Didžioji Britanija XX amžiaus pirmoje pusėje nebejotinai buvo viena pasaulinės automobilių pramonės inovacijų židinių. Tokie legendiniai britų prekiniai ženklai kaip „Bentley“, „Rolls-Royce“ ar MG buvo tarp pirmųjų, į savus automobilius pradėjusių diegti mechanines pavarų dėžes su sinchronizatoriais, leidusiais perjungti pavaras švelniau, be sankabos dvigubo paspaudimo ir „pergazavimo“. Čia buvo padarytas vienas iš svarbiausių vidaus degimo variklių evoliucijos žingsnių - sukurta vadinamoji OHC technologija su cilindro galvutės viršuje įmontuotu paskirstymo velenu, tiesiogiai arba per trumpas svirteles valdžius įsiurbimo ir išmetimo vožtuvus. Tai ženkliai pagerino efektyvumą, galią ir patikimumą lyginant su ankstesniais sprendimais, padėjo suvaldyti jėgos agregato vibracijas. „Morris“ ir „Austin“ pradėjo naudoti standesnius plieninius korpusus vietoje medinių rėmų, kurie buvo būdingi ankstyviesiems automobiliams. „Jaguar“ ir „Bentley“ dirbę konstruktoriai vietoje standžios ašies pasiūlė nepriklausomą priekinę pakabą, radikaliai pagerinusią valdymą ir komfortą. MG dar 1930-aisiais tapo visiškai naujo segmento - lengvų sportinių automobilių, skirtų masinei rinkai, pradininke. Šios kompanijos modelis „EX135“ gavo „riaumojančio lietaus lašo“ pravardę nes sugebėjo perkopti 200 mph (t. y.
Deja, automobilių pramonėje vien praeities šlove ilgai sotus nebūsi. Lyderystė šiame sektoriuje keitėsi daugybę kartų, o skirtingų šalių konstruktoriai rinkas užkariavo traukdami vis naujus kozirius. Prancūzai - pasiūlė hidropneumatines važiuokles, italai - garsėjo greitais ir estetiškais automobiliais, virtuoziškai derindami inžineriją su dizainu. Vokiečiai - kūrė technologiškai pažangesniais inžineriniais sprendimais ir geresne kokybe galinčius pasigirti automobilius. Be to, Vokietijos automobilių pramonė tapo valstybės remiama strategine sritimi. Vokietijoje įsikūrę vieni garsiausių pasaulyje prabangių automobilių gamintojų. BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Porsche“ ir „Volkswagen“ čia turi dideles gamyklas. Prancūzija turi stiprią automobilių gamybos istoriją, o tokie prekių ženklai kaip „Renault“, „Peugeot“ ir „Citroën“ yra rinkos lyderiai. Italija garsėja itin našiais ir stilingais automobiliais. Europa jau seniai yra automobilių gamybos lyderė, o tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija pirmauja šioje pramonės šakoje. Bet ar žinojote, kad Europoje gaminamos ir tokių prekės ženklų kaip „Toyota“, „Hyundai“ ir net „Tesla“ transporto priemonės? Netoli Berlyno esanti „Tesla“ „Gigafactory“ gamykla žymi naują etapą Europos automobilių sektoriuje. Spartėjant perėjimui prie elektrinio mobilumo, Europos gamintojai daug investuoja į baterijų technologijas ir tvarius gamybos metodus. Nepaisant pasaulinių iššūkių, Europa išlieka dominuojančia automobilių gamybos jėga, derinančia tradicijas ir naujoves.
Vėliau nutiko tai, ką analizuodami makroekonomikos guru sako „neigiami struktūriniai veiksniai“, „neefektyvi vadyba“, „per didelis biurokratijos lygis“ ir pan. Bandydami atlaikyti milžinišką konkurentų spaudimą britai ryžosi vienyti jėgas ir sukūrė milžinišką konglomeratą „British Leyland“, valdžiusį tokias įmones kaip „Austin“, „Morris“, MG, „Triumph“, „Rover“, „Jaguar“, „Mini“ ir kt. Tačiau nepaisant naujojo pramonės monstro dydžio gamybos efektyvumas liko kuklus, kokybė varanti į neviltį, inovacijų tempas lėtas, o biurokratijos lygis akivaizdžiai per didelis. Vos po keleto metų Jungtinės Karalystės vyriausybė buvo priversta gelbėti dešimtis tūkstančių darbo vietų, todėl „British Leyland“ nacionalizavo, o netrukus pradėjo šį darinį skaidyti ir pardavinėti atskirus prekinius ženklus. „Mini“ tapo BMW nuosavybe, „Land Rover“ perėjo „Ford“, o dabar priklauso „Tata Motors“. „Triumph“ teisiškai priklauso BMW, tačiau automobiliai šiuo prekės ženklu nebegaminami. TVR ir „Bristol“, patyrė daugybę nuosavybės pokyčių ir bankrotų. „Morgan“ išliko nepriklausoma ilgiau, bet ir jo kontrolinį paketą įsigijo italų investicinis fondas „Investindustrial“. „Lotus“ (kaip ir „Volvo“) dabar priklauso Kinijos pramonės gigantui „Geely“. MG markę taip pat įsigijo kinų „Nanjing Automobile“, o vėliau perleido vienam pasaulio automobilių pramonės lyderių „SAIC Motor Corporation“. Kad ir kaip skaudžiai visa ši istorija gautų Senojo žemyno benzingalvių jausmus, vienos didžiausių Europos automobilių imperijų subyrėjimas, tapo nauja pradžia.
Kinijos pramoninkai ne tik išsprendė chroniškas finansinio deficito problemas, bet ir suteikė tai, ko britams trūko varžantis su konkurentais iš Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos: galimybę greitai reaguoti į žaibiškai tobulėjančias technologijas ir drauge kintantį potencialių pirkėjų, kas yra „geras“ automobilis. Konsultacinės bendrovės „AlixPartners“ duomenimis vidutinis naujo kiniško elektromobilio ar hibrido sukūrimo ir prekybos pradžios laikas tėra 18 mėnesių, kai senieji gamintojai tam sugaišta maždaug 5,4 metus. Net biudžetinio segmento kiniškiems automobiliams sunku priekaištauti dėl gamybos kultūros, surinkimo kruopštumo, interjero ergonomikos, apdailai naudojamų medžiagų kokybės ar stilistinių eksterjero sprendimų. Nors šiuolaikiniai MG automobiliai gaminami Kinijoje, bet Europos rinkai skirti modeliai kuriami Jungtinėje Karalystėje - „SAIC Motor Technical Centre UK“ techniniame centre Longbridže, netoli Birmingamo. Tai leidžia pavydėtinai sėkmingai derinti inžinerinius / technologinius sprendimus su europiečių akiai patraukliu dizainu, o svarbiausia - pasiūlyti itin konkurencingą kainą. Tarkim kompaktinės klasės miesto automobiliukas „MG3“ su hibridine jėgaine kainuoja nuo 20 tūkst. eurų ir tikrai pranoksta lūkesčius. Kad toks receptas yra teisingas, liudija pardavimų statistikos pokyčiai. Per pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį Europos rinkoje MG daugiau nei 33,5 proc. Kaip tai pavyko? Tiesiog MG komanda puikiai žino, ko automobilininkų gildijai reikia ir būtent tokią techniką siūlo. MG asortimente dominuoja elektriniai ir hibridiniai SUV modeliai, kuriuos gamintojas nuolat atnaujina ir tobulina. Be to, visame Senajame žemyne itin sparčiai plečiamas MG atstovybių tinklas, trumpinamos tiekimo grandinės ir užtikrinamas efektyvus visų įmanomų problemų, su kuriomis tik gali susidurti MG savininkai, sprendimas.
MG ZS Hybrid+ apžvalga.
„Jaguar Land Rover“ priklauso didelė dalis Jungtinės Karalystės automobilių pramonės. „Mes didžiuojamės, įtvirtindami savo kaip didžiausio Britanijoje automobilių gamintojo poziciją. „Jaguar Land Rover“ privalo būti lankstus ir tvirtas, kad galėtų toliau investuoti į mūsų autonominę, susietų automobilių ir elektros ateitį“, - sako Ralphas Spethas, „Jaguar Land Rover“ vykdomasis vadovas. „Jaguar Land Rover“ tęsia investicijas Jungtinėje Karalystėje, siekdamas gamyklas aprūpinti naujomis pažangiausiomis technologijomis ir užtikrindamas nuolatinį gamybos proceso tobulėjimą. Nuo 2010 m. į „Jaguar Land Rover“ automobilių ir jų variklių gamyklas buvo investuota daugiau nei 4 mlrd. svarų sterlingų, to rezultatas - šeši rinkai pristatyti nauji modeliai ir du ypatingai mažos taršos varikliai „Ingenium“. Volverhamptono gamykloje 2017 m. buvo iš viso pagaminti 305 907 „Ingenium“ motorai. Tarp naujų pristatytų modelių, labiausiai prisidedančių prie „Jaguar Land Rover“ pardavimų sėkmės - „Range Rover Velar“, 2018-aisiais iškovojęs pasaulinį apdovanojimą už geriausią dizainą, „Land Rover Discovery“ bei kompaktiškas miesto visureigis „Jaguar E-Pace“. „Jaguar Land Rover“ gamybą Jungtinėje Karalystėje vykdo trijose gamyklose Birmingeme ir Liverpulyje. Įmonės Jungtinėje Karalystėje pagamintų automobilių skaičius pernai, palyginti su rekordiniais 2016 m., mažėjo 2,3 proc., tai lėmė bendri iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria britų automobilių pramonė, ypač netikrumas dėl „Brexit“.
Šalyje pagamintų automobilių skaičius praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 85,696 tūkst. vienetų metais anksčiau iki 53,438 tūkst., parodė Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekiautojų asociacijos (SMMT) duomenys. Šis liepos mėnesio gamybos rodiklis yra prasčiausias nuo 1956 metų. Gamybos nuosmukį lėmė lustų deficitas, su kuriuo susiduria viso pasaulio automobilių gamybos pramonė, taip pat darbuotojų trūkumas dėl COVID-19 pandemijos. Vidaus rinkai liepą buvo pagaminta 8,233 tūkst. automobilių (38,7 proc. mažiau negu prieš metus), o eksportui - 45,205 tūkst. vienetų (37,4 proc. mažiau). Taigi eksportuota buvo apie 85 proc. šalyje pagamintų automobilių. Beje, Europa tebėra pagrindinė britiškų automobilių eksporto rinka. Daugiau kaip ketvirtadalis liepą pagamintų automobilių, arba 26 proc., buvo elektriniai arba hibridiniai automobiliai ir ši dalis buvo rekordinė, pažymėjo SMMT. Tuo tarpu sausio-liepos mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, visų automobilių gamyba Jungtinėje Karalystėje padidėjo 18,3 proc. iki 552,361 tūkst. Pramonė itin priklausoma nuo eksporto - apie 78 proc. JK pagamintų automobilių iškeliauja į užsienį. Todėl JAV sprendimas padidinti muitus britiškiems automobiliams nuo 2,5 iki 10 proc. Nepaisant to, SMMT prognozuoja, kad šiemet padėtis turėtų gerėti, pradėjus gaminti naujus elektromobilių modelius. Asociacija mano, kad iki 2027 metų automobilių ir furgonų gamyba galėtų vėl viršyti 1 mln.
| Rodiklis | Reikšmė (tūkst. vnt.) | Pokytis (%) |
|---|---|---|
| Bendras pagaminimas | 53,438 | -37,6% |
| Vidaus rinkai | 8,233 | -38,7% |
| Eksportui | 45,205 | -37,4% |
SMMT vadovas Mike’as Hawesas 2025-uosius pavadino „sunkiausiais per visą kartą“. Iš viso per metus surinkta 764,7 tūkst. transporto priemonių - 15,5 proc. Automobilių gamyba sudarė didžiąją dalį - 717 tūkst. vienetų, tačiau tai buvo apie 60 tūkst. mažiau nei 2024 m. Palyginimui, dar 2016 m. JK pagamino apie 1,7 mln.
tags: #automobiliai #gaminami #dz #britanijoje