Europos Sąjunga imasi naujų žingsnių siekiant aplinkosaugos ir tvarumo automobilių pramonėje. Briuselyje ruošiamasi priimti naujus automobilių projektavimo ir perdirbimo reikalavimus, kurie turės įtakos visai automobilių sektoriui, nuo gamybos iki atliekų tvarkymo.
Pagrindiniai reglamento tikslai
Naujojo reglamento pagrindiniai tikslai yra du: kovoti su klimato atšilimu ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Reglamento nuostatos padės išvengti netinkamai tvarkomų atliekų ir skatins žiedinę ekonomiką. Tai reiškia, kad medžiagos, iš kurių pagaminti automobiliai, turėtų būti grąžinamos į gamybos ciklą pačioje ES, stiprinant perdirbimo sektorių. Taip pat siekiama kovoti su nelegaliu automobilių ardymu, nes kasmet apie 3 milijonai transporto priemonių Europos Sąjungoje „dingsta“ - jos paskelbiamos netinkamomis naudoti, tačiau neaišku, kur faktiškai nukeliauja.
Nauji reikalavimai automobilių gamintojams
Svarstomi teisės aktai numato, kad gamintojai privalėtų gaminti automobilius, kurie būtų lengviau išardomi, o tam tikros jų dalys būtų pagamintos iš perdirbtų senų detalių. Pavyzdžiui, numatyta, kad naujame automobilyje turės būti tam tikras procentas perdirbtų medžiagų. Reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalintis visa technine informacija su rinkos dalyviais, o atliekų tvarkytojai bus įpareigoti išimti tam tikras detales.
Pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą, gamintojai ir importuotojai turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus. Jei automobilio ardymas ir detalių pardavimas atsiperka - puiku. Tačiau jei lieka dalys, kurių niekam nereikia ir kurios tampa finansine našta, šios išlaidos turės būti padengiamos gamintojų.
Draudimas eksportuoti netinkamus automobilius
Svarstomi teisės aktai taip pat numato, kad bus uždraustas netinkamų naudoti automobilių eksportas į ne ES šalis. „Tai nauja priklausomybės forma pasaulyje. Jei mes iki šiol buvome priklausomi nuo režimų dėl energetinių išteklių, tai dabar būsime priklausomi nuo technologinių gamtinių išteklių, t. y. įvairių metalų, įvairių dalykų, kurių, tarkim, Europos žemyne nėra, nepakanka ir nėra išvystyta jų pramonė. Todėl, palikdami čia automobilius, juos čia perdirbdami, mes išsaugosime juose esančias vertingas žaliavas“, - apie draudimą eksportuoti į ne ES šalis netinkamas naudoti transporto priemones kalbėjo P. Saudargas.
Tačiau Lietuvoje yra daug kitokio verslo, pavyzdžiui, automobilių ardymas, vadinamieji šrotai - tai tas atliekų sutvarkytojas, kuris šioje grandinėje yra labai svarbus ir jam yra skiriamas labai didelis dėmesys. Lietuvos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) pirmininkas Vladimiras Jankoitas vis dėlto mano, kad automobilių gamintojai ir importuotojai turėtų prisiimti daugiau pareigų utilizuojant jų produkciją ir pritaria P. Saudargo siūlymams.
Pasak V. Jankoito, dabar Lietuvoje, pamiškėse ir nuošalesnėse vietose ar prie konteinerių matome daug išmestų būtent tokių automobilių dalių. „Turime tokią situaciją, pavyzdžiui, vienas asmuo, trečios šalies pilietis, per metus nupirko Lietuvoje 18 tūkst. automobilių eksportui. Tų automobilių likimas nežinomas. T. y. mes nežinome, kur iškeliavo 18 tūkst. automobilių. Aišku, iš savo patirties mes tai siejame su nelegaliu ardymu, nes kitokį paaiškinimą sunku surasti. (...) Ta problema egzistuoja ir tas reglamentas tikriausia padės kažkaip spręsti dėl nelegalaus ardymo“, - kalbėjo V. Jankoitas.
Poveikis naudotų automobilių rinkai
Nuo 2026 m. įsigaliosianti naujoji Europos Komisijos tvarka iš esmės pakeis nusistovėjusią praktiką naudotų automobilių rinkoje - kiekvienas parduodamas automobilis privalės turėti galiojančią techninę apžiūrą (TA). Tai reiškia, kad nebebus galima parduoti transporto priemonės „kaip yra“, be jokių garantijų dėl jos būklės. Iki šiol Lietuvoje ir daugelyje kitų ES šalių buvo įprasta parduoti automobilį neturint TA. Pirkėjas tapdavo atsakingas už transporto priemonės paruošimą, o dažnu atveju tik po sandorio paaiškėdavo, kad reikalingi dideli remontai ar investicijos.
„Įsigaliojus reglamentui, tokios praktikos nebeliks. Tai bus akivaizdus žingsnis skaidresnės rinkos link - pirkėjas galės būti tikras, kad automobilis bent jau atitinka bazinius saugumo ir aplinkosaugos standartus. Pardavėjams teks prisiimti daugiau atsakomybės ir užtikrinti, kad jų siūloma transporto priemonė yra techniškai tvarkinga“, - teigia P. Valiukėnas. Ekspertas prognozuoja, kad iki naujosios tvarkos įsigaliojimo rinka gali patirti laikinas svyravimus. Dalis savininkų, ypač turinčių senesnius ar prastesnės techninės būklės automobilius, skubs juos parduoti dar iki TA galiojimo pabaigos, taip siekdami išvengti remonto ar papildomų išlaidų.
Jei reguliavimas įsigaliotų 2026 m. numatyta forma, Lietuvos naudotų automobilių importuotojai ir pardavėjai susidurs su naujais reikalavimais. Tai gali paveikti pigesnių, senesnių automobilių importą iš Vakarų Europos - būtent tų, kurie sudaro didžiąją dalį Lietuvos naudotų automobilių rinkos. Vietoj to jie būtų utilizuojami eksportuojančioje šalyje. Paradoksas akivaizdus: ES viena ranka skatina tvarumą ir antrą gyvenimą daiktams, kita - planuoja siųsti tvarkingus automobilius į perdirbimą vien dėl to, kad jie neturi popieriaus.
Kritika ir diskusijos
Nors Europos Parlamentas (EP) pritarė P. Saudargo pasiūlymams, diskusijų metu buvo ir kritikos. Kai kurie europarlamentarai atkreipė dėmesį į esą perdėtą ES reguliavimą ir naštą automobilių industrijai. „Kai automobilis pasiekia savo gyvenimo pabaigą, labai svarbu, kad savininkas priimtų sprendimą, kaip su juo elgtis, o ne ES“, - teigė vienas iš kritikų.
Taip pat kilo diskusijų dėl naujų automobilių kainų kilimo. Gamintojai tikisi, kad naujų automobilių kainos gali kilti daugiau nei prognozuota, nes skaičiavimai buvo padaryti prieš keletą metų, o nuo to laiko priimta daug naujų teisės aktų, susijusių su perdirbimu ir kitomis prievolėmis. „Automobiliai nėra tokie, kaip kiti produktai. Jie yra labai kompleksiniai ir mums reikia atitikti rimtus ir labai griežtus saugumo bei aplinkosauginius reikalavimus automobilių detalėms“, - kalbėjo I. Barkis.
CO2 emisijų mažinimo tikslai
Siekiant, kad kelių transporto sektorius taptų klimatui neutralus, ES nuo 2035 m. planuoja, kad nauji lengvieji automobiliai ir furgonai neturėtų išskirti anglies dvideginio. 2030 m. tarpiniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai yra 55 proc. lengviesiems automobiliams ir 50 proc. furgonams. Be to, ES planuoja pagrindiniuose keliuose įrengti daugiau elektros įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo stotelių.
Panevėžyje pavogti elektromobilių įkrovimo stotelės kabeliai, nuostoliai – apie 10,6 tūkst. eurų
Automobilių adaptavimas Europos rinkai
Straipsnyje taip pat paliesta automobilių iš JAV adaptavimo Europos rinkai tema. Priešrūkiniai žibintai, gabaritiniai žibintai, posūkių ir stabdžių žibintų perdarymas, priekinių žibintų apiplovimas, prietaisų skydelio perdarymas - tai tik dalis darbų, kurių gali prireikti norint automobilį registruoti Europoje.
tags: #automobiliai #europiniai #sen