Trys pedalai ir dešinėje esanti pavarų perjungimo svirtis daugelį metų buvo vienintelis priimtinas būdas, kuriuo buvo galima valdyti automobilį. Vis dėlto, pastaruoju metu vis auganti automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis paklausa rodo, jog daugelį metų tradiciniu pasirinkimu buvusi mechaninė pavarų dėžė tiesiog neturi galimybių išlikti. Naujų automobilių pirkėjai jau seniai prioritetą teikia automatinėms pavarų dėžėms. Tuo tarpu naudotų automobilių pirkėjai vis dar turi nemažai abejonių dėl vairavimą palengvinančio įrenginio patikimumo. Patogesnį vairavimo būdą siūlančią automatinę transmisiją gaubia įvairūs stereotipai, kurie atsiranda dėl specifinių priežasčių. Įvairios problemos iškyla tada, kai nėra laikomasi gamintojo nustatytų eksploatacijos taisyklių. Techniniai nesklandumai gali aplankyti ir bandant sutaupyti bei automobilį vežant į dirbtuves, kuriose remonto darbai atliekami už mažiausią kainą. Kadangi daugelis stereotipų, susijusių su automatinėmis pavarų dėžėmis nėra tiesa, laikas apžvelgti tris pagrindinius šios transmisijos tipus ir aptarti kiekvienos pavarų dėžės trūkumus.
Automatinės pavarų dėžės iš esmes pakeitė požiūrį į komfortišką vairavimą. Tačiau tai užtikrina tik sklandus ir visapusiškai optimalus pavarų dėžės darbas. Kokiems požymiams atsiradus reikėtų sunerimti? Pirmiausia automatinė pavarų dėžė turi veikti labai sklandžiai - Jūs neturėtumėte jausti smūgiavimo perjungiant pavaras. Taip pat negali būti pavarų užlaikymo ar dvigubos jungimo. Esant netolygiam pavarų perjungimui ir to neremontuojant galima iššaukti didesnių problemų, kurios dažnai kainuoja kur kas brangiau. Netinkamai jungiant pavaras rizikuojate sugadinti mechaninę pavarų dėžės dalį, kol pačioje pradžioje gali pakakti pakeisti tik hidraulinį valdymo bloką. Tam dažniausiai nereikia net nuiminėti pavarų dėžės. Taip pat kreipkitės į servisą jei pajautėte, jog kažkuri pavara yra tuščia, lyg įsijungtu neutrali, kai apsukos kyla o greitis nedidėja. Taip pat būna atvejų kai perjungus aukštesnę pavarą pasijaučia lyg automobilis stotų t.y. atrodytų lyg kažkas jį iš vidaus stabdo. Taip pat dažnas gedimas - hidraulinio konverterio nesklandus darbas. Tai lengva patikrinti išvažiavus į užmiesčio kelią ir pasirinkus tolygų greitį pvz.: 100 km/h. Jei tolygiai važiuojate ir variklio apsisukimai pradeda plaukioti aukštyn žemyn - gali būti laikas keisti hidraulinį konverterių. Galiausiai jei automobilis iš vis nevažiuoja, galite patikrinti ar nėra tepalo dėmės ant kelio dangos po automobiliu. Dažniausiai tai raudonos spalvos alyva. Esant tokiam gedimui lengvai išsisukti nesigaus.
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos vinis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė. Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę. Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus. Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojame patikrinti tepalus.
Pagrindiniai automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis tipai ir jų ypatumai
„Prieš gerą dešimtmetį automobilis su automatine transmisija buvo laikomas kone prabanga ir dėl patogaus valdymo priskiriamas moteriškai vairuotojų auditorijai. Dabar situacija visiškai pasikeitusi - automatinę transmisiją vertina tie vairuotojai, kurie taupo laiką automobilių spūstyse, nori turėti laisvas rankas ir vertina saugumą“, - sako A. Kviliūnas. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, automatinė transmisija, populiariai dar vadinama „automatu“, yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis-elektroninis mazgas, kurio konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. „Automato“ sukonstruotas perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Važiuodami automobiliu, kuriame įmontuota mechaninė pavarų dėžė, patys perjungiame laipsnius, o automatinė transmisija tai padaro už mus. Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą.
DSG (Dvigubą sankabą turinčios) automatinės pavarų dėžės
Šiuo metu - tai geidžiamiausias automatinės pavarų dėžės tipas. „DSG“ vardu pakrikštytą komponentą dievina ne tik vairuotojai, bet ir automobilių gamintojai, nes ši konfigūracija suteikia sklandesnį ir efektyvesnį variklio ir pavarų dėžės veikimą. Akivaizdu, jog dvigubą sankabą turinčios automatinės pavarų dėžės turi nemažai privalumų, tačiau jos taip pat turi ir keletą trūkumų, kurių remontas gali kainuoti ne vieną šimtinę. Silpniausia, visų dvigubą sankabą turinčių automatinių pavarų dėžių vieta - hidromechaninis valdymo blokas. Jis dėl natūralaus nusidėvėjimo pradeda trikdyti įprastą pavarų dėžės darbą. Taip pat natūraliai susidėvi sankabos mazgas bei smagratis, tačiau pastarųjų komponentų keitimas neturėtų sukelti finansinių rūpesčių. Bandydami automobilį su tokio tipo pavarų dėže, atkreipkite dėmesį kaip sklandžiai perjungiamos pavaros ir ar iš pavarų dėžės nesklinda pašaliniai garsai, kurie gali indikuoti sankabos arba smagračio susidėvėjimą. Apie hidromechaninio valdymo bloko gedimus įprastai praneša įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje, automatiškai įsijungiantis avarinis važiavimo režimas arba netikėtas pavaros perjungimas į aukštesnę, žemesnę padėti ar net konkrečios pavaros praleidimas.
Hidraulinės automatinės pavarų dėžės
Nepaisant sparčiai tobulėjančių inžinerinių sprendimų, hidraulinė automatinė pavarų dėžė iki šiol išlieka populiariausiu pasirinkimu tarp daugybės gamintojų. Laiko patikrinta konstrukcija ir sklandus veikimas puikiai dera su įvairiausių tipų ir galingumo varikliais. Šio tipo automatinės pavarų dėžės dažniausiai pasižymi vienu gedimu - sankabos nusidėvėjimu. Vis dėlto, tai reikėtų laikyti natūraliu nusidėvėjimu, ne ne išskirtiniu gedimu. Įprastai sankabos nusidėvėjimą spartina atsainus požiūris į eksploataciją. Pavyzdžiui, retai keičiama transmisijos alyva, agresyvi vairavimo maniera tik užvedus automobilį, nelaukiant kada alyva pavarų dėžėje pasieks darbinę temperatūrą. Konstrukcinė prasme, šis automatinės pavarų dėžės tipas laikomas patikimu, tačiau didžiausią galvos skausmą gali kelti pavarų dėžę valdantys įrenginiai. Jie gali gesti dažniau negu įprasta. Pavyzdžiui, įvairūs davikliai, valdantys sankabą ir pavarų perjungimo valdikius. Elektrinės dalies remontas nėra brangus, bet tik jeigu remonto darbai bus patikėti savo darbą išmanantiems specialistams.
CVT automatinės pavarų dėžės
„CVT“, arba geriau žinoma kaip bepakopė automatinė pavarų dėžė, dažniausiai sutinkama japoniškuose automobiliuose dėl mažesnių gamybos kaštų ir paprastesnės konstrukcijos. Ši transmisija pasižymi nepertraukiamu galios perdavimu - neįmanoma pajausti, kaip perjungiamos pavaros. Automobiliai, turintys „CVT“ automatinę pavarų dėžę, dažniausiai susiduria su grandinės (diržo) išsitempimo gedimu, kuris paprastai pasireiškia automobiliui perkopus 150 000 - 200 000 kilometrų ridą. Naujas diržas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o jo pakeitimas - maždaug pusę tos sumos. Vis dėlto - tai smulkmena. Didesnę įtaką pavarų dėžės veikimui ir ilgaamžiškumui turi, kai nepaisoma ankstyvųjų diržo nusidėvėjimo simptomų. Tuomet pavarų dėžės korpuse esantiems skriemuliams gali būti padaryta žala, kurios pašalinimas gali kainuoti keturženklę sumą. Verta pažymėti, jog ryškesnius nusidėvėjimo požymius „CVT“ pavarų dėžė demonstruoja tik, kai alyva esanti dėžėje pasiekia darbinę temperatūrą, tad bandydami automobilį su „CVT“ transmisija atlikite ilgesnį negu įprastai bandomąjį važiavimą, kurio metu pavyktų įsitikinti ar pavarų dėžė veikia taip kaip pridera.
Kaip užtikrinti automatinės pavarų dėžės ilgaamžiškumą ir išvengti gedimų?
Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą. Tiems, kas tokio vadovo neturi, pravers keli specialisto patarimai:
- Negalima naudoti šaltos pavaros. Jei įjungus variklį iš karto spausite akseleratoriaus pedalą, staigiai pakils apsukų skaičius, atitinkamos pavaros bus jungiamos grubiai. Automatinės transmisijos detalės yra smulkios, tokių dalykų „nemėgsta“. Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant. Svarbu nespurtuoti ir pradėti važiuoti palengva.
- Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobiliu spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą. Venkite staigaus sūkių kėlimo bei važiavimo režimų keitimo (D<>R). Stenkitės važiuoti naudojant žemesnį laipsnį (L režimas, jei toks pasirinkimas yra) - naudokite rankinio perjungimo funkciją (+/-) ir pasirinkus pirmą laipsnį bandykite važiuoti. Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę. Tik išvažiavus iš nestandartinių sąlygų, įjunkite D režimą.
- Automobilio su „automatu“ negalima užvesti tempiant. Neveikiant varikliui, neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema. Dėl nepakankamo besisukančių detalių sutepimo galima sugadinti pavarų dėžę, tad tempti nerekomenduojama. Tiesa, sugedus automobiliui, jį tempti galima, bet trumpą atstumą ir labai nedideliu greičiu (ne daugiau kaip 20 km ir ne greičiau kaip 40 km/val.), nebent vartotojo vadovėlyje nurodyta kitaip.
- Nepamirškite profilaktiškai naudoti stovėjimo stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti stovėjimo stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas stovėjimo stabdys, ypač - žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei stovėjimo stabdį. Jei visai nenaudosite stovėjimo stabdžio, jis gali tapti nebenaudojamu - užstrigti, nebeveikti.
- Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų. Koks turi būti reikiamas tepalų lygis, parodyta automobilio instrukcijoje. Ištraukus matuoklę, pirmas jos ištraukimas yra nuvalomas - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. Stebėkite ne tik tepalo lygį, bet ir ar jame neatsirado drumzlių, nepakito spalva. A. Kviliūnas pataria tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Esant per mažai tepalų, „automatas“ gali „sudegti“. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“. Geriausia atvykti į servisą, čia patars ir tepalus parinks profesionalūs specialistai.
Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai. Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau. Automatinei pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti - tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas.
Naujai pakeistas, tvarkingos automatinės transmisijos tepalas yra rausvos, žalsvos arba gelsvos spalvos. Skubi pagalba pavarų dėžei reikalinga ir tuomet, kai net ir neseniai keista alyva pajuodusi ir turi svilėsių kvapą. Specialisto teigimu, labai svarbu periodiškai patikrinti automatinės pavarų dėžės tepalo lygį. Viena iš dažniausių automatinių pavarų dėžių gedimų priežasčių - sumažėjęs alyvos lygis, pvz., dėl nehermetiškų ir tepalą leidžiančių riebokšlių. Kai pavarų dėžėje trūksta tepalo, hidraulinėje sistemoje sumažėja slėgis. Tuomet sankaba greičiau pradeda buksuoti ir agregatas sugenda. Tokių padarinių nesunku sulaukti net ir tuomet, kai pavarų dėžės karteryje trūksta visai nedaug alyvos. Tačiau negerai, jei automatinės pavarų dėžės karteris yra perpildytas alyvos. "Atminkite, kad alyvos lygis matuojamas veikiant varikliui. Ant tepalo matuoklės strypo būna žymos ir šaltam (pradiniam matavimui, ar yra tepalo), ir įkaitintam tepalui teisingai pamatuoti. Jei ant matuoklės strypo žymos nenurodoma matavimo temperatūra, tuomet tepalo lygį derėtų matuoti pavarų dėžei įšilus. Automatinės pavarų dėžės itin išrankios tepalams. Jokiu būdu nevalia į jas pilti kitokį tepalą, nei reikalauja gamintojas", - atkreipė dėmesį A. Kviliūnas.
Pasak "Inchape Motors" serviso ir atsarginių detalių plėtros vadovo A. Kviliūno, sunerimti turėtų tie vairuotojai, kurių automobilių automatinės pavarų dėžės pradėjo pavaras jungti aštriau. "Pavarų perjungimas važiuojant automobiliu su automatine pavarų dėže, turi vykti sklandžiai, jeigu pajutote, kad aukštesnė pavara jungiama pavėluotai, turėtume patikrinti pavarų dėžės tepalo lygį", - primena pašnekovas. Kad įvertintumėte, ar pavarų dėžės tepalas yra tinkamos būklės, jums pakaks turėti švarią popieriaus ar medžiagos skiautę, kad ja galėtumėte nuvalyti tepalo matuoklį. "Jeigu yra neskaidrių krisliukų, tepalo spalva pakitusi, nerizikuokite tokiu automobiliu daug važinėti, išsyk riedėkite į servisą, kol automatinės transmisijos būklė dar labiau nepablogėjo, nes kuo ilgiau delsite, tuo didesnę žalą pavarų dėžei padarysite ir tuo brangiau kainuos ją remontuoti", - pasakojo A. Kviliūnas.
Automobilių priežiūros ekspertas teigia šaltuoju metų laiku sulaukiantis nemažai klientų skambučių, nerimaujančių, kad jų automobiliuose sumontuota automatinė pavarų dėžė prastai veikia, tačiau A.Kviliūnas juos skuba nuraminti. "Šaltuoju metų laiku tepalui automatinei pavarų dėžeje reikia pasiekti tinkamą darbinę temperatūrą, nes kol ji nėra tinkama, bėgių perjungimą koordinuojanti sistema neleidžia įjungti aukštos pavaros", - pasakojo pokalbininkas. Kad tepalo temperatūra greičiau pasiektų reikiamą, specialistas patarė nebirbinti automobilio variklio po langais laukiant, kol automobilis sušils, tačiau važiuoti žemesnėmis pavaromis - taip automobilis sušyla greičiau, jūs pajudate savo kelionės tikslo link ir nepykdote kaimynų garuojančiomis automobilio išmetamosiomis dujomis.
Kalbant apie tinkamą automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis eksploataciją, "Kauno dienos" pašnekovas atkreipė dėmesį, kad itin svarbu pavaras perjungti tiksliai ir niekuomet neskubėti perjungti pavaros iš vienos pozicijos į kitą, pavyzdžiui iš D į R. "Kai automobilis jau pasiruošęs judėti jūsų norima pavara, pajusite vos šiek tiek atleidę akceleratoriaus pedalą - automobilis turi pats pajudėti norima kryptimi, papildomai nespaudžiant akceleratoriaus", - mintis dėsto A. Kviliūnas.
Dar viena problema, su kuria susiduria automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis savininkai šaltuoju metų laiku - užklimpimas. Žinome, kad užklimpusį automobilį su mechanine pavarų dėže reikia bandyti išjudinti jungiant pavaras į priekį ir atgal, o automobiliui su automatine pavarų dėže to daryti griežtai negalima. "Jeigu jūsų automobilis turi galimybę automatinį transmisijos valdymą perjungti į rankinį, tai ir turėtumėte padaryti. Pasirinkę pirmąjį laipsnį, turėtume bandyti važiuoti. Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiesiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę. Tik išvažiavę iš nestandartinių sąlygų įjunkite D režimą", - pataria A. Kviliūnas.
Kaip veikia automatinė pavarų dėžė: ZF 8HP
Visiems abejojantiesiems, ar tinkamai elgiasi su automatine pavarų dėže, A. Kviliūnas rekomenduoja pasitarti su specialistais. Automobilių su automatine pavarų dėže vairavimas yra gerokai patogesnis nei su mechanine, nes nereikia galvoti, kada perjungti pavarą.
Anot A. Kviliūno, Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą. Eksperto teigimu dauguma mitų susiformavo tiesiog dėl nežinojimo ir yra absoliučiai klaidingi. Pirmas mitas - automobiliams su automatine transmisija reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. Šis mitas susiformavo dėl to, kad automobilių su šia transmisija stabdžiai yra jautresni - vos spustelėjus stabdžio pedalą automobilis sustoja. Važiuojant automobiliu su mechanine transmisija ir stabdant, reikia stipriau paspausti stabdžio pedalą. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau naudojasi. Tuo tarpu transporto priemonėse su automatine transmisija stabdžių kaladėlės kaip tik ilgiau tarnauja, nes stabdoma tolygiau, nereikia stipriai spausti pedalo. Antras mitas - „automato“ mažesnis pravažiavimo intervalas. Šį mitą A. Kviliūnas vadina visiškai nepagrįstu. Anot jo, automatinė transmisija labiau reaguoja į neteisingą eksploataciją, tad jos tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo žinojimo, kaip ją eksploatuoti. Pagrindinis „automato“ naudojimo principas - pasikrovimas, ypatingai - žiemą. Šaltu metų laiku automatinė transmisija nejungia aukščiausio laipsnio, o žemesni laipsniai jungiami esant didesnėms variklio apsukoms. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros. Štai kodėl vairuotojams kyla klausimų dėl šios pavarų dėžės tinkamo veikimo. Trečias mitas - automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų. A. Kviliūno teigimu, sunaudotų degalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo „protingo“ važiavimo ir vairuotojo „kojos sunkumo“. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus. Tokiu atveju degalų sąnaudos yra mažesnės nei važiuojant automobiliu su mechanine pavara. „Jei teisingai eksploatuosite automobilį su automatine transmisija, bent kartą metuose patikrinsite servise, saugiai juo važiuosite ilgai - nepaisant ar automobilis naujas, ar ne. Man naujų ar senų automobilių nebūna, būna tik prižiūrėti ir neprižiūrėti“, - teigia A. Kviliūnas.
Siekdami įsigyti automobilį su automatine pavarų dėže, būtinai atkreipkite dėmesį į planinių aptarnavimų istoriją, kurioje išvysite kaip buvo prižiūrimas dominantis automobilis ir ar automatinė pavarų dėžė sulaukė atitinkamo specialistų dėmesio.
| Mitas | Realybė |
|---|---|
| Reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. | Stabdžių kaladėlės tarnauja ilgiau, nes stabdoma tolygiau. |
| Ribotas kilometražas. | Tarnavimo laikas priklauso nuo eksploatacijos ir priežiūros. |
| Naudoja daugiau degalų. | Šiuolaikinės dėžės gali būti ekonomiškesnės nei mechaninės. Sąnaudos priklauso nuo vairavimo stiliaus. |
Norint padidinti automobilio galingumą ir suteikti jam geresnes dinamines savybes, nepakanka tobulinti tik variklį. Labai svarbu didesniam galingumui pritaikyti ir pavarų dėžę. Siekiant klientams pasiūlyti patį geriausią galios didinimo paketą, „StartLine Motors“ pirmiausia viską išbando naudojant savo projektinius automobilius. Tai leidžia nuosekliai dirbti ieškant pačių geriausių sprendimų, atlikti įvairius ir pačius sudėtingiausius testavimus. Suradus geriausius sprendimus, jie pritaikomi ir klientų automobiliams, kuriems nereikia jaudintis nei dėl patikimumo, nei dėl efektyvumo, o visi galios didinimo ir modifikavimo darbai atliekami greičiau. Kai kurie ištikimi ir ilgamečiai klientai galiausiai tapo draugais, kurie pasitiki ir tiki „StartLine Motors“ komanda, todėl savo automobilius leidžia testuoti ir modifikuoti, kaip savus. Kai kuriais atvejais, didinant variklio galingumą, pavarų dėžių modifikuoti nereikia, nes gamintojai palieka pakankamai didelį mechaninį rezervą. Dažniausiai pirmo arba antro lygio galios didinimas nereikalauja mechaninių pavarų dėžių patobulinimų. Tai kokios dalys turėtų būti pakeistos priklauso nuo automobilio markės ir modelio, galios padidėjimo, bei atlikus išsamius bandymus. Atliekant modifikavimo darbus, pasirenkamos tik patikimų gamintojų ir tiekėjų dalys, o visi darbai atliekami „StartLine Motors“ dirbtuvėse. Galiausiai patobulinimai vėl išbandomi realiomis sąlygomis, kol įsitikinama naujų komponentų patikimumu ir efektyvumu.
Efektyvus šiuolaikinių pavarų dėžių darbas priklauso ne tik nuo mechaninės dalies efektyvumo, bet ir nuo to, kaip tiksliai veikia pavarų dėžės valdymo kompiuteris, o didinant variklio galią, būtina adaptuoti ir pavarų dėžės valdymo programą. Sklandus pavarų dėžės veikimas gali pagerinti ir nepatobulintų automobilių dinamines savybes. Pavyzdžiui, standartinė septintosios kartos „Volkswagen Golf GTi“ arba „Golf R“ modeliuose montuojama dvigubos sankabos (DSG) automatinės pavarų dėžės programa sureguliuota taip, kad jungiant aukštesnę pavarą, kiek perlaikomi variklio sūkiai. Tačiau „StartLine Motors“ įdiegus naują pavarų dėžės valdymo programą ši problema išsprendžiama, todėl automobiliai efektyviau panaudoja variklio galingumą, užtikrina sklandesnį važiavimą ir įsibėgėjimą. Tokios problemos pastebimos net tik „Volkswagen AG“, bet ir kitų gamintojų modeliuose. Bet kokiu atveju, sprendimo būdas dažniausiai toks pats - naujos programinės įrangos įdiegimas. Programinės pavarų dėžės valdymo sistemos pakeitimai reikalingi ir kai reikia pašalinti ribotuvus. Pavyzdžiui, į galingiausius „Mercedes-Benz“ modelius montuojama „AMG Speedshift MTC 7“ pavarų dėžė turi ribotuvą, kuris neleidžia išnaudoti didesnio nei 750 Nm sukimo momento. „StartLine Motors“ atlieka ne tik pavarų dėžių modifikavimo ir programavimo, bet taip pat remonto bei priežiūros darbus. Tobulinant pačių galingiausių bei greičiausių automobilių pavarų dėžes susipažinome su dažniausiais jų gedimais, eksploatacinėmis subtilybėmis. Todėl galime klientams pasiūlyti visapuses pavarų dėžių remonto paslaugas bei sprendimus, kurie leidžia išvengti pasikartojančių gedimų. Taip pat galime atlikti specifinius pavarų dėžių aptarnavimus. Galime atlikti ir prevencinius darbus.
tags: #automatines #pavaru #dezes #skalndus #darbas