Konferencijoje „Road to the Future 2025“ Baltijos ir Lenkijos kelių vadovai sutarė, kad 970 kilometrų ilgio „Via Baltica“ koridorius nuo Varšuvos iki Talino į keturių juostų greitkelį galėtų virsti iki 2037 metų, preliminari viso projekto kaina, apie 8 mlrd. eurų.
Magistralinis kelias A5, vedantis nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, yra itin svarbi ir vienintelė jungtis su Vakarų Europa, per metus ja gabenama apie 28 mln. tonų krovinių.
Lietuvos dalies modernizacija ir pažanga
Lietuvos dalis, 269 kilometrai nuo Kalvarijos iki Saločių per Marijampolę, Kauną, Panevėžį ir Pasvalį, jau įpusėta modernizuoti.
Šiemet Lietuvoje užbaigiama atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, bendra jos vertė viršija 537 mln. eurų.
Čia suplanuota septyni tiltai, dešimt viadukų, devyni tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, du žalieji tiltai gyvūnams, trys tuneliniai praėjimai gyvūnams, dvi poilsio ir automobilių aikštelės, 18,9 kilometro akustinių sienelių ir net 90,5 kilometro jungiamųjų kelių.
Šalies kelių valdytojas Martynas Gedaminskas priminė, kad planavimo darbai jau pajudėjo ir šiaurės kryptimi, nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, šiuos planus numatyta užbaigti iki 2028 metų, tuomet startuotų statybos.
Jo žodžiais, „Šiemet jau turėsime tikrai gerą jungtį su Lenkija. Tai reikš, kad iš Vilniaus į Varšuvą turėsime „2+2“ greitkelį.“
2018 metais keturiomis juostomis išplatintas ruožas Kaunas-Marijampolė, darbai kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES Sanglaudos fondo lėšos.
Penktadienį eismui atidaryta 16 km ilgio „Via Baltica“ atkarpa ties Marijampole, kurios modernizavimo darbai buvo pradėti praėjusių metų birželį. Pasak „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko, tai buvo ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia kelio atkarpa, o kurios atnaujinimo kaina siekė 223,6 mln. eurų.
„Kas per šiuos 16 mėnesių įvyko? Buvo pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, 45 km jungiamųjų kelių, moderniausia ir didžiausia iki šiol Lietuvoje (…) ir pati automagistralė - per 16 mėnesių 16 km ilgio ruožas buvo modernizuotas į 4 juostų automagistralę“, - penktadienį žurnalistams kalbėjo M. Švaikauskas.
„Be abejo, daug žmonių klausia, kodėl jis turėjo tiek kainuoti - pusės milijardo investicijos į 40 km kelio ruožą. Jei tai būtų tik paprastas kelias, kaina būtų visiškai kitokia. Tai yra infrastruktūros milžiniškas objektas su maždaug 90 km jungiamųjų kelių šalia, 25 sankryžomis, 10 tiltų, 6 ar daugiau viadukų“, - pabrėžė jis.
„Via Baltica“ kelio nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstrukcijos metu iš viso bus modernizuotas daugiau nei 40 km siekiantis kelio ruožas. Bendra projekto investicijų vertė - 537 mln. eurų.
„Jeigu mano atmintis nemeluoja, tai bus paskutinė dalis, kurią užbaigus bus galima Briuselį nuo Vilniaus keliais pasiekti vien autostradomis“, - sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šio projekto sėkmė yra vienas paskutinių žingsnių, pilnavertiškai sujungiančių Lietuvą su likusiu Vakarų pasauliu.
„Iš esmės grįžome į Europą 1990 metais, beveik pilnavertiškai grįžome 2004 m., kai mus priėmė į ES ir NATO, bet vis dėlto kažkas tame sugrįžime dar buvo ne iki galo tvarkoje. Ir turbūt va šito kelio pabaiga ir bus to grįžimo labai gražus užbaigimas“, - teigė ji.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad tai yra beprecedenčio masto projektas, parodantis pastaraisiais metais pasiektą susisiekimo sektoriaus brandą. Anot jo, buvo baigta ne tik automagistralės atkarpa, bet ir visi kelių statiniai, kartu su jungiamaisiais keliais.
„Vis dėlto pats projektas yra beprecedenčio masto, beprecedenčio tempo ir tai yra ta kartelė visam mūsų susisiekimo sektoriui, leidžianti parodyti, kad mes galime įgyvendinti tokius projektu“, - aiškino M. Skuodis.
Jam antrino ir „Via Lietuva“ vadovas, teigęs, kad šis kelio ruožas buvo rekonstruojamas išskirtiniu greičiu.
„Galime skaičiuoti, kad kartu su jungiamaisiais keliais per mėnesį buvo nutiesiama 4 km ilgio atkarpa. Tai reiškia, kad per savaitę buvo nutiesiamas kilometras visiškai naujo kelio. Maža to, vos per vieną mėnesį šiame kelyje buvo pastatomas daugiau nei vienas kelių statinys - tiltas, viadukas arba tunelis“, - vardijo M. Švaikauskas.
„Naudos yra dvi, čia yra dvigubos paskirties objektas. Pirma ir mūsų labiausiai suprantama, tai yra ekonominė, tai yra mūsų arterija, per kurią keliauja kroviniai, žmonės, turistai apie mus gali ir šiokį tokį įspūdį susidaryti. Šalia to yra ir karinio mobilumo funkcija, kad tuo atveju, jeigu reikėtų judėti karinėms pajėgoms arba sąjungininkams, kad tai būtų tinkamos kokybės kelias“, - penktadienį oficialioje kelio atidarymo ceremonijoje žurnalistams sakė I. Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė.
„Šalia to, dabar labai aiškiai matome, koks kritiškas yra karinio mobilumo veiksnys, kad mes turime turėti kelius, kuriais galėtų atvykti mūsų sąjungininkai.“
„Aišku, kad kelią reikėjo tvarkyti bet kuriuo atveju. Ar būtume susidūrę su tais iššūkiais, kuriais susidūrėme dabar, kai geopolitinė situacija žymiai pablogėjo, ar ne, vis tiek reikėjo tvarkyti, nes kažkuria prasme net ir gėda buvo“, - sakė I. Šimonytė.
„Via Baltica“ - transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis - 970 km, iš jų 269 km - Lietuvos teritorijoje.
Kaimyninių šalių pažanga ir iššūkiai
Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcijos atstovas Szymonas Piechowiakas pranešė, kad jų „Via Baltica“ dalis baigiama dabar, rugsėjį, po daugiau nei 15 metų darbų.
Kaštai, 2,5 mlrd. eurų, ilgis, 310 kilometrų, pusė investicijų padengta ES lėšomis.
„Projekto dalis Lenkijoje jau beveik baigta. Mums tai užtruko daugiau nei 15 metų, kainavo 2,5 mlrd. eurų, jos ilgis, 310 kilometrų. Šių metų rugsėjį visa tai jau užbaigsime. Tada lauksime, kada savo dalis užbaigs mūsų draugai Baltijos šalyse“, sakė jis.
Finansavimo šaltinius S. Piechowiakas įvardijo atvirai, „Maždaug 50 proc. Tai didžiulė pagalba iš Briuselio“, o sėkmės formulę apibendrino trumpai, „Vienas sprendimas buvo priimtas prieš 10 metų ir jis nebuvo pakeistas“.
Latvijos valstybiniai keliai atvirai pripažįsta, kad kaimynų tempas didesnis. Martinšas Lazdovskis pabrėžė, jog Latvijoje „Via Baltica“ vis dar yra lėtas ir pavojingas paprastas kelias, todėl tikslas, keturios juostos ir didesnis greitis, dabar svarbiausias.
„Latvijoje progresas kur kas lėtesnis. 21 amžiuje ir patys nesame patenkinti, kad „Via Baltica“ mūsų šalyje yra tiesiog paprastas kelias, lėtas ir pavojingas. Labai norėtume pasistatyti bent keturių juostų kelią su didesniu leidžiamu greičiu“, sakė jis.
Projektavimas nuo Rygos iki Estijos sienos pradėtas, toliau seks studijos dėl jungties su Lietuvos siena, preliminari kaina Latvijoje, apie 1,5 mlrd. eurų, visa trasa nuo Talino iki Varšuvos, apie 8 mlrd. eurų.
„Sutinku, kad planavimas yra svarbu, tačiau svarbiausia yra sprendimas imtis darbų. Matome, kad kaimynai jau labai daug padarė. Lenkai jau baigė, lietuviai įpusėjo, tai skatina irgi imtis veiksmų“, reziumavo M. Lazdovskis.
Estijoje tempas taip pat ne toks, kokio norėtųsi, bet papildomi pinigai jau numatyti. Priitas Saukas sakė, „Per pastarąjį dešimtmetį projektui „Via Baltica“ jau esame išleidę 150 mln. eurų. Tačiau progresas yra toks lėtas, reikės dar daugiau pinigų. Tiesa, šią vasarą mūsų vyriausybė nusprendė projektui skirti gana daug lėšų, per artimiausius 3-4 metus ketiname investuoti dar 250 mln. eurų. Pagaliau pradėsime ir statybas“.
Jo teigimu, darbus lėtina ir politikos kaitos ciklai, „Pavyzdžiui, pats per savo vadovavimo laikotarpį jau esu dirbęs su aštuoniais ministrais. Žinoma, galima planus keisti, tačiau tai daryti kiekvienais metais, neracionalu.“
Lenkija uždeda tašką savo etape, Lietuva stato ir planuoja paskutinius ruožus, Latvija ir Estija įjungia aukštesnę pavarą.
"Via Baltica" ir jos įtaka automobilių rinkai Lietuvoje
Via Baltica plėtra formuos paklausą ir automobilio pasirinkimą rinkoje.
Pagrindiniai poveikio srautai:
- Didesnė paklausa komfortiškesniems automobiliams, skirtai ilgoms kelionėms (universalai, hečbekai su geresnėmis važiuoklėmis ir triukšmo izoliacija).
- Elektromobilių populiarumo augimas, jeigu kartu vystoma įkrovimo infrastruktūra prie magistralės. Ilgesnės atkarpos ir greitesnis eismas skatina rinktis automobilius su didesniu baterijos nuotoliu arba greito įkrovimo galimybe.
- ADAS ir saugumo įrangos aktualizacija: adaptyvi kruizinė kontrolė, kelio palaikymo sistemos, avarinio stabdymo asistento funkcijos tapo svarbesnės vairuotojams Lietuvoje.
Automobilio specifikacijos ir dizainas: ko ieško lietuviai?
Vairuotojai Lietuvoje, keliaujantys per Via Baltica, labiau vertins šiuos parametrus:
- Važiuoklės komfortas ir triukšmo izoliacija - ilgose kelionėse tai sumažina nuovargį.
- Degalų ekonomija arba efektyvus elektrinis nuotolis - mažesnės eksploatacijos išlaidos.
- Erdvė ir bagažo talpa - svarbu šeimoms ir verslui.
- Sauga ir technologijos - kamerų bei radarų paketai, kurie padeda greitkeliuose.
Rinkos pozicionavimas ir kainų tendencijos
Lietuvos automobilių rinka seka Europos tendencijas: EV ir PHEV modelių pasiūla auga, o kainos pamažu stabilizuojasi dėl didėjančio konkurencijos ir platesnio importo.
Geresni keliai mažina transportavimo išlaidas, todėl automobilių atvežimo kainos į Lietuvą turi potencialą šiek tiek sumažėti.
Taip pat sumažėjus transitui gali pagerėti naudojamų automobilių pasiūla regioniniu lygiu.
Saugumas ir kelionės laikas
Keturių juostų magistralė reikš mažiau susidūrimų rizikos, didesnį eismo sklandumą ir trumpesnį kelionės laiką tarp didmiesčių.
Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia patogesnes ir saugesnes keliones tarp Vilniaus, Kauno ir uostų, taip pat greitesnį susisiekimą su Lenkija ir Europos tinklais.
Kauniečio, jo tetos ir kaimynės kelionė į Panevėžį vos nevirto kraupia tragedija. Bevažiuojant „Via Baltica“ keliu, Kėdainių rajone, netoli Lančiūnavos, staiga pasigirdo garsus pokštelėjimas - suaižėjo vairuotojo pusės durelių stiklas, o šukės pažiro žmonėms į veidus.
„Neatmetama rikošeto tikimybė - vadinamoji paklydėlė. Šokas buvo visiems. Iš pradžių dar atrodė, kad viskas baigėsi laimingai, bet suvokus, kas galėjo nutikti, keleivius apėmė panika. Milisekundės skyrė nuo didelės nelaimės“, - pasakojo nukentėjusysis.
„Apžiūrėdamas automobilį jis pastebėjo kulką, todėl kreipėsi į policiją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Spėjama, kad kulka galėjo atskrieti nuo medžiotojų, nes vietovė - miškinga“, - teigė Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė.
Apie incidentą sužinoję Žvejų ir medžiotojų draugijos vadovai neslepia šoko - jų teigimu, toks atvejis yra beprecedenis.
„Tai pirmo pobūdžio atvejis Lietuvos istorijoje - neeilinė situacija medžiotojų bendruomenėje. Neatsakingai paleistas šūvis yra netoleruotinas“, - kalbėjo Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
„Akivaizdu, kad rikošetas neįvyko nuo gyvūno - jis galėjo atsirasti nuo grumsto, akmens ar kitų aplinkybių“, - teigė L. Daukša.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
Logistika ir krovininis transportas
Geresnės sąlygos tranzitui sumažins pristatymo laikus verslams ir sumažins kuro sąnaudas sunkvežimiams, kas tiesiogiai veikia Lietuvos pramonę ir prekių kainas mažmeninės prekybos segmente.
Vietos gyventojai ir verslininkai baiminasi, kad įgyvendinus brangiai kainuosiančius kelių tvarkytojų užmojus ir panaikinus tiesioginius įvažiavimus į degalines jie neteks duonos kąsnio.
„Kodėl visą infrastruktūrą paliekame už automagistralės ribų? Juk turėtume galvoti ir kalbėti apie regionų plėtrą, apie darbo vietas, apie pajamas į savivaldybės biudžetus. O svarbiausia, kad degalų akcizas, kurio lėšomis ir finansuojamos LAKD programos, iškeliaus į Lenkiją.
Tokia situacija net verčia suabejoti lojalumu Lietuvos biudžeto pajamoms. Kas galėtų paneigti, kad suinteresuoti gali būti tiek projektuotojai, tiek politinė vadovybė - nuo susisiekimo ministro Roko Masiulio iki LAKD vadovų?“ - rėžė A.Skardžius.
Parlamentaras piktinosi, kad rekonstravus šį kelio ruožą taip, kaip numatyta, teks skaičiuoti, kiek prarasta pinigų, kuriuos galėjo sukrauti degalų akcizas: „Mes rėžiame per akcizą, kurio 60 proc. skiriama būtent kelių programoms finansuoti. Tai ypač skaudu savivaldybių biudžetams. O kur dar darbo vietos ir gyventojų pajamų mokesčiai?Ko mums reikia? Kad savivaldybės uždirbtų ar kad iš savo ir nacionalinio biudžeto mokėtų žmonėms bedarbių pašalpas?“
Parlamentaras turėjo galvoje ir degalinių, ir nakvynės vietų, ir maitinimo įstaigų, ir automobilių plovyklų įmones ir jų darbuotojus.
„Kirtęs Lietuvos sieną matai puikią Lenkijos infrastruktūrą: patogiau gali nuvažiuoti ir į degalines, ir į nakvynės vietas, ir į maitinimo įstaigas. Kodėl mes visa tai atiduodame lengva ranka?“ - stebėjosi A.Skardžius.
„Pinigai lengva ranka taškomi ten, kur nereikia. Automagistralėje A5 daromi papildomi apvažiuojamieji keliai. Turbūt būsime pirmieji Europoje, kaip taikliai jau buvo pažymėta, įgyvendinę tokio sudėtingumo trasos ruožą, siekiantį vos keturiasdešimt kilometrų“, - piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
A.Skardžius pabrėžė, kad šis klausimas itin skaudus transporto kompanijoms, mat kelio ruožas taps nepatogus: „Esu gavęs skundų iš transporto įmonių.Diskutuojame su Aplinkos ministerija. O Susisiekimo ministerija atsitvėrusi tylos siena - esą viskas suprojektuota, todėl nieko nenorime keisti.Manau, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų tarti lemiamą žodį, kol dar galima pakeisti sprendimus.“
A.Skardžius sutiko su magistralės tvarkytojų argumentais, kad rekonstruojamas kelio ruožas yra pavojingas.
„Niekas nesiginčija dėl to. Būna ir dar pavojingesnių ruožų, tarkime, Vokietijos greitkeliuose, bet ten kažkaip sugebama sutvarkyti infrastruktūrą, kad tiek keleiviniam, tiek krovininiam transportui būtų patogu ja naudotis. Nereikia daryti kilpų po 15 kilometrų, kad galėtum užsukti į degalinę.Esame tranzitinė valstybė - vienas pagrindinių mūsų pajamų šaltinių turi būti iš to tranzito. Mes iš to turime uždirbti, o ne penėti kaimynus“, - aiškino A.Skardžius.
Po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie šį pinigus ryjantį projektą jau susigriebė Vyriausybė. Vyriausybė gegužės 21-ąją rengs pasitarimą.
Kas toliau?
Jeigu planai nesikeis, iki 2037 m. visa trasa nuo Varšuvos iki Talino turėtų tapti vientisu keturių juostų greitkeliu.
Tai reikš spartesnį ir saugesnį kasdienį keliavimą, geresnį prekių judėjimą tarp Lietuvos automobilių rinkos dalyvių ir didesnį susidomėjimą efektyviais bei komfortiškais automobiliais tarp Lietuvos vairuotojų.
Via Baltica tampa ne tik transporto projektu, bet ir katalizatoriumi pokyčiams Lietuvos mobilumo, automobilių pardavimo ir serviso ekosistemoje.
tags: #automobiliai #brangus #viaabaltika