Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
Automatinės pavarų dėžės Lietuvoje tampa vis populiaresnės - jos užtikrina komfortą ir netgi gali sumažinti kuro sąnaudas. Tačiau jos taip pat turi savų trūkumų. Nors automatinės dėžės laikomos ilgaamžėmis, laikui bėgant jose atsiranda tiek mechaninių, tiek elektroninių gedimų.
Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimų požymiai
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos priežastis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojame patikrinti tepalus.
Taip, tai pats akivaizdžiausias įspėjimas, jog susiduriate su problema.
Automatinių pavarų dėžių tipai
Atmetus įvairius tarpinius ar rečiau automobiliuose naudojamus automatinių dėžių tipus galime aptarti dažniausiai pasitaikančius: klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD), dvigubos sankabos (Lietuvoje dažniausiai aptinkama "šlapios" sankabos DSG (angl. Direct Shift Gearbox) ar sausos DCT (angl. Dual Clutch Transmission), ir bekopė ar variatorinė, kuri sutrumpintai dažniausia rašoma CVT (angl. Continuously Variable Transmission). Tiesa, dar gali pasitaikyti mechaninė dėžė su elektrine ar el.hidrauline pavarų jungimo sistema AMT (angl. Automated Manual Transmission). Be to, technikos pažanga nestovi vietoje - atsiranda ir kitų modernių automatinių pavarų dėžių tipų, pvz., japonų gamintojas "Suzuki" savo modeliuose "Vitara" ir "S-Cross" su 1,6 l dyzeliniu varikliu montuoja TCSS (angl. Torque Converter Shift System).
Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD)
APD standartiniuose automobiliuose pradėta naudoti dar 1940-aisiais metais. Jos veikimas paprastas - kai spaudžiamas akceleratorius, pavarų dėžė variklio galią perduoda transmisijai, o atleidus greičio pedalą variklis atjungiamas nuo transmisijos ir gali dirbti tuščia eiga. Šiose dėžėse pavaras perjungia jose esančio skysčio kintantis slėgis. Todėl tokioms dėžėms prižiūrėti būtina skirti ypač didelį dėmesį. Tačiau dar didesnis APD dėžių trūkumas, dėl ko ilgus metus jos ir buvo kritikuojamos, didesnės ar net gerokai didesnės degalų sąnaudos, jei palygintume tuos pačius automobilius su paprastomis mechaninėmis pavarų dėžėmis. Tačiau šiais laikais - tai yra mitas. Sportinio stiliaus vairuotojus gali nervinti ne laiku, per vėlai perjungiamos pavaros. Atsiradus gedimui klasikines automatines pavarų dėžes taip pat paprasčiau remontuoti nei kitas automatines, jas išmano daugiau specialistų.
Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DSG/DCT)
Prieš porą dešimtmečių Vokietijos automobilių gamintojų imta naudoti DSG tipo automatizuota pavarų dėžė (dažniausiai VW grupės automobiliuose). Jos konstrukcija su dantračiais yra panaši į mechaninės pavarų dėžės, tačiau yra dvi sankabos, kurios valdomos elektronikos. Šiandien DSG ištobulinta taip, kad vairuotojas beveik negalės skųstis nei vėluojančiomis persijungti pavaromis, nei didelėmis degalų sąnaudomis. Vienodų automobilių bandymai su mechanine ir DSG dėže įrodė, kad greitėjimo dinamika skiriasi sekundės dalimis, o degalų sąnaudos su DSG gali būti netgi mažesnės. Tai ypač priklauso nuo vairavimo stiliaus ir meistriškumo. Dinamiką garantuoja tai, kad dėžėje yra net 5 velenai (įprastose dėžėse 2-3) bei viena sankaba perjungia neporinius bėgius, pvz., 1, 3, 5, 7, o kita - porinius, pvz., 2, 4, 6. Taigi, tokia dėžė vos įjungia vieną pavarą, jau yra pasiruošusi perjungti aukštesnę. Bet čia ir atsiranda pilkų atspalvių. Specialistai pažymi, kad dėl tokios skubos šios pavarų dėžės nemėgsta važiavimo miesto režimu, kai vos smarkiau paspaudus, tenka stabdyti, o pavarų dėžė, kuri jau susiruošė jungti aukštesnę pavarą, staiga turi ją mažinti. Technikos specialistai taip pat pataria perkant naudotą automobilį su DSG pavarų dėže išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jis buvo eksploatuotas dažniausiai, taip pat - ar buvo tinkamai aptarnaujamas. Automobiliuose su DSG, jei sankaba "šlapia" (dar gali būti "sausa", kuri paprastai montuojama su mažesnės galios varikliais), tepalus privaloma keisti kas 60 tūkst. km arba kaip nurodyta gamintojo. Ekspertai dar dalijasi pastebėjimais, kad šios dėžės su dviem sankabomis gali tapti ypač problemiškos, jei nuvažiuota daugiau kaip 200-250 tūkst. km.
DCT yra dvi automatinės valdymo sankabos, kurias varo elektroninis valdymas ir hidraulinis slėgis, ir gali valdyti dviejų sankabų veikimą tuo pačiu metu. Kai transmisija veikia, įjungiamas pavarų rinkinys, o kai artėja pavarų perjungimas, kito pavarų rinkinio pavaros buvo iš anksto parinktos, tačiau sankaba vis dar išjungta; perjungiant sankaba išjungs naudojamas pavaras, Tuo pačiu metu iš anksto pasirenkamas kitas sankabos įjungimas, užtikrinantis, kad bent vienas pavarų rinkinys per visą perjungimo laikotarpį išjungtų galią, kad nebūtų maitinimo nutraukimo situacijos. Siekiant bendradarbiauti su pirmiau minėtu veikimu, DCT pavaros velenas judant yra padalintas į dvi dalis, viena yra kietas pavaros velenas, o kita - tuščiaviduris pavaros velenas. Kietas pavaros velenas jungia 1-ąją, 3-iąją, 5-ąją ir atbulines pavaras, o tuščiaviduris pavaros velenas jungia 2-ąją, 4-ąją ir 6-ąją pavaras. Pavaros velenas atlieka nepertraukiamą transmisiją.
Palyginti su tradicine mechanine pavarų dėže, DSG yra patogesnė naudoti, nes galiausiai tai vis dar yra automatinė pavarų dėžė, tačiau naudoja naują DCT technologiją, dėl kurios rankinė pavarų dėžė turi automatinį veikimą ir labai pagerina automobilio degalų ekonomiją. Rankinės pavarų dėžės poslinkiai yra greitesni ir sklandesni, nepertraukiamai tiekiant energiją. Remiantis DCT charakteristikomis ir veikimo režimais, DCT sistema gali suteikti vairuotojui jausmą, kaip vairuoti lenktyninį automobilį. Be to, jis pašalina rankinės pavarų dėžės sukimo momento pertrūkio pojūtį, kai perjungiamos pavaros, todėl važiuojama jautriau. Remiantis rankinės pavarų dėžės naudojimu ir unikalia konstrukcija, DCT gali atlaikyti sukimo momentus iki 350 Nm.
Šlapia dvigubos sankabos transmisija, sausa dvigubos sankabos transmisija.
Mechatronika - tai elektronikos, elektrozavų ir jutiklių derinys, tarsi antrasis „smegenų pusrutulis“ pavarų dėžei. Ji dažnai genda dėl konstrukcinių trūkumų, senėjimo ar nešvaraus tepalo.
Pavarų dėžės alyva atlieka svarbų vaidmenį - ji tepa ir aušina. Kai nuteka dėl pažeistų tarpinių ar korpuso, dėžė gali perkaisti, o tai lemia spartų susidėvėjimą.
Šiuolaikinėse dėžėse naudojami aliumininiai sankabos krepšiai, kurie greičiau dėvisi nei plieniniai. Diskeliai gali būti paveikti aukštos temperatūros ar glikolio.
Dviejų sankabų pavarų dėžės sankabos gali būti aušinamos alyva (šlapios sankabos) arba ne (sausos sankabos).
Guoliai palaiko judančias dalis. Jei trūksta tepimo arba važiuojama agresyviai, guoliai susidėvi.
Hidrokinetinė sankaba (vadinama ir „wandleriu“) pakeičia mechaninę sankabą. Dažniausiai genda jos „lockup“ diskeliai, atsakingi už variklio ir dėžės tiesioginį sujungimą. Tai sukelia vibracijas ir slydimą.
Automatinėmis vadinamos ir robotizuotos bei dviejų sankabų dėžės. Jose dažnai būna dviejų masių smagračiai, kurių remontas - brangus. Tokios sistemos kaip 4Matic ar xDrive naudoja grandines, kurios perduoda galią visiems ratams. Jos dažnai susidėvi dėl retų alyvos keitimų ar agresyvaus vairavimo.
Kai 2007 m. lapkritį "BorgWarner" visiškai įgyvendino savo paskelbtus planus, ji tikėjosi pasiūlyti savo novatorišką "DualTronic" (R) technologiją 2,3 milijono dvigubos sankabos transmisijų per metus.
Bekopė (CVT) pavarų dėžė
Kintančios transmisijos variatorinės pavarų dėžės konstrukcija visiškai nepanaši į anksčiau minimų - joje nėra nei krumpliaračių, nei sankabos. Diržas, plieninė juosta ar grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie nuo variklio apsukų keičia savo plotą ir taip keičia perdavimo skaičių. Beje, tai seniausiai naudojama automatinės transmisijos forma. Šiose dėžėse nėra perėjimo tarp atskirų pavarų, greitėjama plastiškai, tarsi automobilis varomas elektros variklio, todėl greitėjant nejaučiama pavarų šokinėjimo ar smūgių.
Šių pavarų dėžių dažniausiai aptinkama Japonijoje ir Pietų Korėjoje pagamintuose automobiliuose, pvz., "Honda", "Nissan", "Toyota", taip pat yra montuojamos hibridiniuose modeliuose. Jos ypač vertinamos degalų taupumu besirūpinančių vairuotojų, nes visuomet palaikomas optimalus variklio režimas ir efektyviai perduodama jėga į ratus, jų puikus naudingumo koeficientas. Tačiau tokios pavarų dėžės labiau tinka vairuotojams, kuriuos tenkina ramus važiavimas, nes tokios dėžės reakcija į staigų akceleratoriaus pedalo paspaudimą dažnai yra lėtoka. Specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliuose su šiomis pavarų dėžėmis, ypač senesnių metų, galima išgirsti specifinį garsą, kai kurių ekspertu teigimu, jos dirba garsiau.
Taip pat gali pasitaikyti mechaninė dėžė su elektrine ar el.hidrauline pavarų jungimo sistema AMT (angl. Automated Manual Transmission).
Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
Robotizuota pavarų dėžė (AMT)
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“.
Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
Aplaidaus naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamiršite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje.
Automatinės pavarų dėžės valdymas ir priežiūra
Automatinės pavarų dėžės raidės rodo skirtingus vairavimo režimus, kuriuos vairuotojas gali pasirinkti priklausomai nuo situacijos.
- P (Park) - Parkavimo režimas, mechaniškai užrakinantis transmisiją ir taip apsaugantis automobilį nuo riedėjimo stovėjimo metu. Transmisija užrakina tik automobilio varomuosius ratus, todėl priekiniais ratais varomiems automobiliams yra rekomenduojama papildomai užtraukti rankinį stabdį (kuris dažniausiai blokuoja galinius automobilio ratus). Naudojant šį režimą, pavarų dėžė užfiksuoja transmisiją, užkertant kelią automobilio judėjimui pirmyn ar atgal. Kada naudoti: „P“ režimą visada reikia naudoti, kai automobilis yra visiškai sustabdytas ir ketinate jį palikti.
- R (Reverse) - Atbulinės eigos režimas, įjungiama automobilio atbulinė pavara. Norint įjungti šią pavarą yra būtina visiškai sustabdyti automobilį, pilnai nesustabdžius automobilio galima pažeisti transmisiją. Šis režimas naudojamas, kai reikia atbulai išvažiuoti iš stovėjimo vietos ar kitos situacijos, kurioje būtina važiuoti atgal.
- N (Neutral) - Neutralus režimas, transmisija atjungiama nuo varomųjų ratų, taip leidžiant automobiliui laisvai judėti savo svoriu. Tai režimas, kuriame transmisija nėra sujungta su varikliu, todėl automobilis gali laisvai riedėti pirmyn arba atgal, jei jis yra ant nuokalnės ar nuožulnumo. Kada naudoti: Neutrali pavara retai naudojama kasdieniam vairavimui. N režimu automatinė pavarų dėžė neperduoda sukimo momento ratams, todėl važiuoti su šiuo pavarų santykiu neįmanoma. Tačiau ja negalima pakeisti P padėties, nes N padėtyje pavarų dėžė neužblokuoja ratų. Važiuoti šiuo režimu nerekomenduojama dėl prastesnio pavarų dėžės tepimo ir galimybės ją negrįžtamai sugadinti. Tačiau galite palikti transporto priemonę laisvoje padėtyje, tačiau nepamirškite įjungti rankinio stabdžio.
- D (Drive) - Važiavimo režimas, leidžiantis automobiliui variklio pagalba judėti pirmyn. Šis režimas automatiškai keičia pavaras. Tai yra pagrindinis automatinės pavarų dėžės režimas, naudojamas važiuojant į priekį. Kada naudoti: „D“ režimas naudojamas bet kuriuo metu, kai vairuojate automobilį ir judate pirmyn.
- S (Sport) - Kai kuriuose automobiliuose galima rasti raidę „S“, kuri reiškia sportinį režimą. Tai specialus režimas, skirtas tiems atvejams, kai vairuotojas nori dinamiškesnio, sportiškesnio vairavimo patyrimo. Kada naudoti: „S“ režimas naudojamas, kai reikia greitesnio pagreitėjimo arba vairuojant greitkelyje, kai norima maksimalaus automobilio našumo. Perjungus pavarų svirtį į S padėtį, įjungiamas transmisijos sportinis režimas, t. y. režimas, skirtas geriausioms įmanomoms eksploatacinėms savybėms pasiekti. Įjungus S režimą, transmisija išlaiko žemesnes pavaras, o stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą greičiau perjungia pavaras.
- L (Low) - Raidė „L“ reiškia žemos pavaros režimą (angl. „Low“). Tai pavara, kuri riboja automobilio važiavimą žemesnėmis pavaromis, todėl padeda kontroliuoti greitį stačiose nuokalnėse ar važiuojant sudėtingais, kalnuotais keliais. Kada naudoti: „L“ režimas naudingas važiuojant nuokalnėmis arba esant sudėtingoms eismo sąlygoms, pavyzdžiui, ant slidžių ar kalnuotų kelių. Įprastai šis nustatymas naudojamas norint išlaikyti aukštą variklio sūkių dažnį, kad padidėtų jo efektyvumas, pvz., važiuojant į kalną. Jis taip pat naudingas padedant stabdyti varikliu. Kai kuriuose automobiliuose L režimas užblokuoja tam tikrus pavarų perdavimo skaičius arba įjungia tam tikrus važiavimo režimus.
- M (Manual) - Kai kurių automobilių automatinėse pavarų dėžėse gali būti ir raidė „M“, kuri žymi rankinį režimą. Šis režimas suteikia vairuotojui galimybę rankiniu būdu pasirinkti ir perjungti pavaras naudojant svirtelę ar valdymo mygtukus ant vairo.
- W (Winter) - Raidė W automatinėje transmisijoje reiškia „žiemą“ (angl. winter). Tai vadinamasis automatinės transmisijos žiemos režimas, rekomenduojamas važiuojant sniegu ar slidžia danga. Kad tokiomis sudėtingomis kelio sąlygomis automobilis neprarastų sukibimo su keliu, esant W nustatymui transmisija dažniausiai važiuoja antra pavara.
- B (Brake) - Automatinės pavarų dėžės raidė B reiškia „stabdžius“ (angl. brake). Elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose ją galima rasti šalia krypties pasirinkimo svirties. Nustatymas B įjungia maksimalų rekuperacijos lygį, t. y.
Norint išvengti transmisijos pažeidimų, svarbu visada stabdyti automobilį prieš perjungiant pavaras iš „D“ į „P“, „R“ ar kitas pozicijas.
Nors „N“ pavara leidžia automobiliui riedėti laisvai, ją naudoti važiuojant nuo kalno gali būti pavojinga, nes jūs prarasite variklio stabdymo efektą.
Sportinis režimas suteikia dinamiškesnį vairavimą, tačiau jį reikėtų naudoti tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, lenkiant ar greitėjant.
Jeigu važiuojate stačiu keliu arba kalnų vietovėmis, naudokite „L“ režimą, kad geriau kontroliuotumėte greitį.
Jeigu automobiliai turėtų tik vieną pavarą, tai įsibėgėjimas būtų labai lėtas, degalų sąnaudos didelės, o variklių tarnavimo laikas trumpas. Šiandien visuose automobiliuose yra bent penkios pavaros, o automatinėse pavarų dėžėse jų gali būti ir dvigubai daugiau.
Jei turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
Šiek tiek senesniuose automobiliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia vairavimo (D), atbulinės eigos (R) arba rankiniu režimu. Išjungus variklį, pavarų dėžėje staiga sumažėja slėgis, todėl darbiniai jos elementai nepakankamai sutepami.
Kita vertus, jeigu įjungti stovėjimo režimą (P) pamiršite naujesniuose automobiliuose, už jus tai padarys elektronika.
Galima, tačiau bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
Jau minėjome, kad automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus.
Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.
Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst. km.
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros.
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyta vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisyta po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Ar verta rinktis automobilį su automatine pavarų dėže?
Automatinė pavarų dėžė jau seniai nebėra prabanga automobilyje. Kalbant apie naujus automobilius, „automatika“ jau plačiai paplitusi net ir miesto modeliuose, o daugelyje populiarių segmentų ji netgi yra standartinė įranga. Automatinės pavarų dėžės taip pat įsitvirtino antrinėje rinkoje. Šio straipsnio rašymo metu beveik pusė visų naudotų, avarijų nepatyrusių automobilių turėjo šio tipo pavarų dėžę. Šios tendencijos nereikia vertinti neigiamai. Naujesnės automatinės pavarų dėžės, kurios taip pat gaminamos jau kelerius metus, turi kur kas daugiau privalumų nei senesniuose automobiliuose sumontuotos pavarų dėžės. Pirmiausia jos neerzina vangiu pavarų perjungimu ir nedaro didelės įtakos degalų sąnaudoms - nebent kalbame apie vadinamąsias automatines pavarų dėžes, t. y. mechanines pavarų dėžes su pavarų perjungimo elektronika. Daug degalų galima sutaupyti naudojant bepakopes pavarų dėžes, kurios ne veltui naudojamos hibridiniuose automobiliuose. Tačiau didesnes degalų sąnaudas kompensuoja gerokai didesnis automobilių su šiuolaikinėmis „automatinėmis“ pavarų dėžėmis našumas (šiuo požiūriu pirmauja dinamiškai perjungiamos dvigubos sankabos pavarų dėžės).
Automobilis su automatine pavarų dėže - tai neabejotinai didesnis kasdienio vairavimo komfortas, nes nereikia spausti sankabos pedalo (jo paprasčiausiai nėra) ir „vėduoti“ pavarų perjungimo svirties, todėl automatinė pavarų dėžė tampa tikru išsigelbėjimu spūstyse. Tačiau turėdami tokią pavarų dėžę negalite susitelkti tik į savo naudą. Visų pirma jis turėtų prisiminti, kad nereikėtų išbandyti pavarų dėžės galimybių, kai ji neįkaitusi (variklis nėra pasiekęs reikiamos darbinės temperatūros). „Automatinei“ taip pat reikalinga reguliari techninė priežiūra (tepalų keitimas). Ji taip pat paprastai yra jautresnė nei mechaninė pavarų dėžė vairuotojo klaidoms, padarytoms valdant transmisiją.
Norint teisingai vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, būtina žinoti šalia pavarų perjungimo svirties (jungiklio) ir (arba) rankenėlės esančius ženklus. Juos sudaro keturios pagrindinės raidės - P, R, N ir D, tačiau taip pat galima rasti L, M, S, skaičius (1, 2, 3) arba kitus ženklus (pliusus ir minusus).
Susipažinus su dažniausiai naudojamų automatinių pavarų dėžių tipais ir išsiaiškinus pranašumus bei trūkumus, vis dėlto gali kilti abejonių: ar vertėtų rinktis mechaninę? Bet šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės ganėtinai patvarios ir tinkamai prižiūrimos patikimai tarnauja nuvažiuoti bent kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Be to, ieškantiems patogumo ir mąstantiems šiuolaikinėmis kategorijomis, specialistai visgi pataria rinktis automobilį su automatine pavarų dėže. Ypač jei dažnai važinėjate mieste, tenka įstrigti spūstyse ir kartu tvarkyti įvairius reikalus. Automatinė transmisija ne tik padeda lengviau valdyti automobilį kas kartą sėdus už vairo, bet ir suteikia daugiau saugumo, juk vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą, ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Renkantis naudotą automobilį pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę.
Automatinių dėžių remontas gali kainuoti nuo 1 000 iki 4 000 € ar daugiau. „Vien mechatronikos blokas gali kainuoti virš 1 500 €“, - pastebi vienas Kauno serviso meistras.
Daugiau nei dešimties metų patirtį turintis ČAPKAUSKAS automobilių servisas komanda pasiruošusi padėti sprendžiant visus, su automobilio technine būkle susijusius klausimus. Servise dirba profesionalių specialistų komanda, darbui naudojame tik modernią bei šiuolaikišką įrangą, o detales reikalingas remontui, perkame tik iš kokybiškų ir patikrintų tiekėjų. Susisiekite! Atsakysime į visus Jums kylančius automobilio patikros, apžiūros, remonto ir priežiūros klausimus.
tags: #automatines #pavaru #dezes #sankabos #reiksmes