Diskusijos apie automobilio variklio šildymą žiemą verda vos atšalus orams, tačiau ekspertai sutaria, kad ne visada ilgas automobilio „stovėjimas ant laisvų“ yra reikalingas, o neteisingi įpročiai gali sulėtinti variklio įšilimą.
Ar šiuolaikiniam automobiliui būtina šildyti variklį?
Nemažai vairuotojų vis dar mano, kad žiemą automobilį būtina šildyti 5-10 minučių prieš pradedant važiuoti. Tačiau dauguma nepagalvoja, kad šildytuvas šiuo metu tiesiog „pavagia“ šilumą iš variklio ir lėtina jo įšilimą. Praktinis patarimas: salono šildymą verta stipriau jungti tada, kai variklis jau pradeda pasiekti darbinės temperatūros ribą ir apsukos stabilios. Šiuolaikiniams varikliams normalu „šilti važiuojant“. Variklio šildymas važiuojant yra įprastas reiškinys. Ilgesnis šildymas gali būti aktualus senesniems automobiliams, ypač su karbiuratoriniais varikliais.
Vienas LRT.lt kalbintas automobilių serviso vadovas A. Pašnekovas teigia, kad sportininkai apšyla prieš varžybas, todėl ir varikliui, kaip mechaniniam organizmui, reikia apšilti. „Jame yra daug tarpusavyje besitrinančių detalių, kurioms reikia apšilti, kad variklis dirbtų normaliai“, - pavyzdį pateikia jis. Jis asmeniškai daro būtent taip. Visgi automobilių serviso vadovas nemano, kad yra temperatūros riba, kai užvedus automobilį jo variklį reikėtų pašildyti. „Tokio kriterijaus kaip temperatūra nėra. Reikia jausti, kaip variklis pradeda dirbti. Jei variklis sunkiai užsiveda, arba automobiliuose su mechanine pavarų dėže sankabos pedalas sunkiai spaudžiasi ir pavaros nesijungia lengvai, tai natūralu, kad važiuoti negalima“, - mano A. Pašnekovas.
„Užvedus šaltą variklį, jame alyva būna tiršta ir tam, kad ji užpildytų aukščiausią variklio tašką, būtina, kad ji būtų laki. Pavyzdžiui, kai alyva šalta, spaudžiame akseleratorių, pradeda veikti turbokompresorius, bet jis negauna darbui reikiamos alyvos, o tai atsiliepia ilgaamžiškumui“, - priduria jis.
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius doc. dr. Sigitas Urbonas teigia, kad stereotipas žiemą, prieš pradedant važiuoti pašildyti automobilio variklį gajus dar nuo tų laikų, kai dauguma automobilių turėjo ne modernias kuro įpurškimo sistemas, o karbiuratorius. „Šiuolaikinė sintetinė alyva neturi tokių blogųjų savybių, kuriomis pasižymėjo senosios. Ji išlieka pakankamai skysta net ir esant žemesnei temperatūrai, ir viską sutepa pakankamai. Tobulėja ne tik variklių, bet ir juose naudojamų alyvų technologijos“, - teigia S. Urbonas.
„Šiuolaikiniam automobiliui, tikrai nėra būtinybės jį pašildyti dirbant laisva eiga. Juo labiau, kad pradėjus važiuoti, jis greičiau apšyla ir be reikalo neteršia gamtos. Bet kokiu atveju, automobiliai dažniausiai stovi kiemuose, todėl kol bus išmanevruota ir išvažiuojama į gatvę, variklis jau apšyla, o ir naudoti jį visišku pajėgumu tokiose situacijose nereikia“, - savo nuomonę LRT.lt dėsto S. Urbonas.
Mokslininko manymu, stereotipas žiemą, prieš pradedant važiuoti pašildyti automobilio variklį gajus dar nuo tų laikų, kai dauguma automobilių turėjo ne modernias kuro įpurškimo sistemas, o karbiuratorius. „Yra kitų priežasčių, kodėl variklis dažniausiai yra šildomas - tai langų ir salono šildymas. Jei automobilis neturi autonominės šildymo sistemos ar elektrinių langų šildytuvų, o lauke -20, tai gal geriau eiti pėsčiam, nei sėsti į tokį įšalusį automobilį ir važiuoti“, - pastebi S. Urbonas.
„Nereikėtų iškart šildyti salono, nes jei lauke labai šalta ir iškart padedame tai daryti, tuomet variklis gali apskritai neįšilti ir nepasiekti darbinės temperatūros, ypač, jei kalbame apie mažesnio darbinio tūrio variklius“, - pataria S. Urbonas.
Kaip tinkamai pasiruošti automobilį žiemai?
Prieš prasidedant šaltiems orams svarbu iš anksto pasiruošti savo automobilį, kad vėliau automobilio remontas netaptų nemalonia staigmena. Tinkamai paruoštas automobilis ne tik užtikrina važiavimo saugumą žiemos sąlygomis, bet ir padeda išvengti didesnių gedimų bei neplanuotų remonto išlaidų. Lietuvoje žiemos dažnai būna atšiaurios - žema temperatūra, sniegas, ledas ir druskos ant kelio gali smarkiai paveikti automobilio techninę būklę.
1. Žieminės padangos
Prieš žiemą itin svarbu įsitikinti, kad jūsų automobilis būtų su tinkamomis žieminėmis padangomis. Žieminė padanga yra pagaminta iš minkštesnės gumos mišinio, todėl esant šalčiui ji išlieka elastingesnė ir geriau sukimba su slidžia kelio danga. Daugelis žieminių padangų žymimos raide „M+S” (angl. Mud + Snow - purvas ir sniegas) arba turi specialų snaigės simbolį, nurodantį, kad jos pritaikytos naudojimui šaltuoju metų laiku. Beje, pagal Kelių eismo taisykles Lietuvoje žieminės padangos yra privalomos nuo lapkričio 10 d. Taip pat atkreipkite dėmesį į padangų protektoriaus gylį. Rekomenduojama padangas patikrinti jau rudenį - jei protektoriaus gylis mažesnis nei 4 mm, žiemai tokias padangas derėtų keisti naujomis. Nors minimalus leistinas žieminių padangų protektorius yra 3 mm, artėjant šiai ribai padangos praranda didelę dalį savo efektyvumo. Nudilus protektoriui, padangos blogiau išstumia sniegą ir vandenį, gerokai pailgėja stabdymo kelias ir suprastėja automobilio valdymas slidžiame kelyje. Nepamirškite ir padangų oro slėgio - krentant oro temperatūrai slėgis padangose mažėja, todėl reguliariai tikrinkite, kad jis atitiktų gamintojo rekomenduojamas vertes. Važiavimas su netinkamomis ar per mažai pripūstomis padangomis žiemą smarkiai padidina avarijos riziką.
2. Akumuliatorius
Akumuliatorius žiemą patiria bene didžiausią apkrovą - šalti orai ženkliai sumažina jo talpą ir startinę srovę. Net ir tvarkingas akumuliatorius šaltyje turi mažiau galios, todėl prieš žiemą labai svarbu patikrinti jo būklę specialiu testeriu arba servise. Visų pirma, pamatuokite akumuliatoriaus įtampą. Taip pat atlikite vizualią apžiūrą: patikrinkite akumuliatoriaus gnybtus ir kontaktus. Jei ant jų susikaupę korozijos (baltų ar žalsvų apnašų), atsargiai nuvalykite jas vieliniu šepečiu ir specialiu kontaktų valikliu - oksiduoti kontaktai blogina elektros grandinės laidumą. Įsitikinkite, kad akumuliatorius automobilyje tvirtai pritvirtintas savo vietoje, nes važiuojant per nelygumus laisvas akumuliatorius gali judėti ir pažeisti laidus ar net pats suskilti. Jeigu kasdien važiuojate labai trumpus atstumus, akumuliatorius nespėja pilnai pasikrauti, tad jo įtampa palaipsniui kris - tokiu atveju kartkartėmis naudinga ilgesnė kelionė ar papildomas įkrovimas įkrovikliu. Atminkite, kad įprasta akumuliatoriaus tarnavimo trukmė yra apie 4-6 metai; senesnis akumuliatorius žiemą jau gali neatlaikyti apkrovų. Beje, verta profilaktiškai patikrinti ir generatoriaus veikimą - jeigu generatorius prastai krauna, net ir naujas akumuliatorius greitai išsikraus.
3. Variklio alyva ir aušinimo skystis
Variklio alyva - gyvybiškai svarbus skystis, užtikrinantis sklandų visų judančių variklio dalių darbą. Prieš žiemą patikrinkite alyvos lygį - jei trūksta, būtinai papildykite iki normos. Taip pat įvertinkite, kada paskutinį kartą alyva buvo keista: senos ar daug kilometrų nuvažiavusios alyvos tepimo savybės suprastėja, o žiemą tirštesnė, užteršta alyva apsunkina variklio užvedimą. Daugelis gamintojų rekomenduoja alyvą keisti bent kartą per metus arba kas ~10 tūkst. kilometrų, tad jeigu artėja planinis keitimas - neatidėliokite jo. Nepamirškite patikrinti ir variklio aušinimo skysčio (antifrizo) lygio bei būklės. Aušinimo skystis žiemą neleidžia varikliui užšalti, o vasarą - neperkaisti, be to, jis apsaugo aušinimo sistemą nuo korozijos. Jeigu jį keitėte seniai, vertėtų tai padaryti profilaktiškai. Pilant naują antifrizą, naudokite gamintojo rekomenduojamos specifikacijos skystį ir tinkamai jį atskiesti distiliuotu vandeniu. Svarbu, kad aušinimo skystyje būtų pakankama koncentracija - jis turi atlaikyti bent -30 °C ar dar žemesnę temperatūrą. Be to, apžiūrėkite, ar sistemoje nėra nuotėkių: pažiūrėkite po automobilio apačia ar aplink variklio skyrių, ar nesimato lašančio skysčio, patikrinkite žarnas ir jungtis.
4. Stabdžiai ir važiuoklė
Žiemą sudėtingos eismo sąlygos - sniegas, apledijęs kelias, reikalauja, kad automobilio stabdžiai veiktų nepriekaištingai. Prieš šalčius būtinai apžiūrėkite stabdžių diskus ir kaladėles: jų darbinis paviršius neturėtų būti per daug suplonėjęs ar stipriai surūdijęs. Jei diskų storis arba kaladėlių likutis artėja prie leistinos minimalios ribos, nedelskite juos pakeisti - susidėvėję stabdžiai neužtikrins efektyvaus stabdymo, ypač ekstremaliomis sąlygomis. Taip pat patikrinkite stabdžių skysčio lygį. Jeigu jo trūksta, tai gali byloti apie stabdžių trinkelių nudilimą arba galimą nuotėkį sistemoje. Stabdžių skystį apskritai rekomenduojama keisti pagal gamintojo grafiką, nes ilgainiui jis sugeria drėgmę. Apžiūrę stabdžius, nepamirškite patikrinti ir visos važiuoklės būklės. Keičiant padangas žiemai, pravartu įvertinti amortizatorių, rato guolių, pakabos svirčių, šarnyrų ir vairo traukių būklę. Žiemos metu, kai keliai dažnai duobėti, padengti sniegu ar ledu, važiuoklės elementai patiria didesnius krūvius, todėl jei kuris nors komponentas jau susidėvėjęs, šaltuoju sezonu jis gali galutinai sugesti. Jeigu važiuojant jaučiate vibraciją, bildesius, būtina atlikti pakabos ir ratų suvedimo patikrą autoservise. Tinkamai sureguliuota ir tvarkinga važiuoklė užtikrina geresnį ratų sukibimą su keliu bei tiesesnį važiavimą, o tai ypač svarbu ant slidžios dangos.
5. Šildymo ir vėdinimo sistema
Žiemą veikianti automobilio šildymo ir vėdinimo sistema yra ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas - juk per užšalusius ar rasotus stiklus galima tiesiog nepastebėti pavojaus kelyje. Todėl patikrinkite, ar veikia salono šildytuvas ir ventiliatorius: įsitikinkite, kad įjungus šildymą po kurio laiko iš ventiliacijos angų pučia šiltas oras. Jeigu oras lieka šaltas, gali būti sugedęs termostatas - jį reikėtų pakeisti, kad variklis pasiektų darbinę temperatūrą. Taip pat patikrinkite, ar veikia visi režimai: ar pučia oro srautą į priekinį stiklą, ar veikia ventiliatoriaus greičio reguliavimas. Be to, nepamirškite salono oro filtro: užsikimšęs salono filtras gali ženkliai sumažinti oro srauto stiprumą ir apsunkinti langų nupūtimą. Jei filtrą seniai keitėte, prieš žiemą jį pakeiskite nauju - tai nebrangi, bet naudinga investicija. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ventiliatorius nedaro neįprastų garsų. Pastebėjus drėgmės ar aušinimo skysčio kvapą viduje, vertėtų patikrinti, ar nėra nuotėkio iš salono radiatoriaus ar jo žarnelių.
6. Apšvietimo sistema
Tamsiuoju metų laiku gerai veikiantys žibintai yra būtina sąlyga saugiam vairavimui. Rudenį ir žiemą dienos trumpos, dažnai lyja ar sninga, todėl patikrinkite visą automobilio apšvietimo įrangą. Įsitikinkite, kad be priekinių žibintų veikia ir visi posūkių signalai, gabaritinės lemputės, stabdžių žibintai, galinis rūko žibintas bei valstybinio numerio apšvietimas. Jeigu kuri nors lemputė perdegusi - nedelsdami ją pakeiskite nauja. Taip pat apžiūrėkite žibintų gaubtus: juose neturi būti įtrūkimų, pro kuriuos patektų drėgmė, o ant paviršiaus neturėtų būti storo purvo sluoksnio. Žibintų stiklams ar plastikiniams gaubtams esant stipriai oksidavusiems, verta juos nupoliruoti arba atnaujinti, kad šviesa būtų skaidri ir ryški. Nepamirškite nuvalyti žibintų prieš kiekvieną kelionę, ypač ilgą - šviesos prigęsta, jei žibintus padengia purvas, sniegas ar ledas. Po važiuoklės ar kėbulo remonto, taip pat profilaktiškai kasmet, rekomenduojama patikrinti priekinių žibintų sureguliavimą - jie turi būti nustatyti tokiame aukštyje, kad gerai apšviestų kelią, bet neakintų priešpriešinių vairuotojų. Jei jūsų automobilis turi papildomus rūko žibintus, įsitikinkite, kad ir jie veikia - rūkas ar smarkiai sningant jie gali labai padėti matomumui.
7. Stiklo valytuvai ir langų plovimo skystis
Geras matomumas - kritiškai svarbus žiemą, kai keliai nuolat aptaškomi purvu ir druska. Patikrinkite, ar priekinio bei galinio stiklo valytuvai tinkamai nuvalo stiklą per visą jų darbinę zoną. Jei valytuvų gumelės suskilinėjusios, sukietėjusios ar palieka ruožus ant stiklo, nedvejodami pakeiskite jas naujomis. Dažnai patariama valytuvų gumeles keisti bent kartą per metus - geriausia prieš žiemos sezoną. Taip pat įsitikinkite, kad pats valytuvų mechanizmas veikia sklandžiai: pakelkite valytuvų svirtis ir patikrinkite, ar jos laisvai juda. Nepamirškite pripildyti langų plovimo skysčio bakelio žieminiu plovimo skysčiu. Vasarai skirtas skystis ima šalti jau prie 0 °C, todėl artėjant šalnoms jį būtina pakeisti specialiu, žiemai pritaikytu skysčiu. Įsigykite kokybišką žieminį stiklų ploviklį, kuris ne tik neužšąla esant neigiamai temperatūrai, bet ir padeda tirpdyti šerkšną ant stiklo. Jei bake dar liko vasarinio skysčio, išnaudokite jį ir supilkite žieminį - venkite maišyti, nes skysčio savybės gali suprastėti. Užpildę bakelį, pabandykite papurkšti skysčio ant stiklo, kad žieminis skystis pratekėtų per visą sistemą - taip išvengsite likusio vandens užšalimo žarnelėse ar purkštukuose. Įsitikinkite, kad veikia ir purkštukai - jie neturi būti užsikimšę nešvarumais ir turi tinkamai nukreipti skysčio srovę ant stiklo. Esant dideliems šalčiams, patartina nakčiai atlenkti valytuvus nuo stiklo - tuomet jie neprikibs prie stiklo paviršiaus ir gumos nebus pažeistos bandant atplėšti. Taip pat nevalykite užšalusio stiklo valytuvais - pirmiausia nuvalykite ledą grandikliu arba pašildykite stiklą, kad nepažeistumėte valytuvų gumų.
8. Kėbulo priežiūra
Automobilio kėbulas žiemą kenčia bene labiausiai - druskos ir cheminės medžiagos, barstomos ant kelių, aktyviai ardo automobilio dažų sluoksnį ir skatina rūdžių susidarymą. Todėl dar prieš žiemą kruopščiai apžiūrėkite visą kėbulą: ieškokite įbrėžimų, įlenkimų, nusilupusio dažų lako ar vietų, kuriose matyti plikas metalas. Net ir mažas dažų pažeidimas gali tapti korozijos židiniu - per jį drėgmė ir druska pasieks metalą ir pradės jį ėsti. Radus tokių pažeidimų, rekomenduojama nedelsti ir sutvarkyti juos dar prieš žiemą: smulkius įbrėžimus galima apdoroti specialiu dažų pieštuku ar antikoroziniu pieštuku, o didesnius pažeidimus vertėtų patikėti profesionalams, kad būtų tinkamai perdažyti. Siekiant apsaugoti kėbulą, naudinga dar rudenį atlikti automobilio antikorozinį padengimą. Specialistai gali padengti automobilio apačią, slenksčius, ratų arkų vidų ir kitas jautrias vietas specialiu vašku ar polimerine danga, kuri sudarys apsauginį barjerą nuo drėgmės ir druskų. Net ir su tokia danga, žiemą patariama reguliariai plauti automobilį - ypač tas dalis, kuriose kaupiasi druska. Stenkitės nuplauti automobilio apačią po kiekvieno pasivažinėjimo itin sūriuose keliuose. Taip pat žiemą geriau plauti automobilį rankinėse plovyklose arba automatinėse su geru džiovinimu - kad vanduo neužsistovėtų plyšiuose ir neprišaltų. Galiausiai, nepamirškite pasirūpinti ir užrakinimo mechanizmais bei durų gumomis: dar prieš šalčius patepkite durų vyrius ir spyneles specialiu tepalu, o durų gumines tarpines sutepkite silikonine priemone.
9. Degalų sistemos priežiūra
Degalų sistemos priežiūra žiemą dažnai pamirštama, tačiau netinkamas kuras gali rimtai pakenkti variklio darbui šaltyje. Jeigu jūsų automobilis varomas dyzelinu, naudokite tik žieminį dyzeliną. Žieminis dyzelinas turi specialių priedų, neleidžiančių kurui sutirštėti net esant dideliems šalčiams. Papildomai galima įsigyti ir įpilti į baką antiparafininių priedų, kurie dar labiau sumažina kuro stingimo temperatūrą - tai aktualu, jei prognozuojami ekstremalūs šalčiai žemiau -25 °C. Taip pat dyzelinių automobilių savininkams vertėtų prieš žiemą pakeisti kuro filtrą - susikaupusi drėgmė filtre gali užšalti ir blokuoti kuro padavimą. Benzininiams varikliams taip pat kenkia drėgmė bake - esant temperatūrų svyravimams ten kaupiasi kondensatas. Kad išvengtumėte vandens patekimo į kuro sistemą, galite įpilti į benziną specialaus priedžio, kuris suriša drėgmę, arba tiesiog stenkitės visuomet palaikyti bent pusę bako degalų. Didesnis kuro kiekis bake mažina laisvos erdvės, kurioje galėtų formuotis kondensatas, be to, pilnas bakas pravers, jei netikėtai įstrigtumėte spūstyje - galėsite ilgiau šildyti automobilio saloną. Taip pat atkreipkite dėmesį į benzininio variklio žvakes ir uždegimo sistemą: sudrėkus laidams ar esant silpnai kibirkščiai, šaltu oru taip pat gali būti sunku užvesti.
10. Avarinis žiemos rinkinys
Žiemą svarbu pasirūpinti ne tik pačiu automobiliu, bet ir būti pasiruošus pačiam vairuotojui netikėtoms situacijoms. Todėl rekomenduojama automobilyje turėti avarinį žiemos rinkinį, kuris pravers nutrūkus kelionei ar įstrigus kelyje. Tokie daiktai užims nedaug vietos bagažinėje, tačiau jų turėjimas gali būti neįkainojamas kritinėje situacijoje.
Ekspertas pasidalino taisyklėmis, kaip teisingai valyti automobilį žiemą
Autonominiai šildytuvai ir kitos technologijos
Yra ir kitų sprendimų, kaip užtikrinti automobilio šilumą žiemą. Vienas tokių - autonominiai šildytuvai, pavyzdžiui, „Webasto“. Šie šildytuvai gali būti „šlapio“ tipo, kurie šildo aušinimo skystį, arba „sauso“ tipo, kurie šildo orą ir pučia jį tiesiai į saloną. „Webasto“ šlapio tipo sistemos suteikia galimybę pradėti kelionę sėdant į šiltą automobilį ir spausti jau sušilusio variklio akceleratorių. Žiemą rekomenduojama šildytuvą užprogramuoti taip, kad jis įsijungtų 20-30 minučių prieš pradedant kelionę.
Taip pat populiarėja automobilio automatinio užvedimo sistemos, leidžiančios užvesti automobilį išmaniojo telefono programėlės arba nuotolinio valdymo pulto pagalba. Tokios sistemos, kaip „Pandora“, užtikrina komfortą ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Įmonė „Calix“ siūlo ilgametę patirtį turinčius automobilių šildymo ir akumuliatorių įkrovimo sprendimus: salono šildytuvus, akumuliatoriaus įkroviklius, variklio šildytuvus ir tam skirtus kabelius. Naudojant „Calix“ produktus, automobilio variklis ir akumuliatorius tarnaus ilgiau, o vairuotojai galės džiaugtis šiltu salonu ir neužšalusiais langais.
Skeptikų ir entuziastų nuomonės
Tarp automobilių savininkų gausėja skeptikų, kurie nesuvokia, kam reikalingas rytinis variklio dūzginimas, laikydami tai atgyvena. Jų įsitikinimu, šiuolaikiniai motorai nedaug skiriasi nuo praėjusio amžiaus variklių - net pažangiausiuose motoruose dirba tie patys žiedai ir stūmokliai. Tačiau kita dalis vairuotojų su tokiomis „moderniomis“ pažiūromis kategoriškai nesutinka. Anot jų, skirtingos variklio detalės įkaista nevienodai, o tai gali pakenkti varikliui, kai iš jo reikalaujamas maksimalus našumas.
Skeptikai įsitikinę, kad šiuolaikinių automobilių pardavėjų patikinimai, jog jų mašinoms nereikia nieko šildyti, lemia ne rūpestis automobilio gerove, o ekologiniai reikalavimai, apriboję toksiškų komponentų išmetimą. Taigi, galutinai apsispręsti, ar šildyti automobilio variklį, ar ne, tenka patiems vairuotojams.
Eksploatacija žiemą ir jos poveikis automobiliui
Eksploatacija žiemą bet kuriuo atveju sparčiau „supjauna“ automobilį nei važinėjimas šiltuoju metų laiku. Vienas šaltas variklio paleidimas gali prilygti šimtui kilometrų, nuriedėtų kur nors Kanarų salose. Transmisija ir pakaba tikrai susidėvi greičiau, žiemą kenčia visos guminės detalės. Prastėja amortizatorių savybės, taigi nelygiame kelyje kėbulas patiria didesnę įtampą, o kėbulo siūlių hermetikai nuo šalčio sustingsta ir lengviau trūkinėja.
Dėl šių priežasčių dauguma vairuotojų iš ryto skuba pirmiausia į kiemą - paleisti automobilio variklį. Jeigu yra nuotolinio paleidimo funkcija, tą padaryti itin paprasta. Jei nuotolinio variklio paleidimo galimybės nėra, pirmiausia teks patekti į automobilio saloną. Tai gali tapti nemenku išbandymu.
Braunantis vidun praverčia šepetėlis sniegui, ledo grandiklis, skystas tirpiklis. Pirmiausia ledo tirpikliu apdorokite durų ir kėbulo sandūros siūles. Nepulkite būtinai laužtis pro vairuotojo dureles - apžiūrėkite, galbūt kurios nors kitos mažiau prišalusios. Purkškite, darbuokitės grandikliu lupdami atitirpusį sluoksnį po sluoksnio, nepamiršdami delnu vis paspausti aplink durelių perimetrą, kad ledo pluta greičiau suskilinėtų. Tačiau nepilkite automobilio karštu vandeniu iš virdulio, nes galite suskaldyti stiklą arba vanduo greitai ataušęs ir vėl užšals.
Kai galiausiai atsisėsite į vairuotojo vietą, įsitikinkite, kad valytuvai tikrai išjungti. Tuomet numinkite sankabos pedalą (arba stabdžio, jeigu pavarų dėžė automatinė) ir paleiskite variklį. O tada pradėkite šildyti automobilį. Pirma įjungiamas užpakalinio stiklo ir veidrodėlių šildymas. Priekinis stiklas šildomas toli gražu ne visuose automobiliuose, todėl nustatykite silpnesnį elektrinio šildytuvo režimą ir nukreipkite oro sroves į stiklą. Gerai būtų įjungti ir kitus šildytuvus: vairo, sėdynių, valytuvų darbo zonos. Didesnis krūvis elektros generatoriui lems, kad variklis dirbs ne visiškai tuščia eiga, o kuo didesnis krūvis, tuo greičiau apšyla mašina.
Jeigu automobilis apsnigtas, kol baigsite jį valyti, galėsite ir važiuoti. O jei snygio nebuvo, nepamirškite patikrinti, ar neprišalo prie stiklo valytuvai, ir šiek tiek paspartinkite variklio šilimą sukiodami vairą kairėn dešinėn - taip išjudinsite vairo stiprintuvo skystį. Didesnis krūvis varikliui per generatorių taip pat pagreitins jo sušilimą.
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže nieko daugiau nepadarysite, tačiau norint greičiau sušildyti mašinos su „automatu“ variklį, laikant nuspaustą stabdžio pedalą, perjungti automatinės pavarų dėžės selektoriaus jungiklį į pozicijas D ir R. Po kelių minučių galėsite važiuoti. Tačiau rauti iš vietos nepatartina - tai kenkia varikliui. Vienintelė situacija, kai toks manevras pateisinamas, - jeigu automobilio stovėjimo vietą užvertė pusnys. Tokiu atveju variklį pašildykite šiek tiek ilgiau, nes išsiveržti iš sniego spąstų prireiks visų jo „arkliukų“.
Pradėjus važiuoti, pirmuosius kilometrus nederėtų demonstruoti kitiems eismo dalyviams, kokį galingą ir greitą automobilį turite. Mat nors mašinos variklis ir transmisija šiek tiek apšilę, guminės pakabos detalės, amortizatoriai ir kėbulas gali nukentėti dėl menkiausių kelio nelygumų. Suteikite automobiliui laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų - galutinai „nubusti“.
Besniegiai apledėjimai mūsų kraštuose nėra labai dažni, tačiau pasitaiko. Protingiausia visas durų gumines tarpines iš anksto ir negailint sutepti solidžiu sluoksniu silikoninio tepalo arba tepalo alyvos pagrindu. Taip pat patariama iš anksto išjungti automatinio priekinio stiklo valytuvų sistemos įsijungimo bei automatinio veidrodėlių užlenkimo funkciją - jų motoriukai gali neišlaikyti darbo su ledo pluta.
Jei tik galite, niekada nestatykite žiemą automobilio su minimaliu degalų kiekiu bake - jo dangtelis taip pat linkęs prišalti. Kartono lakštas ar audeklas, kuriuo kai kurie automobilių savininkai uždengia priekinį langą, irgi nėra pats sėkmingiausias sprendimas: itin subjurus orams, prie stiklo prišals viskas.
Dažnai vairuotojas išvis neįtaria, kas jo automobiliui nutiko pernakt. Arba iš vakaro negirdi prognozės, arba oro sąlygos staiga pasikeičia, ir tik rytą susiruošę važiuoti pamatome, jog krituliai ir šaltis glazūravo automobilį. Su tokia nemalonia staigmena nė neverta stoti į kovą be ledo tirpiklio. Kai kurie automobilininkai mieliau naudoja buitines priemones, pavyzdžiui, guminę pūslę su šiltu vandeniu.
Jeigu ledo grandikliu tenka valyti priekinį automobilio langą, pasistenkite tą daryti lygiais judesiais iš vienos pusės į kitą, o ne bet kaip, - ant stiklo liks mažiau smulkių įbrėžimų. Jei ledo sluoksnis yra 1-1,5 cm storio, automobilį pavyksta atitirpinti sunaudojus flakoną specialaus skysčio ir sugaišus 20-30 minučių brangaus laiko. Ateičiai - nepamirškite po kiekvieno apsilankymo plovykloje sutepti specialiais tepalais visų guminių tarpinių bei išdžiovinti ar bent jau pravėdinti - kad ir šaltyje - saloną.
tags: #auto #pasildymas #ziema