo skystis nuolat tekėtų per variklį, radiatorių ir kitas sistemos dalis.
- Termostatas: šilumą reguliuojantis vožtuvas, kuris atidaro ir uždaro aušinimo skysčio srautą priklausomai nuo variklio temperatūros. Kai variklis pasiekia reikiamą darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui patekti į radiatorių, kad jis būtų atvėsintas.
- Aušinimo ventiliatorius: elektrinis arba mechaninis ventiliatorius, kuris padeda aušinti aušinimo skystį radiatoriuje.
- Aušinimo skystis (antifrizas): specialus skystis, kuris cirkuliuoja per aušinimo sistemą, sugeria šilumą iš variklio ir perduoda ją į radiatorių.
- Šildymo radiatorius: mažesnė radiatoriaus versija, įmontuota automobilyje, kuri naudoja aušinimo skystį šilumai tiekti į automobilio saloną per šildymo sistemą.
- Aušinimo skysčio rezervuaras: bakelis, kuriame laikomas papildomas aušinimo skysčio kiekis.
Aušinimo skystį, naudojamą automobilių varikliams aušinti, tekantį variklio cilindrų bloko, galvutės ir radiatoriaus kanalais, dažniausiai sudaro etilenglikolio vandens tirpalas, kuris, lyginant su paprastu vandeniu, pasižymi aukštesne virimo temperatūra ir žemesne užšalimo temperatūra. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai.
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtino. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
Kaip veikia automobilio aušinimo sistema?
Aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
Automobiliui judant, tarp radiatoriaus grotelių susidaro oro srautas. Jei šio srauto nepakanka perteklinei šilumai atiduoti (pvz., automobiliui stovint, judant miesto spūstyse arba esant aukštai aplinkos temperatūrai), ventiliatorius sukuria papildomą oro srautą.
Į aušinimo skysčio cirkuliacijos grandinę yra įjungtas salono šildytuvas. Jo veikimo principas yra analogiškas radiatoriaus veikimo principui, bet jo paskirtis yra atvirkštinė - per jį pereinantis oro srautas yra pašildomas ir nukreipiamas į automobilio saloną.
Dažniausi aušinimo sistemos gedimai ir jų simptomai
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus.
Automobilio aušinimo sistema yra būtina variklio optimaliam veikimui - ji padeda išvengti perkaitimo ir palaiko pastovią darbinę temperatūrą. Jei ši sistema sugenda, variklis gali perkaisti, o tai gali sukelti rimtų problemų, įskaitant variklio sugadinimą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius aušinimo sistemos gedimus, jų simptomus ir sprendimo būdus.
1. Aušinimo skysčio nuotėkis
Priežastis: Aušinimo skystis gali nutekėti per pažeistus žarnelius, sugedusį radiatorių ar vandens siurblį.
Simptomai:
- Po automobiliu atsiranda spalvoti skysčio lašai (paprastai žalsvi, oranžiniai ar rožiniai).
- Greitai mažėja aušinimo skysčio lygis.
- Pradedama jausti salone saldi aušinimo skysčio kvapo užuomina.
Sprendimas:
- Patikrinkite žarneles ir sujungimus - jei jos įtrūkusios, jas reikės pakeisti.
- Jei nuotėkis atsirado dėl radiatoriaus įtrūkimo, gali padėti hermetikas, tačiau geriau radiatorių pakeisti.
- Jei problema kyla dėl vandens siurblio, jį reikės remontuoti arba keisti.
2. Sugedęs termostatas
Priežastis: Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą tarp variklio ir radiatoriaus. Jei jis stringa, skystis gali nepatekti į radiatorių, o variklis gali perkaisti.
Simptomai:
- Temperatūros rodyklė pakyla aukščiau normos ir nekrenta.
- Variklis perkaista net esant šaltam orui.
- Kartais, priešingai, variklis per lėtai sušyla ir ilgai lieka šaltas.
Sprendimas:
- Jei variklis perkaista, termostatą reikėtų pakeisti nauju.
- Jei variklis sunkiai sušyla, gali būti užstrigęs atviroje padėtyje - taip pat rekomenduojama keisti.
3. Radiatoriaus ventiliatoriaus gedimas
Priežastis: Ventiliatorius padeda aušinti variklį, kai automobilis stovi ar juda lėtai. Jei jis neveikia, aušinimas tampa neefektyvus.
Simptomai:
- Automobilis perkaista stovint vietoje, bet važiuojant temperatūra krenta.
- Išsijungus varikliui, ventiliatorius nesijungia, net kai variklis labai įkaitęs.
Sprendimas:
- Patikrinkite ventiliatoriaus saugiklius ir relę.
- Jei ventiliatorius vis dar neveikia, gali būti sugedęs jo variklis - reikės keisti.
4. Vandens siurblio (pompos) gedimas
Priežastis: Vandens siurblys užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją variklyje. Jei jis sugenda, skystis nepatenka į radiatorių, todėl variklis gali perkaisti.
Simptomai:
- Girdimas girgždantis arba ūžiantis garsas iš variklio priekinės dalies.
- Pastebimas aušinimo skysčio nuotėkis prie variklio diržų.
- Staigiai kyla temperatūra, o radiatorius išlieka šaltas.
Sprendimas:
- Jei siurblys stringa ar leidžia skystį, jį būtina pakeisti nauju.
5. Užsikimšęs arba pažeistas radiatorius
Priežastis: Radiatorius gali užsikimšti dėl kalkių, rūdžių ar nešvarumų, trukdančių skysčiui cirkuliuoti.
Simptomai:
- Automobilis nuolat kaista, net ir važiuojant greičiuose.
- Radiatorius gali būti nelygaus karščio - viena dalis karšta, kita šalta.
Sprendimas:
- Pabandykite išplauti radiatorių su specialiu aušinimo sistemos valikliu.
- Jei radiatorius kiauras arba per daug užsikimšęs, teks jį keisti.
6. Oro burbulai aušinimo sistemoje
Priežastis: Oro burbulai gali susidaryti keičiant aušinimo skystį ar dėl nesandarių sistemos vietų. Jie trukdo skysčio cirkuliacijai ir gali sukelti perkaitimą.
Simptomai:
- Temperatūra svyruoja, kartais staigiai pakyla ir nukrenta.
- Radiatoriaus viršutinė žarna labai karšta, o apatinė lieka šalta.
Sprendimas:
- Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą (atsukite nuorinimo varžtą ir leiskite orui išeiti).
- Įsitikinkite, kad aušinimo skysčio lygis yra tinkamas.
7. Aušinimo skysčio kokybės problemos
Priežastis: Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorius ir termostatus.
Simptomai:
- Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas.
- Susidaro nuosėdos ant radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio sienelių.
Sprendimas:
- Pakeiskite aušinimo skystį kas 2-5 metus (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų).
- Naudokite tik gamintojo rekomenduotą aušinimo skystį.
| Gedimas | Simptomai | Sprendimas |
|---|---|---|
| Aušinimo skysčio nuotėkis | Po automobiliu lašai, sumažėjęs skysčio lygis | Patikrinti žarneles, radiatorių, siurblį |
| Sugedęs termostatas | Perkaista arba nesušyla variklis | Pakeisti termostatą |
| Neveikiantis ventiliatorius | Automobilis kaista stovint | Tikrinti saugiklius, keisti ventiliatorių |
| Vandens siurblio gedimas | Keisti garsai, skysčio nutekėjimas | Keisti vandens siurblį |
| Užsikimšęs radiatorius | Variklis kaista, radiatorius nevienodai šiltas | Plovimas arba keitimas |
| Oro burbulai sistemoje | Temperatūros šuoliai | Nuorinti sistemą |
| Prastos kokybės skystis | Skystis drumstas, nuosėdos | Pakeisti skystį, naudoti tinkamą |
Kaip greitai praplauti automobilio aušinimo sistemą
Radiatorių tipai ir konstrukcija
Aušintuvai yra dviejų tipų. Radiatorius yra mechaniškai prijungtas (dažniausiai pigus) arba privirintas (brangesnis). Radiatorių gamintojas NRF taip pat siūlo abiejų tipų radiatorių variantus. Tačiau, vieni nuo kitų jie skiriasi pagal diametrą, parametrus ir yra pritaikomi tik konkrečioms sistemoms. Naudotų automobilių rinkoje mes turime įvertinti radiatoriaus, remontuojamam automobiliui, konstrukciją ir pritaikyti tokį radiatorių, kuris bus tinkamas būtent tam varikliui.
Radiatoriaus groteles galima sujungti su vamzdeliais dviem būdais. Lydmetalio variante, kuriame vamzdžiai ir grotelės dažniausiai yra išdėstyti pakaitomis iki pageidaujamos šerdies matmens, visa pakuotė yra suvirinama tam tikroje krosnyje. Atsižvelgiant į šilumos srautą, vamzdžio sienelės ir lydytos jungtys su grotelėmis gali būti laikomos viena vamzdžio siena. Gali būti naudojama kita medžiaga, skirta vamzdžiams, lydmetalis ir grotelės medžiaga. Plokštieji vamzdžiai paprastai naudoja tą pačią suvirinimo medžiagą vamzdžiams ir vidinėms grotelėms. Tokios konstrukcijos nauda yra sutaupyta energija surinkimo metu ir mažesnis paviršiaus apdorojimas, nes litavimas nėra būtinas, taip pat nėra pavojingų litavimo likučių.
Šis būdas, kaip ir kiti, turi trūkumų. Didelis trūkumas yra šilumos perdavimas, kai briaunuotas paketas yra sumontuotas ir visada apvalūs vamzdeliai dedami visoje grotelių pakuotėje. Kad būtų galima sujungti briaunas ir vamzdynus, vamzdeliai lengvai prasiplečia. Taigi, vamzdžio skersmuo šiek tiek didesnis, o briaunos prie jų priglunda. Šis vamzdžių prasiplėtimas gali būti atliekamas mechaniškai, vienu metu stumiant vieną ar daugiau metalinių kaiščių. Galimas ir hidraulinis būdas. Nepriklausomai nuo to, kuris metodas yra naudojamas, prasiplėtus vamzdeliui tarp jo ir briaunos visada bus nedidelis tarpas. Praėjus ilgesniam darbui, sandarumas tarp vamzdžio ir briaunų sumažėja dėl nuolatinių temperatūros pokyčių, metalo pailgėjimo ir susitraukimo, taip pat dėl korozijos ir plono oro tarpo. Dėl to sumažėja šilumos srautas tarp vamzdžių ir plokščių.
Auksčiau paveikslėlyje raudonai ant termovizinės kameros ekrano matoma, kaip nedidelė šiluma perkeliama į groteles. Apvalūs vamzdeliai efektyviai po truputėlį perduoda šilumą grotelėms. Aušinimo skystis, pratekantis per žiedinį vamzdį, duoda didžiausią šilumą vamzdelio sienelei ir mažesnę viduje. Sumažinus plokščio vamzdžio skerspjūvį, padidiname aušalo kontakto paviršių su radiatoriaus vamzdžio siena. Jau minėti šilumos srauto modeliai ir modeliavimas gali būti labai trumpai palyginti su karšto vandens aušinimu stiklinėje ir tokio paties vandens kiekio aušinimu tik plokščioje lėkštėje. Nėra abejonių, kad vanduo lėkštėje bus atvėsęs per trumpesnį laiką, būtent todėl, kad mes naudojame didelį šilumos perdavimo plotą į atmosferą.
Aušinimo skysčio keitimas ir priežiūra
Automobilių radiatoriai konstruojami taip, kad net sunkiausiomis eksploatacinėmis sąlygomis galėtų išlaikyti aušinimo skysčio temperatūrą žemesnę už jo virimo temperatūrą. Laikui bėgant, etilenglikolio tirpalas praranda savo savybes ir yra užteršiamas, dėl to jo virimo temperatūra mažėja. Tam, kad būtų išlaikyta gera tiek radiatorių, tiek kitų aušinimo sistemos elementų bei paties variklio būklė, būtina periodiškai keisti aušinimo skystį pagal jo gamintojo nurodytą laikotarpį. Paprastai tai laikotarpis, ne trumpesnis nei treji metai.
Dėl nereguliaraus arba pavėluoto aušinimo skysčio keitimo gali užsikimšti radiatoriaus vamzdeliai. Užsikimšus vamzdeliams, radiatorius praranda savo funkcionalumą ir nebeaušina skysčio tiek, kiek reikėtų, o tai veda prie variklio perkaitimo. Tie patys reiškiniai yra būdingi ir šildytuvui, kuris taip pat praranda savo savybes - t. y. šiuo atveju ne iki galo įkaitina orą, patenkantį į automobilio saloną.
Aušinimo skysčio įkaitimas iki per aukštos temperatūros turi neigiamos įtakos visų aušinimo sistemos elementų patvarumui ir didina jų gedimų tikimybę.
Aušinimo sistemos komponentų gedimai
Mažiausiai atsparus gedimams aušinimo sistemos elementas - tai aušinimo skysčio siurblys. Greičiausiai nusidėvi jo ašies guoliai, todėl atsiranda papildomas triukšmas ir aušinimo skysčio prasisunkimų. Aušinimo skysčio siurblio guolių ilgaamžiškumui didelę reikšmę turi tinkamas jo sumontavimas bei pavaros diržo įtempimas.
Aušinimo skysčio prasisunkimą gali sukelti ne tik guolių nusidėvėjimas, bet ir riebokšlių nusidėvėjimas arba pažeidimas, kuris taip pat priklauso nuo aušinimo skysčio kokybės. Aušinimo skysčio užterštumas pagreitina riebokšlių nusidėvėjimą ir jų dilimą. Senesniuose varikliuose, kuriuos naudojant daug nuvažiuota (didelė rida), aušinimo skysčio kokybė gali suprastėti dėl cilindrų galvutės tarpinės pažeidimo ir karštų išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą. Rezultatas - aušinimo skysčio cheminės sudėties pasikeitimas ir intensyvus užterštumas. Rečiau aušinimo skystyje pasitaiko pašalinių daiktų, pvz., smulkių siurblio mentelių arba radiatoriaus detalių nuolaužų.
Radiatorių gedimai paprastai yra mechaniniai. Dėl gedimų prarandamas radiatorių sandarumas ir prasisunkia aušinimo skystis. Radiatoriaus eksploatavimo laikas yra labai ilgas ir paprastai būna kur kas ilgesnis nei daugelio kitų automobilio elementų. Siekiant išlaikyti jo gerą būklę, būtina naudoti tik aukštos kokybės, nuo korozijos apsaugančius aušinimo skysčius. Deja, dauguma pigių skysčių neatitinka nustatytų kokybės standartų ir sukelia didesnę aušinimo sistemos elementų koroziją bei laipsnišką jos užsikimšimą.
Be to, aušinimo skystis atlieka aušinimo sistemos elementų, daugiausia siurblio, tepimo funkciją, taip pailgindamas jų naudojimo laikotarpį. Dėl šios priežasties nepatartina aušinimo sistemose naudoti paprasto vandens.
THERMOTEC produktai ir kokybė
Prekės ženklas THERMOTEC INTER CARS prieš kelerius metus tapo vienintele oficialia kompanijos THERMOTEC gaminių platintoja automobilizmo rinkoje. Kompanijos specializacija - automobilių aušinimo sistemų atsarginių dalių gamyba. Šiuo metu galima įsigyti daugiau kaip 200 rūšių radiatorių populiariausiems europietiškiems ir japoniškiems lengviesiems ir komerciniams automobiliams (kodai prasideda D7…), daugiau kaip 50 tipų radiatorių ventiliatorių sankabų, ventiliatorių ir sparnuočių (kodai prasideda D5…, D8…, D9…), aušinimo skysčio siurblių (kodai prasideda D1…) bei šildytuvų (kodai prasideda D6…). Visų išvardintų prekių grupių asortimentas yra nuolat plečiamas.
Nuolat tikrinama THERMOTEC gaminių kokybė. THERMOTEC gamyklos dirba, laikydamosi griežtų kokybės reikalavimų, kurie atitinka ISO 9001 ir ISO TS 16949 standartų reikalavimus. Visi reikalavimai yra griežtai kontroliuojami. Kiekvienas gamybos etapas yra nuolat prižiūrimas, tam, kad pagaminta produkcija atitiktų kokybės standartų reikalavimus.
Šiuolaikinės gamybinės staklės ir įrenginiai bei priimti gamybos proceso sprendimai užtikrina aukštą THERMOTEC gaminių kokybę ir pakartotinumo galimybę. Atliekami bandymai turi patvirtinti gaminių tvirtumo parametrus bei fizinių savybių, tokių kaip matmenys ir išorės išvaizda, atitikimą.
Kiekvienam THERMOTEC pagamintam radiatoriui ir šildytuvui yra atliekama daugybė testų, kurie privalo eliminuoti gaminius, turinčius trūkumų. Atliekamus tyrimus galima suskirstyti į kelias grupes:
- Detalių geometrinių matmenų kontrolė.
- Sandarumo testai, atliekami naudojant suslėgtą orą.
- Sandarumo testai, atliekami naudojant skystį.
- Šiluminio našumo testai.
tags: #auto #ausinimo #radiatoriai