Nors dėl ekonominių priežasčių 2021 m. Lietuvoje įregistruota beveik penktadaliu mažiau lengvųjų automobilių nei 2020 m., tačiau naudotų automobilių rinka išlieka didelė ir ženkliai lenkia naujų automobilių registraciją šalyje. Lietuvos teisės aktai nenumato specialiai naudotų automobilių sandoriams taikytinų sąlygų, taigi šiems teisiniams santykiams taikomos bendrosios Civiliniame kodekse įtvirtintos taisyklės. Būtent jos ir numato, kokius gynybos būdus, gindamas savo pažeistas teises, gali taikyti pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės naudotą automobilį.
Pardavėjo atsakomybė už automobilio kokybę
Visų pirma, pabrėžtina, jog pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę pagal įstatymą. Žinoma, Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
Teisės aktai numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Vadinasi, pagal šią nuostatą, už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
LR CK 6.364 str. 1 d. nurodo, jog Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). LR CK 6.338 str. 2 d. Civilinis kodeksas numato dviejų rūšių daiktų garantiją: garantiją pagal įstatymą, kuri trunka 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos, ir komercinę garantiją, kuri yra laikoma papildoma garantija, suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą. Įstatymas nenumato pardavėjo pareigos nustatyti konkretų komercinės garantijos terminą, tačiau pardavėjo suteikta komercinė garantija negali apriboti garantijos pagal įstatymą. Reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (LR CK 6.338 str. 3 d.).
Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (LR CK 6.333 str.).
Prekės turi turėti tas savybes, kurios buvo aptartos pirkimo - pardavimo sutartyje arba net jeigu ir neaptarta, tas, kurių protingas pirkėjas pirkdamas konkrečią prekę galėjo tikėtis. Svarbu paminėti tai, kad tais atvejais, kai pardavėjas iš anksto informuoja Pirkėją apie perkamo daikto kokybės trūkumus, t. y. parduoda daiktą su trūkumais ir aiškiai apie tai informuoja Pirkėją, o Pirkėjas patvirtina, kad sutinka pirkti daiktą su tokiais trūkumais, tai Pirkėjas vėliau negali reikšti pretenzijų Pardavėjui dėl tų konkrečių daikto trūkumų. Taip pat tais atvejais, kai perkant daiktą akivaizdžiai matomi kokybės trūkumai ir pirkėjas vis tiek nusprendžia tą daiktą įsigyti, pavyzdžiui: perkant naudotą kompiuterį, kurio mygtukai yra nusitrynę - dėl to trūkumo vėliau reikšti pretenzijų netikslinga, kadangi jau įsigyjant daiktą pirkėjas galėjo ir turėjo matyti akivaizdžius daikto trūkumus, su jais sutiko.
Jei per garantinį terminą paaiškėja parduoto daikto kokybės trūkumai, itin svarbu, kad pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, per protingą laiką (t. y. kuo greičiau) informuotų pardavėją (geriausia raštu) apie daikto kokybės neatitikimus, priešingu atveju jis gali prarasti teisę pasinaudoti gynybos būdais dėl daikto trūkumų (LR CK 6.327 str. 5 d.).
Atkreipiamas dėmesys, kad visais atvejais pirkėjui reikia įsivertinti, kokį reikalavimą pardavėjui pareikšti, nes pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Pasirenkant konkretų teisių gynybos būdą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar daikto trūkumas nėra mažareikšmis; kada išryškėjo daikto trūkumas; dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo susidaryti; Ar galima daiktu naudotis nepašalinus trūkumų; Ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą bei ar trūkumai yra esminiai.
Pirkėjo teisės ir gynybos būdai
Perkant naudotą automobilį yra įprasta, o teisine prasme - atidus ir rūpestingas, pirkėjas turėtų jį apžiūrėti, išbandyti, aptarti su pardavėju trūkumus. Pardavėjas jam žinomus trūkumus turi atskleisti ir nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Prieš įsigyjant naudotą automobilį yra rekomenduotina jį patikrinti automobilių techninės priežiūros (remonto) centre (autoservise), nes tai gali padėti apsispręsti neįsigyti netinkamo pirkinio ir išvengti vėliau dėl jo trūkumų galinčių kilti problemų. Vis dėlto svarbu, jog nepasinaudojimas šia teise nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad konkretus pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Svarbu pažymėti, jog paskutinė teisė - galimybė susigrąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties - suteikiama kaip išimtinė teisių gynimo priemonė, kai pirmesnių trijų būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Taigi, jei naudoto automobilio paslėpti trūkumai nėra esminiai, lengvai pašalinami, gali nebūti pagrindo reikalauti grąžinti pinigus ir atsisakyti sutarties.
Svarbu ir tai, jog savo pažeistas teises pirkėjas gali ginti per įstatymo nustatytą terminą. Ypač svarbu žinoti ir tai, jog jeigu pirkėjas yra vartotojas, o pardavėjas yra verslininkas, teisės aktai vartotojui suteikia didesnę apsaugą, negu kitais atvejais, kadangi yra suteikiami specialūs teisių gynimo būdai ir didesnė įrodinėjimo našta tenka verslininkui.
Reikėtų žinoti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi, kai vartotojas (fizinis asmuo) su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) perka automobilį, o verslininkas - fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais parduoda automobilį.
Šių metų sausio 1 dieną įsigalioję Civilinio kodekso pakeitimai nustato iš dalies kitokį reguliavimą daikto pirkimo-pardavimo atveju dėl vartotojų teisių apsaugos nei anksčiau. Šiuo metu įstatymas, kuris taikytinas ir naudoto automobilio pirkimo-pardavimo atveju, numato, kad be anksčiau minėtų pažeistų teisių gynimo būdų, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę naudotis ir šiais būdais: reikalauti remontuoti arba pakeisti daiktą (išskyrus, kai nėra įmanoma ir jei pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų) arba proporcingai sumažinti prekės kainą arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (išskyrus, kai daikto trūkumas yra nedidelis).
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). LR CK 6.307 straipsnis nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia. Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata yra esminė, jei parduodamas vogtas daiktas.
LR CK 6.327 straipsnis nurodo, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
LR CK 6.333 straipsnis teigia, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
LR CK 6.334 straipsnis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Automobilio grąžinimas, kai naudojamasi finansavimo priemonėmis
Norėdami įsigyti automobilį, dažnai naudojamės įvairiomis finansavimo priemonėmis. Čia svarbu paminėti, kad šiuo atveju kalbama apie nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis, sudaromas tarp vartotojo ir verslininko. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis sandorius su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiems interesams tenkinti.
Vartojimo kredito įstatymas yra vienas iš įrankių, skirtų ginti vartotojo, ketinančio prisiimti finansinių įsipareigojimų, interesus. Taigi, sudarius atitinkamą sutartį bei nusprendus finansuojamą automobilį įsigyti nuosavybėn anksčiau nei sutartyje numatytas galutinis sutarties įvykdymo terminas, įprastai tikimasi sutaupyti automobilio nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties galiojimo metu mokėtinų palūkanų dalies.
„Tokioms situacijoms susidaryti pagrindo suteikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, pagal kurias šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, tačiau netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, šiuo atveju automobilio“, - pažymi E. Finansavimo sutartys įprastai būna iš anksto parengtos kredito davėjo. Sąlyga, kad pasibaigus sutarčiai nebus būtina įsigyti automobilio už likusią jo vertę ir tai priklausys tik nuo pirkėjo noro, dažnam vartotojui gali pasirodyti patraukli. Tačiau tuo pasinaudojęs finansuotojas, nuomos ar išperkamosios nuomos standartinėje sutartyje formaliai numatęs sąlygą, jog vartotojas neturi pareigos įgyti automobilį ar jis tokią teisę įgyja tik išreiškęs valią atskiru pranešimu, gali siekti išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, sudarančių galimybę vartotojui anksčiau termino įvykdžius sutartį sutaupyti nemokant dalies palūkanų.
Vienodą teismų praktiką Lietuvoje formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant ar finansuotojas tokiose sutartyse nenumatydamas pirkėjui pareigos įsigyti automobilį nesiekia išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo bei galimai nepagrįstai pasipelnyti iš vartotojo, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu tikslu pirkėjas sudaro tokias sutartis. Vartotojo teisė bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį taip pat neturėtų būti maišoma su kredito sutarties pakeitimu.
Pasak AVOCAD advokato Eimanto Čepo, nepaisant galimo kredito davėjų nesąžiningo elgesio nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyse nenustatant pareigos įsigyti automobilį, siekiant formaliai išvengti Vartojimo kredito nuostatų taikymo, vartotojas, nusprendęs prieš terminą išpirkti sutarties objektu esantį automobilį, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
Automobilio nuomos sutarties ypatumai
Automobilio nuomos terminas - laikotarpis, kuriuo Nuomininkui suteikiama teisė laikinai valdyti ir naudoti Automobilį už Nuomos mokestį. Mokesčių, kompensacijų ir baudų sąrašas - tai Sutarties Priede Nr. Stovėjimo zona - tai Automobilio stovėjimo aikštelė, iš kurios Nuomininkas pasiima Automobilį ar (ir) į kurią jį grąžina, pasibaigus Automobilio Nuomos terminui ar Nuomos terminui nutrūkus kitais pagrindais. Stovėjimo zonos, iš kurios paimamas Automobilis ir į kuri jis grąžinamas, gali nesutapti. Pilnas apsaugos paketas - tai papildoma paslauga, kurią užsakęs Nuomininkas, neša tik dalinę atsakomybę už automobilio apgadinimus.
Sudarius šią Sutartį, Nuomotojas patvirtina Nuomininkui prisijungimą prie Mobiliosios programos ir/ar Tinklapio. Nuomininkas įsipareigoja saugoti pasirinktus prisijungimo prie Mobiliosios programos ir/ar Tinklapio duomenis ir slaptažodius bei nedelsdamas informuoti apie jų praradimą. Nuomininkas, sudaręs Sutartį, turi teisę, naudodamasis elektroniniais kanalais, atlikti su Automobilio rezervavimu susijusias operacijas Mobiliojoje programoje arba Tinklapyje. Kiekviename Automobilyje yra Automobilio užvedimo raktas, gesintuvas, vaistinėlė, atsarginis ratas, avarinis trikampis. Pastebėjus, kad minėtų daiktų automobilyje nėra apie tai būtina nedelsiant informuoti Nuomotoją.
Prieš pradėdamas naudotis Automobiliu, Nuomininkas įsipareigoja Automobilį apžiūrėti, padaryti nuotraukas, ir nustatęs, kad yra akivaizdžių išoriškai matomų Automobilio pažeidimų arba trūksta Sutarties 2.4 p. nurodytų Automobilio priedų, turi apie tai pranešti Nuomotojui. Šalys susitaria, jog Automobilis yra išnuomojamas pagal Nuomininko Mobiliojoje programoje, Tinklapyje arba telefonu pasirinktą Kainodarą. Nuomininkas yra informuotas, jog Nuomos mokestis priklauso nuo Automobilio Nuomos termino trukmės ir atitinkamai yra skirstomas į lygius pagal Automobilio nuomos terminą, kurie yra nurodomi Nuomotojo Tinklapyje arba Mobiliojoje programėlėje ir sutartyje, prie Nuomininko išsirinkto konkrečio Automobilio.
Pasibaigus Automobilio nuomos terminui, Nuomininkas įsipareigoja grąžinti Automobilį į nurodytą vietą tokios būklės, kokios Nuomininkas jį pasiėmė, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Sprendžiant dėl Automobilio normalaus nusidėvėjimo, Šalys vadovaujasi 2010 m. kovo 01 d. Automobilio rezervacija vykdoma Tinklapyje arba Mobiliojoje programoje. Jeigu Nuomininkas nori pratęsti automobilio nuomą, turi susisiekti su Nuomotoju bei apmokėti už pratęsimą, šį veiksmą taip pat gali padaryti pats Nuomininkas Mobilioje programėlėje ar Tinklapyje.
Rezervuotą Automobilį Nuomininkas gali atsirakinti ne anksčiau, nei pasirinkta Nuomos termino pradžia. Nuomininkas, prieš pradėdamas naudotis Automobiliu, privalo apžiūrėti Automobilį (tiek jo vidų, tiek išorę) bei naudodamasis Mobiliąja programa privalo nufotografuoti Automobilį iš jo visų keturių pusių (Automobilio priekinė dalis, galinė dalis, dešinė pusė, kairė pusė) bei jo vidų taip kaip nurodyta pačioje Mobiliojoje programoje. Nuomininkas taip pat privalo patikrinti, ar tinkamai pripūstos Automobilio padangos, ar nėra išoriškai matomų Automobilio ir jo įrangos pažeidimų, trūkumų ir/arba kitų neatitikimų, o tokius aptikus, iš̌ karto, prieš pradedant naudotis Automobiliu, apie tai informuoti Nuomotoją. Automobilio salone Nuomininkas ras Automobilio užvedimo raktą, su kuriuo Automobilis bus užvedamas, užrakinamas/atrakinamas. Nuomininkas įsipareigoja patikrinti, ar yra visi Automobilio priedai ir aksesuarai.
Pasibaigus Automobilio nuomos terminui, Nuomininkas privalo grąžinti Automobilį į numatytą Stovėjimo zoną, palikti Automobilio užvedimo raktą Automobilio salone. Pasibaigus Automobilio nuomos terminui ir grąžinus Automobilį į numatytą Stovėjimo zoną, Nuomininkas, naudodamas Mobiliąja programa, turi užrakinti pagal gautas instrukcijas. Nuomininkas taip pat įsipareigoja naudodamasis Mobiliąja programa nufotografuoti Automobilį iš jo visų keturių pusių (Automobilio priekinė dalis, galinė dalis, dešinė pusė, kairė pusė) bei jo vidų taip kaip nurodyta pačioje Mobiliojoje programoje. Nuomininkas, palikdamas Automobilį, įsipareigoja užtikrinti, kad jis būtų užrakintas, visi langai ir stoglangis uždaryti, užtrauktas rankinis stabdis, Automobilis būtų pastatytas laikantis Kelių eismo taisyklių, kitų teisės aktų ir saugumo reikalavimų. Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad Automobilis nebus paliekamas toje vietoje, kur statyti Automobilį draudžia kelio ženklai ir/arba kelio ženklinimas.
Draudžiama vežti Automobilį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Nuomininkas, vairuojantis Automobilį, privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, būti blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Nuomininkas įsipareigoja Automobilio akceleravimui naudoti ne daugiau kaip 2/3 variklio apsukų. Nuomininkui pakartotinai pažeidus minėtą įsipareigojimą, Nuomotojas gali pareikalauti apmokėti papildomai iki 50 proc. Nuomos mokesčio bei atlyginti kitas Automobilio susidėvėjimo išlaidas (tepalų keitimas, variklio remontas, padangų keitimas ir pan.). Nuomininkas neturi teisės ardyti, nuimti, uždėti, keisti detales ar kažkaip kitaip modifikuoti automobilio techninę būklę tiek išorėje, tiek automobilio viduje, tiek sistemose.
Ginčo sprendimo tvarka
Iš pradžių per protingą terminą apie netinkamos kokybės daiktą reikia kreiptis į PARDAVĖJĄ raštu bei atsižvelgiant į pirkėjo individualią situaciją, pasirinkti proporcingą reikalavimo būdą. Jeigu Pardavėjas nurodytu arba protingu terminu nepateikia jokio atsakymo arba atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, galima kreiptis į VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ. Kaip jau nurodyta, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai pardavėjui dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, - per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikoma, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį pirkėjas turi teisę kreiptis į teismą. Šis terminas vadinamas ieškinio senaties terminu. Ieškinio senaties terminas dėl netinkamos kokybės daikto yra 2 metai (LR CK 1.125 str. 1 d.). Taigi, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, 2 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas - per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
Jei pirkote iš fizinio asmens (pvz., per skelbimą), taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.327-6.334 straipsnių nuostatos apie daikto kokybę. Jei pirkote iš įmonės (pvz., automobilių salono ar pardavėjo su verslo liudijimu), jums galioja vartotojų teisės, numatytos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
Jei gedimas atsirado per 6 mėnesius nuo pirkimo, pagal CK 6.333 straipsnį laikoma, kad defektas egzistavo pardavimo metu (nebent pardavėjas įrodo kitaip). Jei pardavėjas nuslėpė informaciją apie variklio gedimus ar bandė juos paslėpti (pvz., specialiai pripylė priedų, laikinai sumažinusių problemą), tai laikoma tyčiniu defektu.
Jei automobilis pirktas iš fizinio asmens, sprendimas priklausys nuo jūsų susitarimo su pardavėju ar teismo vertinimo.
tags: #automobilio #grazinimas #anksciau #termino