Nors vis dažniau gatvėse matome dviratininkus, ypač atšilus orams, kartu su jais daugėja ir eismo įvykių, kuriuose dalyvauja šios transporto priemonės. Per pirmąjį šių metų mėnesį Kelių policijos tarnyba užfiksavo 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per visus praėjusius metus tokių įvykių buvo 257. Šie skaičiai neatsispindi statistikoje, nes daugybė smulkesnių eismo įvykių, kai dviratininkai kliudo ir neženkliai apgadina automobilius, dažnai nėra registruojami.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patvirtina, kad atvejų, kai dviračių vairuotojai apgadina kitas transporto priemones, daugėja. Jis taip pat pažymi, kad tokiose situacijose dažnai nežino, kaip elgtis nei kaltininkas, nei nukentėjusioji pusė.
Dviračio vairuotojo atsakomybė eismo įvykyje
„Daugeliu atvejų susidūrimų su dviračiais kaltininkai būna automobilių vairuotojai, tačiau vis daugiau ir tokių įvykių, kai dviratininkai apibraižo, įlenkia ar kitaip apgadina važiuojančias ir stovinčias transporto priemones“, - pažymi R. Bieliauskas. Anot draudikų eksperto, kiekvienas toks susidūrimas traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl to kaltininkui tenka tokios pat pareigos, kaip ir susidūrus automobiliams.
Skirtumas tas, kad automobilių vairuotojai privalo draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tad dėl nuostolių nukentėjusiajam atlyginimo jie gali būti ramūs. Šiuo atveju dviratininkams draustis nėra privalu.
„Kai avarijos kaltininkas yra automobilio vairuotojas, jo draudimo bendrovė atlygina dviratininkui padarytą žalą. Ji gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių, jei eismo įvykyje rimtai nukenčia žmonės. Kai nuostolių pridaro dviratininkas, pareiga juos atlyginti dažnai tenka jam pačiam. Tiesa, dviratininkas gali būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu - tada žalos atlyginimu rūpinasi draudikai“, - sako R. Bieliauskas.
Kasko draudimo privalumai ir dviratininkų draudimas
R. Bieliausko teigimu, nuo dviratininko nukentėjusio automobilio savininkui rūpesčių gali kilti mažiau, jei jis savo transporto priemonę yra apdraudęs Kasko draudimu. Tokiu atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie regreso tvarka žalą vėliau išieško iš eismo įvykio kaltininko. To gali ir neprireikti, nes dviratininkas gali geranoriškai sutikti žalą nukentėjusiajam atlyginti pats.
„Nuostoliai, kuriuos dviratininkai padaro automobilių savininkams, paprastai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Tipiniai dviratininkų padaromi apgadinimai - automobilio kėbulo apibraižymas ar įlenkimas, veidrodėlių nulaužimas, sudaužymas, kitų kėbulo detalių apgadinimas, stiklų įskėlimas. Bene didžiausi nuostoliai padaromi, kai išdaužiami naujų automobilių žibintai“, - pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, dviratininkai vis dažniau siekia išvengti rizikų dėl galimų nuostolių ir draudžiasi dviratininko draudimu. Šis draudimas apima ne tik dviratininko civilinę atsakomybę (taigi atlygina trečiosioms šalims važinėjant dviračiu padarytus nuostolius), bet ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju, o taip pat atlygina gydymo išlaidas, kai važinėjant dviračiu patiriamos traumos.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui su dviratininku?
R. Bieliauskas pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvauja dviratininkas, kaip ir kitais atvejais, reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją kuo tiksliau nurodant įvykio aplinkybes. Visuomet patartina užfiksuoti ir vaizdinius įrodymus - nufotografuoti ar nufilmuoti apgadinimus, transportų priemonių pozicijas. Jei dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, anot R. Bieliausko, reikėtų kviesti policiją.
Eismo įvykio dalyviams taip pat, kaip įmanoma greičiau, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendroves, kurios rūpinsis žalos administravimo procesu. Draudikų atstovas pabrėžia, kad jokiu atveju nederėtų iš eismo įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti, net, jei padaryti transporto priemonės apgadinimai atrodo nežymūs. Dėl to gali kilti rimtų nemalonumų. KET už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numato baudą nuo 600 iki 1500 eurų.
Abipusės kaltės eismo įvykiai: niuansai ir sprendimai
Kartais įvyksta eismo įvykiai, kai sunku nustatyti vieną kaltininką. Tokie atvejai, kai automobiliai susiduria stovėjimo aikštelėse, siauruose keliukuose ar degalinėse, reikalauja nuodugnesnio aplinkybių tyrimo. „Niekas nėra sudaręs konkretaus sąrašo, kokiomis aplinkybėmis abu vairuotojai gali būti traktuojami kaip kaltininkai. Daugeliu atvejų iškart įvardyti vieną kaltininką gali būti pernelyg sudėtinga“, - aiškina draudiko atstovas.
R. Bieliauskas pabrėžia, kad įvykus avarijai, kai abu vairuotojai nesutaria dėl incidento aplinkybių, būtina kviesti policijos pareigūnus. Jie padės išsiaiškinti, ar dėl avarijos kaltas kuris vienas, ar abu eismo dalyviai. „Kiekvienas įvykis yra unikalus. Kartais kaltininkas yra aiškus, o kitąkart surinkti papildomi duomenys ir parodymai atskleidžia, kad avariją nulėmė abiejų vairuotojų elgesys prie vairo. Tą gali įrodyti tik detalus tyrimas. Štai kodėl būtina nepasiduoti emocijoms ir, nesutariant dėl aplinkybių, į įvykio vietą kviesti policiją“, - pataria R. Bieliauskas.
Kaip teigia draudimo ekspertas, avarijos, kai kalti abu vairuotojai, dažnai baigiasi nedideliais nuostoliais, pavyzdžiui, nubrauktais dažais, įlenktais bamperiais ar nulaužtais veidrodėliais. Tačiau net ir tai kartais sukelia vairuotojų pyktį ir emocingus ginčus.
Kad to išvengtų, vairuotojai turėtų visada išlaikyti maksimalią koncentraciją prie vairo, nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir įdėmiai stebėti aplinką. „Skubėjimas prie vairo visuomet didina klaidų tikimybę, kurios ir tampa avarijų priežastimi. Sumažinkite važiavimo greitį, neskubėkite ir nedarykite impulsyvių veiksmų. Kiekvienas manevras turi būti puikiai apgalvotas ir daromas tik įsitikinus, kad tai daryti saugu“, - pabrėžia R. Bieliauskas.
Draudimo niuansai abipusės kaltės atveju
Įvykus avarijai, kai dėl jos fakto kaltais pripažįstami abu vairuotojai, yra tam tikrų draudimo niuansų. Turint Kasko draudimą, situacija paprastesnė ir naudingesnė apdraustos transporto priemonės savininkui, nes visa žala bus atlyginama pagal pasirašytos draudimo sutarties sąlygas.
Civilinės atsakomybės draudimas abipusės kaltės atveju visos žalos nedengs. „Pagal privalomąjį draudimą, kiekvienos pusės draudimas atlygina kitos pusės žalos dalį pagal kaltės laipsnį. Tai reiškia, kad jei abu vairuotojai yra vienodai kalti, kiekvieno vairuotojo draudikas kitam asmeniui atlygina lygiai pusę patirtos žalos“, - aiškina R. Bieliauskas.
Tačiau draudikų atstovas priduria, kad ne visais atvejais kaltė būna abipusė, net jei taip atrodo patiems avarijos dalyviams. Policijos pareigūnai gali surinkti papildomų duomenų, įrodančių didesnę vieno iš vairuotojų kaltę. Tad vėliau gali paaiškėti, kad kaltininkas yra tik vienas.
Dažnos klaidos ir jų taisymas
Dažnai eismo įvykio kaltininkas, bandydamas išsisukti, puola kitą vairuotoją. Nukentėjusysis, patirdamas stresą, gali netinkamai užpildyti deklaraciją ir prisiimti kaltę. Tačiau tokią situaciją ištaisyti įmanoma. Reikia kreiptis į savo draudiką, pranešti apie neteisingai užpildytą deklaraciją ir išdėstyti visas eismo įvykio aplinkybes. Taip pat galima kreiptis į kito eismo dalyvio draudimo bendrovę, reikalaujant atlyginti žalą.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ atstovas Agnius Gučius pataria, kad jei nusprendėte pasitraukti iš eismo įvykio vietos, bet norite apsidrausti, deklaracijoje užpildykite pagrindinę informaciją: pasirašykite, nurodykite dalyvius, valstybinius automobilių numerius. Tai bent jau neleis ginčyti šių duomenų.
Jei automobilis nepatyrė nuostolių, o kitas vairuotojas neturi pretenzijų, nereikia pildyti deklaracijos - galima tiesiog draugiškai išsiskirti.
tags: #autoivykio #kaltininkas #dviracio #vairuotojas