Daugumoje Europos kalbų mėnesių pavadinimai yra lotynų kilmės. Dabartinė daugumos mėnvardžių vartosena Lietuvoje nusistovėjo XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje. Seniau mėnuo dažnai turėjo kelis pavadinimus, o mėnvardis neretai reiškė ne vieną, bet kelis dabartinius mėnesius. Gali būti, kad toks dviejų gretimų mėnesių pavadinimų sutapimas kilo dėl Julijaus ir Grigaliaus kalendorių kaitos.
Lietuviškųjų mėnesių pavadinimų kilmė
Lietuviškieji mėnesių pavadinimai susiję su augmenija (birželis, liepa), gyvūnais (balandis, gegužė, kovas), gamtos reiškiniais (gruodis, lapkritis, sausis, vasaris) ir žemės ūkio darbais (rugpjūtis, rugsėjis, spalis). Seniau buvo paplitę daug vietinių mėnesių pavadinimų. Jų daryba dažniausiai būdvardinė, daugelis mėnvardžių buvo vyriškosios giminės. Vienas mėnuo dažnai turėjo kelis pavadinimus, o vienas mėnvardis dažnai reiškė ne vieną, bet kelis dabartinius mėnesius. Lietuvių gyvenamo arealo pakraščiuose plačiai vartoti mėnvardžių skoliniai iš lenkų kalbos.
Daugumos mėnvardžių dabartinė vartosena nusistovėjo 19 a. antroje pusėje-20 a. pradžioje. Daugelis mėnvardžių pirmą kartą užfiksuota M. Mažvydo, J. Bretkūno, K. Sirvydo, F. Pretorijaus, T. Lepnerio, P. Ruigio, K. G. Milkaus ir kitų 16-18 a. veikalų.
Mėnesių pavadinimai ir jų reikšmės
Sausis
Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesį laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju - į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai - Naujiesiems metams. Lietuvoje sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smulkus, “sausas”, vėjo pustomas.
Vasarį
Vasarį, pasak V.Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius.
Kovas
Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai - Varnų, valai - Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, Kovo, vardas.
Balandis
Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo „Aprilis” - atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros - meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis - Daigų, airiams - Kiškių, Sėjos, škotams - Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose, senas jo pakaitalas - Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt.
Gegužė
Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta - šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė - Linksmybių, valams - Varlių mėnuo.
Birželis
Birželis - Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona - santuokos bei moterystės globėja, todėl birželis - puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis - Arklių, valams - Saulės, airiams - Medaus, škotams - Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį. Birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Kaip ir kiti mėnesiai, jis turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėnesiu jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla.
Liepa
Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą. Valams šis mėnuo Šieno, airiams - Uodų, Pievų, škotams - Griaustinio. Lietuviškas Liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas - jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Dažniausiai vadindavo liepa, liepiniu arba liepžiedžiu.
Rugpjūtis
Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J.Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį (toks buvo ankstesnis pavadinimas) Augusto vardu. Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis - tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara. Bet, pasirodo, tai nebuvo joks nusižengimas, nes Šiaurės pusrutulyje astronominė vasara yra ilgesnė už astronominę žiemą. Tai nustatė J.Kepleris (1609 m.). Šis mėnuo neatsitiktinai gavo rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis „rugys“ yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Kiti buvę rugpjūčio mėnesio pavadinimai yra susiję su derliaus dorojimu, pjūtimi. K.Sirvydo žodyne jis vadinamas „Pjūmonies mėnesiu“, T.Lapnerio veikale - „pjūtimi“, A.Pretarijaus „Prūsijos įdomybėse“ randame „Visjavio“ ir „Žilio mėnesio“ vardus. G.Nalseno, P.Ruigio ir K.Milkaus žodynuose rugpjūtis vadinamas „degėsio“ vardu. Ką gi bendro rugpjūtis turi su degėsiais? Senovės prūsų kalbos žodis „Dagis“ reiškė vasarą. Lietuvių kalboje vartojamas žodis „daga“, kuris reiškia ne tik saulės kaitrą, bet ir derlių, pjūtį, brandą. Tad ir „degėsis“ yra pjūties mėnesio pavadinimas. Rugpjūtis daugelyje Europos tautų - „Derliaus metas“: valams - Vyšnių, olandams - Ginčų, airiams - Gandrų.
Rugsėjis
Gerokai nepasisekė rugsėjo mėn. Senovės Romoje. Po to, kai liepą ir rugpjūtį ”pasisavino” Julijus ir Augustas, kiti imperatoriai, ilgai neieškantys pretekstų, “pasisavino” rugsėjį ir pavadino jį Tiberijaus, Antonino Pijaus ir Aurelijaus Komodo vardais. Imperatoriai mėnesiui irgi pridėjo vieną dieną, kad nesijaustų nuskriausti arba esą mažiau svarbūs. Taigi, trys paeiliui einantys mėnesiai - liepa, rugpjūtis ir rugsėjis - turėjo po 31 dieną. Vėliau, norint ištaisyti tokią padėtį, viena rugsėjo diena buvo atiduota spaliui. Airiai šį mėnesį vadino Dainų, valai - Duonos, lietuviai - Rugiumi, Paukštlėkiu, Vėsuliniu. Mėnesio pavadinimas susijęs su darbais, būdingais šiam mėnesiui. Reikia paruošti dirvą lietuvių pagrindiniams javams - rugiams, reikia juos pasėti, kad suspėtų grūdas sudygti ir suželti, sustiprėti ir pasiruošti žiemos miegui. Senovėje rugsėjis turėjo daug gražių pavadinimų. Jis šauktas Viržių, Rujos, Rudupio, Vėsulinio vardais.
Spalis
Lietuviškas mėnesio pavadinimas susijęs su ūkininkams labai svarbiu kultūriniu augalu - linu. Jų pluošto paruošimo darbai buvo atliekami rudenį. Nutrupėjusios linų stiebelių dalys vadinamos spaliais, jų vardu ir pavadintas mėnuo. Lietuviai šį rudens mėnesį vadino Vėliniu, Visagairiu, Visagavis, Septintiniu, Spaliniu.
Lapkritis
Lapkričio mėnuo prasideda Vėlinėmis ir Mirusiųjų pagerbimo diena, todėl šio mėnesio pavadinimas yra susijęs su mirusiaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių: lapkritis airiams - Mirusiųjų mėnuo, valams - Vėlių, škotams - Protėvių, irokėzams - Medžionės, lietuviams - Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius.
Gruodis
Sustingusi grumstuota žemė vadinama gruodu. Iš čia ir kilo gruodžio mėnesio pavadinimas. Nors šį mėnesį vadindavo įvairiai: Sausiniu, Vilku, Vilkolakiu.
Senoviniai mėnesių pavadinimai
Senoviniai mėnesių pavadinimai apibūdina žmonių santykį su supančia gamta, fiksuoja tuos sezoninius jos pokyčius, kurie svarbūs bendruomenės gyvensenai; jie taip pat nusako žemės ūkio darbų eiliškumą. Tikėtina, kad Mažojoje Lietuvoje paplitę mėnesių pavadinimai buvo tradiciniai, kilę iš vietoje susiklosčiusios kalendorinės sistemos įvairių raidos etapų. Mėnesių pavadinimai žinomi iš Pilypo Ruigio (1747), Kristijono Gotlybo Milkaus (1800), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmano (1851), Frydricho Kuršaičio (1870) žodynų; Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybių… rankraščio (apie 1681), Viliaus Kalvaičio knygos Lietuwiszkų Wardų Klėtelė (1910). Juos verta palyginti su mėnesių pavadinimais, vartotais Mažosios Lietuvos kalendoriuose, pradedant pirmuoju, 1847 metų, kurį išleido E. Šesnakas. Ten greta sulietuvintų lotyniškųjų mėnesių pavadinimų pateikiami ir lietuviškieji.
Iš lentelės matyti, kad senieji mėnesių pavadinimai geriau atitinka vėlesnio mėnesio gamtos reiškinius. Viena šios slinkties priežasčių - kalendorinė Grigaliaus reforma: vardai neabejotinai atitinka senovinį gyvenimo būdą.
| Mėnuo | Lotyniškas pavadinimas | Reikšmė | Lietuviškas pavadinimas |
|---|---|---|---|
| Sausis | Januarius | Januso mėnuo | Sausis, Durų Dievo mėnuo |
| Vasarį | (nežinoma) | (nežinoma) | Vasarį |
| Kovas | Martius | Karo dievo Marso vardas | Kovas, Karvelinis, Balandinis |
| Balandis | Aprilis | Atsiskleidžiantis, atsiveriantis | Balandis, Karvelis, Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis |
| Gegužė | Majus | Deivės Majos vardas | Gegužė, Linksmybių mėnuo (škotams) |
| Birželis | Junius | Deivės Junonos vardas | Birželis, Berželis, Biržis, Biržulis, Sėjos mėnesis, Sėmenies mėnuo, Kirmėlių mėnuo |
| Liepa | Julius | Julijaus Cezario vardas | Liepa, Šienpjūtis, Šienpjūvis, Liepinis, Liepžiedis |
| Rugpjūtis | Augustus | Augusto vardas | Rugpjūtis, Pjūmonies mėnuo, Pjūtis, Visjavis, Žilio mėnuo, Degėsis, Derliaus metas |
| Rugsėjis | (nežinoma, anksčiau Tiberijaus, Antonino Pijaus, Aurelijaus Komodo vardais) | (nežinoma) | Rugsėjis, Rugis, Paukštlėkis, Vėsulinis, Viržis, Rujos, Rudupis, Vėsulinis |
| Spalis | (nežinoma) | (nežinoma) | Spalis, Vėlinis, Visagairis, Visagavis, Septintinis, Spalinys |
| Lapkritis | (nežinoma) | (nežinoma) | Lapkritis, Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius, Mirusiųjų mėnuo (airiams), Vėlių mėnuo (valams), Protėvių mėnuo (škotams) |
| Gruodis | (nežinoma) | (nežinoma) | Gruodis, Sausinis, Vilkas, Vilkolakis |
tags: #auto #menesiu #pavadinimai