Šiuolaikiniuose automobiliuose yra apstu elektronikos sistemų. Dabar automobilių gamintojai dažnai pabrėžia, kokios talpumo ir galios akumuliatorius reikalingas, kaip dažnai jį reikia įkrauti ir t.t. Kai kurie automobiliai turi netgi du akumuliatorius. Akumuliatoriams tenka didžiulis krūvis, nes įvairios sistemos reikalauja didelės srovės net ir budėjimo režimu. Dėl šios priežasties generatoriai yra galingesni. Taigi, siekiant išlaikyti optimalią akumuliatoriaus būklę, bent kartą per mėnesį reikėtų patikrinti įkrovos lygį ir, jeigu yra poreikis, jį įkrauti.
Akumuliatorių gamintojas „Banner“ išskiria 7 pagrindines priežastis, nulemiančias priešlaikinę akumuliatoriaus iškrovą, ir pataria, kaip vairuotojams išvengti šios problemos.
Pagrindinės akumuliatoriaus išsikrovimo ir gedimo priežastys:
1. Išaugęs elektros prietaisų naudojimas šiuolaikiniuose automobiliuose
Akumuliatoriams keliami reikalavimai vis didėja sulig kiekviena naujų automobilių karta. Iš tiesų, didėjantis elektros prietaisų naudojimas automobiliuose - tikras iššūkis akumuliatoriams. Moderniuose automobiliuose energijos poreikis viršija generatoriaus galią, todėl kyla grėsmė akumuliatorių greičiau iškrauti. Šiuo metu įprasta, kad daugiau kaip 100 prietaisų automobilyje elektros galios poreikis siekia 5000 W. Tai dažnai nulemia neigiamą energijos balansą akumuliatoriaus sąskaita ir priešlaikinį jo išsikrovimą. Patarimas: įsigykite ir naudokite kaip įmanoma didesnės talpos ir galios akumuliatorių (Ah).
2. Originalus automobilio gamintojo akumuliatorius yra nepakankamos talpos ir galios
Automobilių gamintojai, taupydami išlaidas, montuoja akumuliatorius, kurių galia ir talpa paprasčiausiai yra nepakankamos. Todėl dažnai akumuliatorius yra nepajėgus tiekti reikiamos energijos visiems automobilyje esantiems prietaisams. Jeigu akumuliatoriaus kompiuterinė sistema nesuveikia, tada akumuliatorius yra iškraunamas ir palaipsniui gadinamas. Patarimas: lyginant su originaliu, pakeisto akumuliatoriaus talpa turi būti tokia pati arba didesnė.
3. Naudojami papildomi prietaisai, kurių automobilio gamintojas nenumatė
Automobiliuose dažnai naudojami tokie prietaisai kaip navigacijos įrenginiai, stacionarios šildymo sistemos, pramoginės sistemos ir kt., kuriems reikia papildomos energijos. To pasekmė - originalaus akumuliatoriaus talpos nebepakanka ir akumuliatoriaus gyvavimo laikas sutrumpėja. Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms patartina pakeisti akumuliatorių į didesnės talpos. Automobiliams, pagamintiems vėliau kaip 2002 metais, akumuliatoriaus pakeitimas į AGM technologijos akumuliatorių - geriausias sprendimas. Lyginant su standartiniais akumuliatoriais, AGM technologijos akumuliatoriai yra trigubai atsparesni iškrovimo ir įkrovimo ciklams, todėl tai yra geriausias pasirinkimas. Patarimas: įvertinkite savo asmeninius įpročius bei poreikius.
4. Akumuliatoriaus šalto užvedimo funkcija tampa vis labiau atskirta nuo kitų elektros tiekimo funkcijų
Didesnės talpos akumuliatorių poreikis padidėjo po TDI variklių atsiradimo ir ypač išaugo per pastaruosius 3-5 metus. Iš tiesų, energijos suvartojimas šių dienų automobiliuose yra dvigubai didesnis nei buvo prieš dešimtmetį. Todėl dabar akumuliatoriaus talpa, o ne šalto užvedimo srovė (A), yra lemiamas faktorius akumuliatoriaus ilgaamžiškumui. Patarimas: rinkdamiesi akumuliatorių labiau orientuokitės į jo talpą, o ne į šaltą užvedimo srovę.
5. Akumuliatoriai dažnai naudojami ne pilnai įkrauti
Kuo dažniau automobilio akumuliatorius yra iškraunamas, tuo greičiau jis sensta ir dėvisi. Esant 20 proc. iškrovai, akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra maždaug penkis kartus ilgesnis nei esant 50 proc. iškrovai. Senėjimo procesas yra pagreitinamas, kai akumuliatorius ilgą laiką naudojamas iš dalies išsikrovęs. Iš tiesų, tai gali lemti akumuliatoriaus nusilpimą jau pirmais jo naudojimo metais! Patarimas: pratęskite akumuliatoriaus tarnavimo laiką papildomai jį įkraudami du kartus per metus.
6. Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai
Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai gali sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką, nes akumuliatorius ilgai būna iš dalies iškrautas. Patarimas: jei turite automobilį, kuriuo retai ar nereguliariai važinėjate, pasirūpinkite įkrovikliu, turinčiu palaikomojo įkrovimo funkciją.
7. Šalčio iššūkis
Kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0° C, akumuliatorius šiuolaikiniame automobilyje nepakankamai įkraunamas. Esant labai žemai oro temperatūrai, variklio alyva sutirštėja ir variklis sunkiau užvedamas. Tuo pačiu metu akumuliatorius neigiamai veikiamas dėl galios sumažėjimo, kadangi dėl šalčio cheminė reakcija tampa lėtesnė. Net kai oro temperatūra yra tik šiek tiek žemiau 0°C, variklio užvedimo energijos poreikis išauga 50 proc. lyginant su kambario temperatūra, o tuo tarpu net gerai įkrautas akumuliatorius, esant minusinei temperatūrai, maksimaliai turi 80 proc. galios pajėgumo. Šis atotrūkis didėja krentant oro temperatūrai. Kitas neigiamas faktorius - oro temperatūrai esant žemiau 0°C akumuliatorius priima tik dalinį įkrovimą. Patarimas: nebandykite užvesti variklio ilgiau negu 5-10 sek. Leiskite akumuliatoriui bent vieną minutę atsistatyti ir tada bandykite automobilį užvesti iš naujo. Įjunkite šviesas, šildymą, radiją tik tada, kai sėkmingai užvesite automobilį. Visada naudokite didžiausios galimos talpos akumuliatorių.
Akumuliatoriaus išsikrovimo priežastimi gali tapti ir netvarkinga elektros instaliacija arba blogai veikiantis generatorius. Gausi elektros įranga - galinga garso aparatūra, papildomi žibintai, šildomos sėdynės, dažnai montuojamos net kelios apsaugos sistemos - taip pat eikvoja akumuliatoriaus energiją. Kai naudojamas nepilnai įkrautas akumuliatorius arba jei tai vyksta dažnai, jis sensta ir dėvisi greičiau. Akumuliatoriaus neefektyvumui įtakos turi ir per laisvas generatoriaus dirželis. Dėl jo akumuliatorius pakraunamas nepilnai. Taip pat akumuliatoriaus neefektyvumą lemia nešvarūs akumuliatoriaus poliai. Jie padidina pasipriešinimą srovės tekėjimui į akumuliatoriaus gnybtus ir apsunkina variklio užvedimą.
Jeigu automobilio variklis užsiveda tik su papildoma pagalba, o vos atjungus užvedimo laidus vėl gęsta - tikėtina, kad akumuliatorius yra nebetinkamas naudoti. Vienas paprasčiausių būdų - naudoti voltmetrą arba multimetro prietaisą. Viena dažniausių, bet dažnai nepastebimų problemų - korozija ant akumuliatoriaus gnybtų ar pažeisti laidai. Jei pastebite baltus ar žalsvus apnašus ant gnybtų - tai korozija. Po valymo rekomenduojama naudoti kontaktų tepalą, kuris apsaugos jungtis nuo tolimesnio oksidavimosi. Taip pat verta patikrinti, ar laidai nėra pažeisti, sulinkę ar atsilaisvinę - ypač jei vairuojate senesnį automobilį. Net jei akumuliatorius geras, blogas kontaktas gali lemti įkrovimo sutrikimus.
Net ir visiškai naujas bei pilnai įkrautas akumuliatorius gali greitai išsikrauti, jei automobilyje yra nuolatinis energijos nutekėjimas. Norint tiksliai įvertinti, ar yra nutekėjimas, naudojamas ampermetras, kuris matuoja srovės eikvojimą išjungus automobilį. Kai visi laidai tvarkingi, gnybtai švarūs, o pats akumuliatorius - geros būklės, tačiau lemputė vis tiek dega, labai tikėtina, kad problema slypi generatoriuje. Net jei pats generatorius veikia, jis gali neužtikrinti akumuliatoriaus įkrovimo, jei problema slypi jį sukančiame dirže. Diržo praslydimas ypač dažnas senesniuose automobiliuose - skriemulių nusidėvėjimas ir diržo tempimo mechanizmo problemos yra gana dažnos. Jei girdite cypimą iš variklio skyriaus arba įtampa šokinėja - vertėtų kuo greičiau atlikti generatoriaus sistemos patikrą. Galimai reikia generatoriaus remonto.
Automobilių mechanikas paaiškino, kad net ir išjungus automobilį, jis toliau naudoja energiją. Pasak „Motors“ meistro, aktyvios lieka apsaugos sistemos, išsaugoma multimedijos įrenginių atmintis, veikia valdymo blokai, ir visa tai sukuria nuolatinį, nors ir nedidelį, srovės nuotėkį. Normalus nuotėkis siekia 5-40 mA. Tokiomis sąlygomis akumuliatorius vasarą gali atlaikyti iki dviejų mėnesių stovėjimo. Tačiau žiemą situacija pablogėja - šaltis sumažina akumuliatoriaus talpą, ir autonominio išlaikymo laikas sutrumpėja iki kelių savaičių.
Trumpi miesto maršrutai. Generatorius nespėja kompensuoti energijos, išnaudotos variklio paleidimui ir sistemų maitinimui. Dėl to akumuliatorius nuolat lieka nepakankamai įkrautas. Įjungti gabaritai. Įjungtos gabaritinės šviesos sukuria didelę apkrovą - esant 2,5-3 A suvartojimui, automobilio gali nepavykti užvesti jau po paros. Elektros sistemos gedimai. Apsioksidavę kontaktai, neteisingai sumontuota magnetola, kuri „neužmiega“, ar kitos problemos su laidais taip pat pagreitina išsikrovimą.
Akumuliatoriai „elgiasi“ visai kitaip, kai lauke yra šalta. Ar žinojote, kad visiškai išsikrovęs akumuliatorius žiemą gali netgi užšalti? Kuo akumuliatorius yra žemesnėje temperatūroje, tuo jame esančio elektrolito skysčio konsistencija darosi panašesnė į želė. Tokiu atveju molekulinė reakcija yra lėtesnė, kaip ir įkrovimas. Štai puikus šalčio įtakos pavyzdys: užvestas variklis vasarą akumuliatorių gali pilnai įkrauti vos per dvi valandas.
Jeigu automobilio po nakties nepavyksta užvesti dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, tai kaltas gali būti pats akumuliatorius arba automobilio elektronika. Norint nustatyti, kas automobilyje gali iškrovinėti akumuliatorių, reikėtų pasinaudoti multimetru. Patikros procesas nėra labai sudėtingas, tačiau reikalingos tam tikros žinios. Pirmiausiai įsitikinkite, kad akumuliatorius yra pakrautas ir tinkamai veikiantis. Taip pat jums reikės multimetro. Išjunkite visus prietaisus automobilyje - išjunkite šviesas, uždarykite langus, daiktadėžes, atjunkite bet kokius laidus iš +12V lizdų, uždarykite duris ir t.t. Pilnai įkraukite akumuliatorių - jeigu automobilyje esantis akumuliatorius išsikrauna, tai problemos ieškoti reikėtų tik įsitikinus, kad akumuliatoriaus įkrova tinkama. Dėl nepilnai įkrauto akumuliatoriaus gali streikuoti elektra, t.y. Atjunkite neigiamą laidą nuo akumuliatoriaus - neigiama pusė yra pažymėta (-) ženklu ir dažniausiai šis laidas yra juodas. Atjungimui reikės veržliarakčio, dažniausiai 10 mm. Paruoškite multimetrą - pirmiausiai tinkamai įkiškite multimetro laidus. Prijunkite multimetro laidus prie akumuliatoriaus ir neigiamo laido - teigiamą multimetro laidą prijunkite prie neigiamo kabelio automobilyje, o neigiamą multimetro laidą prijunkite prie minusinės akumuliatoriaus jungties. Srovė neturėtų viršyti 50 miliamperų - automobiliai visada yra budėjimo režime, nes juose veikia laikrodis ir kiti smulkūs prietaisai, todėl nedidelė elektros srovė yra priimtina. Jeigu srovė yra didesnė nei turėtų būti, laikas ieškoti problemos. Kone geriausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti yra ištraukiant saugiklius po vieną. Tiesiog įjunkite multimetrą, tada traukite ir atgal įstatykite saugiklius po vieną. Priežastys gali būti įvairios, pradedant trumpinančiais laidais, baigiant vidiniais ir neremontuojamais elektronikos gedimais.
Akumuliatoriaus gedimo priežastimi gali tapti ir netvarkinga elektros instaliacija arba blogai veikiantis generatorius. Gausi elektros įranga - galinga garso aparatūra, papildomi žibintai, šildomos sėdynės, dažnai montuojamos net kelios apsaugos sistemos - taip pat eikvoja akumuliatoriaus energiją. Kai naudojamas nepilnai įkrautas akumuliatorius arba jei tai vyksta dažnai, jis sensta ir dėvisi greičiau. Akumuliatoriaus neefektyvumui įtakos turi ir per laisvas generatoriaus dirželis. Dėl jo akumuliatorius pakraunamas nepilnai. Taip pat akumuliatoriaus neefektyvumą lemia nešvarūs akumuliatoriaus poliai. Jie padidina pasipriešinimą srovės tekėjimui į akumuliatoriaus gnybtus ir apsunkina variklio užvedimą.
Žinoma, kartais vairuotojai užmiršta išjungti automobilio žibintus, todėl akumuliatorius išsikrauna. Jei vienu metu įjungti visi automobilio elektros prietaisai, elektros sunaudojama tris kartus daugiau, nei automobilio generatorius gali pagaminti. Naudojama akumuliatoriaus energija, taigi jis eikvojasi ir išsikrauna. Rekomenduojama nepalikti įjungtų žibintų, jei kur nors nueinate, net ir trumpam.
Akumuliatoriaus išsikrovimo ir dėvėjimosi priežastys
Akumuliatorius dažniau išsikraus, jei automobiliui parenkamas per mažos talpos akumuliatorius. Jis paprasčiausiai nepajėgs aptarnauti transporto priemonės. Taip pat akumuliatorius greičiau ir dažniau išsikrauna, jei važinėjama trumpais atstumais arba važinėjama retai.
Akumuliatoriaus nešvarumai - dar viena problema. Purvinas ar drėgnas akumuliatorius gali išsikrauti dėl nuotėkio srovės. Korozija taip pat blogina kontaktus ir elektros laidumą. Surūdiję gnybtai ar masės kabeliai gali lemti energijos nuostolius, o tai veda prie greitesnio akumuliatoriaus susidėvėjimo.
Jei pastebėjote, kad akumuliatorius yra išsipūtęs, reiškia jis jau yra sugadintas ir itin pavojingas naudoti. Kadangi automobiliai nuolat kenčia vibracijas ir smūgius važiuojant per duobes, juose esantys akumuliatoriai gali būti pažeisti. Akumuliatorius leidžia nemalonaus, rūgštaus kvapo skystį.
Naujas akumuliatorius gali nesunkiai tarnauti bent 3-5 metus. Tikslus tarnavimo laikas priklauso nuo kokybės bei vairuotojo. Pavyzdžiui, kasdienės 15-20 minučių kelionės į darbą labai kenkia akumuliatoriaus būklei, todėl miesto gyventojai juos keičia dažniau.
Kai vairuotojai netikėtai nebeužveda automobilio kelionėje arba kitose itin nepalankiose vietose, dažnai pirma mintis yra: „reikėjo pasikeisti akumuliatorių anksčiau“. Norėdami išvengti nemalonių staigmenų, tikrinkite akumuliatoriaus įkrovą reguliariai, nuvalykite jungtis ir neatidėliokite akumuliatoriaus keitimo, kai pastebite amžiaus simptomus.
Kada metas keisti akumuliatorių? Jeigu akumuliatorius vis dažniau išsikrauna, jį sunku įkrauti arba automobilis sunkiai užsiveda net tada, kai visa elektros sistema tvarkinga, tai ženklas, kad akumuliatorius artėja prie tarnavimo pabaigos. Šaltyje šie simptomai ypač ryškūs. Renkantis naują akumuliatorių būtina vadovautis automobilio gamintojo rekomendacijomis. Svarbiausi parametrai - talpa (Ah), startinė srovė (A), gabaritai, poliškumas ir akumuliatoriaus tipas, pvz., tinkamas start-stop sistemoms.
Naujas akumuliatorius - patikimumo garantija. Kokybiškas naujas akumuliatorius yra patikimiausias sprendimas. Galima rinktis įvairių tipų akumuliatorius: nuo klasikinių švino-rūgštinių iki AGM ar EFB, pritaikytų šiuolaikinėms start-stop sistemoms. Taip pat egzistuoja akumuliatoriai motociklams, valtims, keturračiams ar kemperiams.
Akumuliatoriaus baterijos sugadinamos arba anksčiau laiko susidėvi dėl eilės tipinių procesų, vykstančių baterijos viduje. Šių procesų intensyvumą dažniausiai lemia kitų automobilio sistemų nukrypimai nuo normalių parametrų ir itin intensyvi akumuliatoriaus eksploatacija. Intensyvios eksploatacijos priežastis gali būti “užsimaskavusi” ir sėkmingai kasdien trumpinti akumuliatoriaus resursą. Netvarkingas starteris gali sunaudoti dvigubai daugiau srovės tuo pat metu sėkmingai užvesdamas variklį ir nesukeldamas jokių išoriškai pastebimų simptomų. Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Toks „virimas“ ardo akyviąją plokštelių masę, ypatingai teigiamų. Irimo metu susidariusios nuosėdos kaupiasi sekcijos dugne sudarydamos tirštą rudą masę, kurios gali susikaupti tiek kad pažeistu tiek pačias plokšteles, tiek ir separatorius. Šių nuosėdų sankaupos gali tapti ir viena iš plokštelių išsikraipymo arba trumpo sujungimo priežasčių. Dėl pastovaus elektrolito virimo išgaruoja vanduo, todėl būtini dažnesni sekcijų papildymai vandeniu. Ilgalaikė nepakankama įkrova sąlygoja progresuojantį elektrolito tankio mažėjimą ir šviesesnę plokštelių spalvą dėl smulkių baltų miltelinės struktūros švino sulfato nuosėdų. Šis nuosėdų sluoksnis auga kiekvienąkart naujai įkraunant akumuliatorių gadindamas vieną ar kelias akumuliatoriaus sekcijas. Blogiausiu atveju sugadintos sekcijos pakenkia ir likusioms sveikoms. Jei taip atsitiko, galima bandyti giliu ilgalaikiu įkrovimu atstatyti pažeistų sekcijų funkcijas, tačiau teigiamas rezultatas negarantuotas.
Gnybtų korozija trukdo efektyviam srovės atidavimui. Susidaranti krodavusio sluoksnio plėvelė nelaidi elektros srovei. Kaip taisyklė laidumo pakanka baterijos įkrovimui ir nedidelio amperažo srovės atdavimui, todėl automobilio įranga, nereikalaujanti daug srovės, funkcionuoja normaliai. Problema dažniausiai pasireiškia esant dideliam srovės poreikiui, pavyzdžiui užvedant automobilį. Jei išorinės korpuso sienelės įtrūkimas lengvai pastebimas dėka besisunkiančio elektrolito, tai vidinių pertvarų įtrūkimus aptikti gan keblu. Išorinis įtrūkimas taip pat gali būti per mažas kad pastebėti elektrolito nuotėkį. Tokį nesandarumą galima itarti jei vieną kažkurią akumuliatoriaus sekciją tenka papildyti dažniau nei likusias. Pastovus nesandarios sekcijos papildymas vandeniu neišvengiamai mažina elektrolito tankį. Vidinis įtrūkimas tarp sekcijų bakelių dažniausiai pasireiškia vienos arba dviejų gretimų sekcijų savaiminiu išsikrovimu. Nepageidautinas srovės nuotėkis atsiranda trūkimo vietoje per elektrolitą. Tokio tipo gedimas dažniausiai pastebimas daugiau kaip 18 mėn atitarnavusiuose akumuliatoriuose. Trumpas sujungimas sekcijos viduje tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių dažniausiai įvyksta dėl pažeisto separatoriaus, susidariusių nuosėdų sekcijos dugne, arba švino sulfatų kristalinių prieaugų. Dažniausi trumpojo jungimo sekcijoje simptomai - elektrolito tankio mažėjimas, greita savaiminė iškrova, akumuliatoriaus įtampos kritimas esant pilnai įkrautoms sekcijoms. „Užtrumpintos“ sekcijos elektrolitas dažniausiai būna nepakankamo tankio tuo metu kai kitose akumuliatoriaus sekcijose elektrolito tankis pakankamas. Akumuliatoriaus su užtrumpinta sekcija įtampa matavimo metu dažniausiai neviršija 11,2V nors elektrolito tankis sekcijose (išskyrus užtrumpintą) pakankamas (1,27).
Sudėvėtas akumuliatorius paprastai nebeturi tokios talpos kokia priklauso pagal jo tipą netgi esant pakankamiems krovimo parametrams. Jei elektrolito tankis kraunant labai greitai pasiekia reikalaujamą, o pilnai įkrautas akumuliatorius išsikrauna gan greitai - tai sudėvėto akumuliatoriaus simptomai. Kiti akumuliatoriaus susidėvėjimo požymiai - rudas, kavos spalvos elektrolitas ir rudos spalvos apnašos ant plokštelių ir jas jungiančių tiltelių. Jeigu elektrolito lygis sekcijose ilgesnį laiką būna žemesnis plokštelių viršutinės dalies lygio, prasideda nenormalus pagreitintos plokštelių sulfatacijos procesas kurio pasekmė - sekcijos plokštelių deformacijos (išsikraipymas, išsipūtimas). Tai dažniausiai atsitinka laiku nepapildant išgaravusį vandenį sekcijose. Jeigu procesas per daug neįsisenėjęs, užtenka tiesiog papildyti sekcijas distiliuotu vandeniu ir pilnai įkrauti akumuliatorių. Jokiu būdu negalima pildyti elektrolito jei nesate tikri kad jis dingo dėl nutekėjimo ar pan.
Užšalimas kai kuriais atvejais gali visiškai sugadinti akumuliatorių bateriją. Užšalimo proceso metu iš elektrolito išsiskiria ledo kristalai. Formuodamiesi plokštelių aktyviojoje masėje jie plečia ją iš vidaus, o jei aktyviosios masės akytumas padengtas švino sulfato apnašomis, ledo kristalų susidarymas dar pavojingesnis. Plokštelės užšalimo metu gali išsikraipyti, atsiranda aktyviosios masės ištrupėjimo iš deformuotos plokštelės galimybė. Laboratoriniai bandymai rodo, kad užšaldžiųs pilnai pakrautą akumuliatorių (itin žemoje temperatūroje kuri įmanoma tik laboratorijoe), jokių neigiamų pasekmių nepastebėta. Tačiau normaliomis eksploatacijos salygomis užšala tik iškrauti akumuliatoriai kurių sekcijose likes tik vanduo.
Elektrolitas dažniausiai užsiteršia išsiskiriant rūgšties priemaišoms arba švino priemaišoms iš plokštelių. Priemaišos gali išsiskirti ir iš nekokybiško distiliuoto vandens papildant akumuliatoriaus sekcijas. Kai kurių tipų priemaišos gali būti pavojingos akumuliatoriui. Dažniausiai tai geležies priemaišos, kurios proceso metu migruoja tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių neprisitvirtindamos prie jų.
Aktyvioji masė dažniausiai ištrupa teigiamose plokštelėse, neigiamose plokštelėse šis reiškinys pasitaiko rečiau. Priežastys gali būti įvairios: aktyvioji masė nepakankamai tvirtai laikosi plokštelės tinklelyje, pati plokštelė pagaminta nekokybiškai arba išsipūtusi nuo ilgalaikių perkrovų, aktyvioji masė per daug kieta ir trapi.
Sulfataciją minėjome įvairiais aspekats, tačiau pabandykime apžvelgti patį procesą iš esmės. Sulfatacija vadinamas švino sulfatų formavimasis ant sekcijų plokštelių paviršiaus arba aktyviosios masės akutėse. Švino sulfatų susidarymą salygoja natūralus baterijos iškrovos procesas. Tokiu būdu susidarantis sulfatas yra smulkių kristalų (miltelių) struktūros ir išnyksta įkrovimo proceso metu. Normalaus lygio sulfatacija neišvengiama akumuliatoruije vykstančių procesų pasekmė ir nėra kenksminga. Tačiau intensyvesnė sulfatacija gali pakenkti plokštelėms ir baterijai. Didžiąja dalimi sulfatacijos proceso intensyvumas priklauso nuo elektrolito tankio ir temperatūros. Intensyvią sulfataciją gali išprovokuoti nepagrįstas sekcijų papildymas elektrolitu, parazitinės srovės nuotėkis, savaiminis sekcijos išsikrovimas. Dažniausiai sutinkama teigiamų plokštelių tinklelio korozija. Tinklelio koroziją labiausiai provokuoja sulfatato susidarymas. Korodaves sluksnis izoliuoja aktyvią plokštelės masę nuo tinklelio trukdydamas normaliai įkrovai. Korozijos galimybė atsiranda ir susitraukus aktyviajai masei dėl nekokybiškos mišinio sudėties. Koroziją skatina ir kai kurios elektrolito priemaišos - acto, druskos ir azoto rūgštys.
Baterijos poliariškumas gali būti pakeistas giliai iškrautą bateriją klaidingai prijungus prie pakrovimo įtaiso. Sekcijų ploktelės paviršius tampa grubus, kai kurios plokštelės nevisiškai pakeičia poliariškumą ir vienu metu turi ir teigiamos ir neigiamos aktyviosios masės, ko pasekoje vyksta intensyvi savaiminė iškrova plokštelės viduje.
Teigiamos plokštelės eksploatacijos metu nepertraukiamai praranda savo aktyviąją masę ir tuo pat metu „prisiaugina“ ją iš naujo. Jei toks procesas visame plokštelės plote vyksta chaotiškai, atsiranda galimybė formuotis švino oksidui, kuris savo tūriu yra didesnis už šviną. Formuojantis vis daugiau oksido, plokštelės „ūgis“ didėja. Tokį defektą galima pastebėti vizualiai apžiūrint teigiamą gnybtą, jis būna pakilęs kartu su plastiku ir dažnai net išlinkes. Dar viena plokštelių augimo prižasčių - plokštelių gamybos technologija. Valcuojant švino lakštą, švinas suspaudžiamas ir sutankinamas, ko pasekoje tokios technologijos budu pagamintos plokštelės turi didesnį polinkį „augimui“.
Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Vokietijos automobilių klubo (ADAC) duomenimis, 32 proc. visų automobilių gedimų sukelia išsikrovę ar sugedę akumuliatoriai. Tačiau ADAC pabrėžia, kad kaltas ne pats akumuliatorius, o energijos trūkumas, kai šiuolaikiniams automobiliams pasirenkamas pernelyg mažos talpos akumuliatorius.
Kaip patikrinti automobilio akumuliatorių multimetru
Kaip jau minėjome, kai kurie įkrovikliai turi integruotus laikmačius. Nauji akumuliatoriai būna pilnai įkrauti ir jų prieš pirmą naudojimą krauti nereikia. Prieš daugelį metų parduotuvėse buvo parduodami sausi akumuliatoriai, kuriuos užpildydavo ir įkraudavo pats pardavėjas. Šiandien dauguma siūlomų akumuliatorių yra uždari ir paruošti naudojimui. Tiek rūgštiniai, geliniai, AGM tipo ir kiti automobilių akumuliatoriai gali būti įkraunami tokiu pačiu būdu, kurį apibūdinome anksčiau. Vis dėlto, įkrovimo laikas skiriasi pagal akumuliatoriaus talpą bei galią. Didelės talpos akumuliatoriai gali sukaupti didesnę startinę srovę, kurios reikia didesniems dyzeliniams varikliams.
Krokodilai yra skirti tik ekstra atvejams, kai iškrautam akumuliatoriui suteikiama energija, leidžianti užvesti variklį. Krokodilus galima prijungti prie kito automobilio akumuliatorių. Automobilį reikėtų užvesti, kad generatorius pagreitintų krovimo procesą. Pilnai įkrauti akumuliatoriaus naudojant krokodilus nėra įmanoma, nes užvesto automobilio generatorius gali įkrauti tik iki 80 proc., nesvarbu kiek ilgai variklis bus užvestas.
Akumuliatoriui išsikrovus, jį reikėtų kaip galima greičiau įkrauti. Cheminės reakcijos veikia plokštes ir šios nei atiduoda, nei priima energiją, todėl akumuliatorius genda. Netikėtai išsikrovus akumuliatoriui, jį užvedimo kabelių pagalba galima užvesti nuo kitos transporto priemonės. Tačiau šio proceso metu susidaro dideli srovės svyravimai. Tai gali pakenkti elektros sistemai. Kraunant akumuliatorių nuo kito automobilio, reikia, kad pastarasis stovėtų išjungta degimo sistema. Laidai sujungiami išjungus abiejų automobilių variklius. Akumuliatoriaus užvedimo laidai jungiami taip: teigiamas prie teigiamo ir neigiamas prie neigiamo. Tuomet užvedamas įkraunančio automobilio variklis, ir abu akumuliatoriai įkraunami bent 10-15 minučių didesniais sūkiais dirbančiu varikliu. Kai automobilį pavyksta užvesti, akumuliatoriaus laidus reikia atjungti atgaline tvarka. Įkrovimui siūloma naudoti tik kokybiškus akumuliatoriaus laidus su kokybiškais gnybtais. Jei naudojami nekokybiški akumuliatoriais gnybtai ir laidai, sueikvojama daug energijos. Akumuliatorių galima įkrauti ir specialiu krovikliu. Jį reikia išimti iš transporto priemonės ir nuvalyti polius. Negalima krauti akumuliatoriaus neišėmus jo iš automobilio. Patalpoje, kurioje krausite akumuliatorių, turi būti šilta, daugiau nei 10 laipsnių šilumos. Naudojant kroviklį, svarbiausia nesupainioti akumuliatoriaus laidų. Akumuliatoriaus gnybtus reikia sujungti su ant kroviklio esančiais gnybtais - teigiamas jungiamas prie teigiamo. Įkrovimo metu reikia stebėti akumuliatoriaus elektrolito tankį. Kai elektrolito tankis laikotarpiu nebekinta, akumuliatorių reikia nustoti krauti. Jeigu kroviklis neturi automatinio įkrovimo srovės nustatymo, siūloma nustatyti 1/10 akumuliatoriaus talpumo (Ah).
Kai važiuojant automobiliu užsidega akumuliatoriaus simbolis prietaisų skydelyje, tai ženklas, kad automobilio elektros sistema veikia netinkamai - dažniausiai dėl nepakankamo akumuliatoriaus įkrovimo. Tai gali reikšti tiek akumuliatoriaus gedimą, tiek generatoriaus ar laidų problemas. Dega akumuliatoriaus lemputė? Tuomet svarbu kuo greičiau išsiaiškinti priežastį. Akumuliatorius, kaip ir bet kuris kitas automobilio komponentas, turi savo tarnavimo laiką. Dažniausiai jis siekia 4-6 metus, tačiau žema temperatūra, dažnas trumpo atstumo važinėjimas ar retas automobilio naudojimas gali šį laiką gerokai sutrumpinti.
Ką daryti su panaudotu akumuliatoriumi? Naudoti akumuliatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms ir turi būti priduodami į tam skirtus atliekų surinkimo punktus arba atiduodami pardavėjui perkant naują. Tai saugi ir aplinkai draugiška praktika.
Kaip patikrinti akumuliatoriaus būklę automobilyje su start-stop sistema? Tokiuose automobiliuose naudojami AGM arba EFB tipo akumuliatoriai. Jie atsparesni giliems iškrovimams, greičiau įkraunami ir ilgaamžiškesni. Vienas iš akumuliatoriaus gedimo požymių - kai automobilio variklis nebeišsijungia sustojus prie šviesoforo.
Ar elektromobiliuose yra starterio akumuliatorius? Taip, elektromobiliai turi 12 V akumuliatorių, kuris maitina tokius komponentus kaip langų kėlikliai, valytuvai, multimedija, navigacija, centrinis užraktas, stabdžių ir vairo stiprintuvai. Jo įkrovimas vykdomas taip pat, kaip įprastoje transporto priemonėje.
tags: #automobilio #akumuliatorius #pilnai #nepasikrauna