Jau po keletos savaičių, paskutinį vasaros mėnesį - rugpjūtį, „Volvo" oficialiai pristatys naujos kartos „XC90", kuris pasiūlys gausiausią ir technologiškai pažangiausią standartinę saugumo įrangą, kurios neturės ne vienas šiuo metu rinkoje esantis automobilis.
Septynvietis, visais ratais varomas visureigis „XC90" turės dvi, dar niekur nematytas saugumo technologijas: nuslydimo nuo kelio apsaugą ir automatinę stabdymo sistemą, kuri automobilį sustabdys sankryžoje.
„Šiandien mūsų saugumo politikos pradžios taškas yra toks pat, koks buvo prieš 87 metus - tikroviškos situacijos", - sako dr. Peteris Mertensas, „Volvo Car Group" tyrimų ir plėtros viceprezidentas. „Mes tiriame duomenis. Mums įdomūs skaičiai. Dirbame su naujomis technologijomis. Viso šio darbo rezultatas - vienas saugiausių kada nors sukurtų automobilių".
Nuslydimas nuo kelio yra dažnas eismo įvykis, kurį lemia skirtingos priežastys, pavyzdžiui, vairuotojo dėmesio blaškymas, nuovargis ar prastos oro sąlygos. Žinoma, kad pusė visų mirties atvejų JAV keliuose įvyksta, nes transporto priemonės nuslysta nuo kelio. Šie statistiniai duomenys „Volvo" kelia itin didelį susirūpinimą.
„Mūsų atsidavimas saugumui nesibaigia bandymu ar įvertinimu", - teigia prof. Lotta Jakobsson, „Volvo cars" saugumo centro vyresnioji techninės saugos specialistė. „Mums svarbu išsiaiškinti, kodėl ir kaip įvyksta eismo įvykiai bei nelaimingi atsitikimai ir sukurti technologiją, kuri užkirstų jiems kelią. Siekdama išspręsti šias problemas, „Volvo Cars" sukūrė sistemą „Safe Positioning".
„Safe Positioning" reiškia, kad jei automobilis pradeda slysti nuo kelio, naujasis „Volvo XC90" nustato, kas vyksta, ir stipriai suveržia saugos diržus, kad keleiviai liktų savo vietose. Siekiant apsaugoti automobilio keleivius nuo stuburo sužalojimų, tarp sėdynės ir sėdynės rėmo sukurta energiją sugerianti sistema, kuri sušvelnina vertikaliąsias jėgas, susidarančias, kai automobilis kietai nusileidžia ant paviršiaus. Šis sprendimas gali vienu trečdaliu sumažinti vertikaliųjų jėgų poveikį.
„XC90" taip yra integruotos technologijos, padedančios vairuotojui išvengti nuslydimo nuo kelio: funkcija „Lane Keeping Aid" taiko papildomą vairo sukimo momentą, jei nustato, kad automobilis netyčia bando išvažiuoti iš eismo juostos, o „Driver Alert Control", kuri taip pat yra standartinės komplektacijos automobilio funkcija, aptinka ir įspėja vairuotoją, kad jis yra pavargęs arba neatidus.
„XC90" yra pirmasis automobilis pasaulyje su automatinio stabdymo technologija, kuri suveikia, jei vairuotojas sukasi priešais atvažiuojančią transporto priemonę. Tai yra dažna situacija judraus miesto sankryžose bei greitkeliuose, kuriuose greičio riba yra aukštesnė.
„Šios dvi pasaulinės naujovės yra geri pavyzdžiai, kaip naujosios technologijos padeda spręsti esmines realias eismo problemas. Ši strategija priartina mus prie mūsų tikslo - kad iki 2020 m. naujuose „Volvo" žūti arba rimtai susižaloti būtų neįmanoma", - sako prof.
Į galą nukreipti radarai nustato, jei smūgis iš galo yra neišvengiamas - automobilis iš anksto suveržia saugos diržus, taip išlaikydamas keleivius reikiamose padėtėse.
Naujojo „XC90" standartinę komplektaciją sudaro ir naujausios kartos apsivertimo stabilumo valdymo („Roll Stability Control") sistema. Joje naudojami pažangūs jutikliai, kurie nustato apsivertimo riziką. Jei apsivertimas yra neišvengiamas, aktyvuojamos pripučiamos užuolaidos.
Naujosios susidūrimo išvengimo sistemos tikslas yra padėti vairuotojui tais atvejais, kai yra didelė rizika susidurti su kita transporto priemone, pėsčiuoju ar dviratininku, pasitelkiant intuityvią perspėjimo strategiją ir stabdymo palaikymo sistemą.
„City Safety" yra viena pažangiausių standartinių avarijos prevencijos sistemų, kurias galite rasti moderniame automobilyje. Dabar ji aptinka dviračius ir pėsčiuosius, nesvarbu, kada važiuotumėte - dieną ar naktį", - aiškina Lotta Jakobsson.
„XC90" yra pirmasis automobilis rinkoje su technologija „Road Sign Information", kuri įtraukta į automobilio standartinę komplektaciją. „Blind Spot Information System" informuoja apie transporto priemones nematymo zonose. „Queue Assist" leidžia saugiai ir patogiai važiuoti lėtose eilėse sekant priekyje važiuojančią transporto priemonę.
„Šiais laikas išsiblaškymas ir neatsargumas yra dažniausios nelaimingų atsitikimų kelyje priežastys. „Adaptive Cruise Control" ir „Queue Assist" garantuoja, kad vairuosite saugiai ir galėsite atsipalaiduoti monotoniškose vairavimo situacijose, nes pats automobilis padės jums vairuoti ir pasirinkti greitį", - aiškina prof.
Kad išlaikytų keleivio erdvę nepažeistą avarijos atveju, naujasis „XC90" tikrąją žodžio prasme buvo sukurtas visais atžvilgiais tvirtesnis. Visas saugos rėmas, saugantis automobilio keleivius, yra pagamintas iš karštuoju būdu apdoroto boro plieno ir skirtas maksimaliai keleivių apsaugai bet kokio tipo avarijose. Karštuoju būdu apdorotas plienas sudaro apie 40 proc.
„Tai yra maždaug penkis kartus daugiau nesu pirmos generacijos „XC90". Kiek mums žinoma, nė vienas iš mūsų konkurentų nenaudoja tiek daug šio itin tvirto plieno", - sakė prof.
„IntelliSafe" technologijos apima pažangesnę automatinę „Park Assist Pilot" sistemą, kuri leis pastatyti automobilį judant atbuline eiga bei lygiagrečiai ar įstrižai įvažiuoti į stovėjimo vietą ir išvažiuoti iš jos.
„Keletas mokslinių institutų atliktų tyrimų atskleidė, kad iki dviejų trečdalių vairuotojų jaučiasi nejaukiai, kai automobilį reikia statyti ankštoje vietoje. Papildomos parinktys, pvz., pažangi „Park Assist Pilot" sistema ir vaizdo iš viršaus ekranas, paverčia šias potencialiai įtemptas situacijas tiesiog patogiu, tiksliu ir saugiu manevravimu", - teigia dr.
Automobilio manevravimas yra paremtas informacija, gaunama iš dvylikos ultragarsinių jutiklių, išdėstytų aplink visą automobilį. Kai vairuotojas aktyvuoja „Park Assist Pilot" norėdamas lygiagrečiai pastatyti automobilį, jutikliai pradeda skenuoti automobilio šoną ieškodami laisvos statymo vietos. Kai išmatavus mažiausia 1,2 karto už automobilio ilgį didesnę sritį tokia vieta aptinkama, vairuotojas perspėjamas garso signalu ir pranešimu prietaisų skydelyje.
„360° Surround View" funkcija yra itin naudinga situacijose, kai vairuotojas nemato tiesioginio vaizdo, pvz., išvažiuojant iš siauro įvažiavimo, kai šonuose yra kliūčių, arba kai reikia įjungti atbulinę pavarą judant su priekaba ar priekabiniu nameliu, - teigia Peteris Mertensas.
Naujojo „XC90" „IntelliSafe" sprendimai taip pat apima „Cross Traffic Alert" funkciją, kuri „prižiūri" galinį vaizdą, kai automobilis iš statymo vietos išvažiuoja atbuline pavara. Sistema gali aptikti daugumą kliūčių, esančių netoli automobilio galo, o priklausomai nuo įrangos - šalia automobilio priekio ir šonų.
Garso signalo dažnis didėja automobiliui artėjant prie kliūties, kol jis tampa ištisiniu pypsėjimu, kai iki šonuose esančios kliūties lieka maždaug 20 cm ir maždaug 30 cm iki kliūties priekyje arba gale. Rodoma vieta, kurioje aptikta kliūtis (C ekranas). Kai kuriuose automobiliuose ši vieta būna žalia, oranžinė (arba geltona, atsižvelgiant į automobilį) arba raudona ir priklauso nuo aptiktos kliūties artumo. Priklausomai nuo ratų pasukimo, sistema nustato automobilio trajektoriją ir praneša jums apie tai ar yra galimybė susidurti su šone esančia kliūtimi 3, ar ne.
Kai aptinkama šone esanti kliūtis:
- Jei yra pavojus susidurti, pasigirsta garso signalai, kurie artėjant prie kliūties dažnėja. Rodoma vieta, kurioje aptikta kliūtis 3 (D ekranas);
- Jei pavojaus susidurti nėra, artėjant prie kliūties garso signalas nepasigirsta.
Multimedijos ekrano 4 pasaulyje „Transporto priemonė“ paspauskite meniu „Važiavimo pagalba“, tada paspauskite skirtuką „Parkavimas“. Įjunkite arba išjunkite ultragarso jutiklių apimamas sritis.
Daugiau informacijos rasite multimedijos ekrano instrukcijose. Pastaba: kai kuriuose automobiliuose galinės aptikimo zonos išjungti negalima.
Automatinis statymo pagalbos išjungimas:
- Sistema išsijungia:
- kai automobilio greitis viršija maždaug 10 km/h;
- kai kuriuose automobiliuose, kai automobilis stovi ilgiau nei maždaug tris sekundes ir tuomet aptinkama kliūtis (pvz., įstrigus spūstyje ir pan.);
- kai nustatyta padėtis N arba P.
- kai aptinkama veikimo triktis.
Pastaba: kai kuriuose automobiliuose, jei prie automobilio pritvirtintas vilkimo kablys, kurį sistema atpažįsta, išjungiama tik galinė pagalbinė automobilio statymo funkcija.
Reguliavimas
Saugumo sumetimais viską sureguliuokite automobiliui stovint.
Kiekvienąkart užvedus variklį, naudojant šią funkciją grąžinama pastarąjį kartą išjungus variklį išsaugota suaktyvinimo būsena.
Automobiliui stovint, multimedijos ekrane 4 esančiame pasaulyje „Transporto priemonė“ paspauskite meniu „Statymo pagalba“. Daugiau informacijos rasite daugialypės terpės ekrano naudojimo instrukcijoje.
Sistemos garso išjungimas (priklausomai nuo automobilio versijos)
Įjunkite arba išjunkite statymo pagalbos garsą. Pastaba: jei nutildysite garsą, artėjant prie kliūties, būsite įspėti tik ekrane.
Pagalbinės automobilio statymo sistemos garsumas
Sureguliuokite pagalbinės automobilio statymo sistemos garsumą naudodami garsumo juostą
Kiekvienąkart užvedus variklį, naudojant šią funkciją grąžinama pastarąjį kartą išjungus variklį išsaugota suaktyvinimo būsena.
Ypatingos aplinkybės
Galite rankiniu būdu išjungti garsinius perspėjimus arba kai kuriuose automobiliuose - atitinkamą aptikimo zoną, kai:
- vilkimo, pervežimo arba priekabos įranga, kurios sistema neatpažįsta, yra priešais ultragarsinius jutiklius;
- ultragarso jutikliai yra pažeisti.
Pastaba: net jei garsas nutildytas, ekranuose ir toliau bus teikiami perspėjimai.
Veikimo sutrikimai
Kai sistema aptinka veikimo triktį:
- kaskart įjungus atbulinės eigos pavarą pasigirsta maždaug trijų sekundžių trukmės garso signalas, o prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Statymo jutikl. patikrinti“ arba sistema neskleidžia jokio garso (nebent ji būtų sąmoningai išjungta) / ekrane nerodomas joks indikatorius įjungus atbulinės eigos pavarą.
Patikrinkite, ar ultragarso jutikliai švarūs. Jei gedimas išlieka, pasitarkite su gamintojo atstovu.
Kai automobilis važiuoja mažesniu nei maždaug 10 km/h greičiu, kai kurie trišmo šaltiniai (motociklai, sunkvežimiai, pneumatiniai kūjai ir pan.) gali įjungti statymo pagalbos sistemos garso signalus.
Darbai su sistema / sistemos taisymas
Įvykus susidūrimui, ultragarsinių jutiklių padėtis gali pasikeisti, todėl jie gali nebeveikti tinkamai.
Šiuolaikiniame automobilyje gali būti net 70-100 įvairių jutiklių, nors prieš trisdešimt metų jų būdavo vos keletas. Kiekvieną kartą, kai įsukate variklio raktą ar paspaudžiate stabdžių pedalą, įsijungia visa jutiklių armija, kuri stebi temperatūrą, slėgį, greitį, deguonies kiekį, ratų sukimąsi ir dar dešimtis kitų parametrų. Paprasčiausiai tariant, jutiklis - tai elektroninis prietaisas, kuris paverčia fizikinius dydžius (temperatūrą, slėgį, judėjimą) į elektrinius signalus, kuriuos gali suprasti automobilio kompiuteris. Galima sakyti, kad jutikliai yra automobilio pojūčiai - jo akys, ausys ir lytėjimo receptoriai.
Kodėl jų taip išdaugėjo? Pirma, griežtėjo ekologiniai reikalavimai - variklis turi deginti kurą maksimaliai efektyviai, o išmetamosios dujos turi būti švarios. Antra, saugumas - norint, kad veiktų ABS, ESP, oro pagalvės ir kitos sistemos, reikia tiksliai žinoti, kas vyksta su automobiliu kiekvienu momentu.
Variklis yra automobilio širdis, o variklio valdymo sistema - tai tarsi kardiologas, kuris nuolat stebi jos būklę. Deguonies jutiklis (lambda zondas) yra vienas svarbiausių. Jis įmontuotas išmetimo sistemoje ir matuoja, kiek deguonies lieka išmetamosiose dujose po degimo. Jei deguonies per daug - reiškia, mišinys per liesas (per daug oro, per mažai kuro). Jei per mažai - mišinys per turtingas. Variklio kompiuteris pagal šią informaciją nuolat koreguoja kuro įpurškimą, siekdamas idealaus santykio.
Masinio oro srauto jutiklis (MAF) matuoja, kiek oro įsiurbia variklis. Tai labai svarbu, nes kompiuteris turi žinoti tikslų oro kiekį, kad galėtų apskaičiuoti, kiek kuro reikia įpurkšti. Kolektoriaus absoliutaus slėgio jutiklis (MAP) matuoja slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Kai labai stipriai spaudžiate akseleratorių, droselinė sklendė atsidaro plačiau, slėgis kolektoriuje pakyla, ir kompiuteris supranta, kad vairuotojas nori daugiau galios. Dar yra alkūninio veleno padėties jutiklis, kuris seka, kaip greitai sukasi variklis ir kokioje padėtyje yra stūmokliai. Be šios informacijos kompiuteris nežinotų, kada tiksliai reikia įpurkšti kurą ir uždegti mišinį.
Temperatūra automobiliui yra kritinis parametras. Per karšta - variklis gali perkaisti ir sugesti. Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis yra įsuktas į variklio bloką ar radiatorių ir nuolat stebi, ar variklis neperkais. Kai automobilis šaltas, šis jutiklis duoda komandą turtinti kuro mišinį (šaltam varikliui reikia daugiau kuro), o kai įšyla - mišinys tampa liesu ir ekonomišku. Įsiurbimo oro temperatūros jutiklis matuoja, kokios temperatūros oras patenka į variklį. Šiltas oras yra retesnis (mažiau deguonies tūrio vienetui), todėl kompiuteris turi tai kompensuoti. Yra ir alyvos temperatūros jutiklis, kuris svarbus ypač sportiniams automobiliams. Kai alyva per karšta, ji praranda tepimo savybes.
Šie jutikliai yra kritiškai svarbūs šiuolaikinėms saugos sistemoms. Ratų greičio jutikliai (ABS jutikliai) matuoja, kaip greitai sukasi kiekvienas ratas. Jie veikia paprastai - šalia sukančio disko su dantukais yra magnetinis jutiklis, kuris generuoja elektros impulsus, kai pro jį praeina dantukai. Kuo greičiau sukasi ratas, tuo dažnesni impulsai. Ši informacija naudojama ne tik ABS sistemai (kuri neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant), bet ir ESP stabilumo kontrolei, traukos kontrolei, net spidometrui. Jei vienas ratas sukasi lėčiau nei kiti stabdant - ABS sumažina stabdžių spaudimą tam ratui.
Vairo kampo jutiklis stebi, kur pasuktas vairas. ESP sistema lygina, kur vairuotojas nori važiuoti (pagal vairo kampą) su tuo, kur realiai važiuoja automobilis (pagal kitus jutiklius). Giroskopiniai jutikliai (jie dar vadinami „yaw rate” jutikliais) matuoja, kaip greitai automobilis sukasi aplink vertikalią ašį. Padangų slėgio jutikliai (TPMS) yra dviejų tipų. Tiesioginiai - tai maži siųstuvai, įmontuoti į kiekvieną ratą, kurie radijo bangomis siunčia informaciją apie slėgį ir temperatūrą padangoje. Stabdžių skysčio slėgio jutikliai stebi, ar tinkamai veikia stabdžių sistema. Kuro slėgio jutiklis ypač svarbus tiesioginio įpurškimo varikliams, kur kuras į cilindrus tiekiamas labai aukštu slėgiu (net 200 barų). Yra net oro kondicionavimo sistemos slėgio jutikliai, kurie stebi šaldymo agento slėgį.
Ultragarsiniai parkavimosi jutikliai yra tie maži apvalūs daiktai bamperio gale ir priekyje. Jie veikia kaip šikšnosparniai - skleidžia ultragarso bangas ir klauso atgarsio. Pagal tai, kaip greitai sugrįžta garsas, apskaičiuojamas atstumas iki kliūties. Šie jutikliai turi trūkumų - jie blogai veikia su plonais objektais (pavyzdžiui, stulpeliais), gali suklaidinti lietus ar purvinas paviršius.
Radariniai jutikliai naudojami pažangesnėms sistemoms - adaptyviam greičio palaikymui, aklosios zonos stebėjimui, automatiniam avarinio stabdymo sistemai. Jie veikia panašiai kaip ultragarsiniai, tik naudoja radijo bangas, kurios gali „matyti” daug toliau - net 200 metrų.
Kameros šiuolaikiniuose automobiliuose yra ne tik vaizdui rodyti. Priekinė kamera su vaizdo atpažinimo programine įranga gali „matyti” kelio ženklus, juostas, pėsčiuosius, kitus automobilius.
Jutikliai nėra amžini. Jie dirba sunkiomis sąlygomis - temperatūros svyravimai nuo -30 iki +100 laipsnių, vibracija, drėgmė, druska žiemą, purvas. Dažniausiai jutikliai genda ne dėl to, kad sudega jų elektronika, o dėl to, kad užsiteršia jų jutiklinė dalis. Pavyzdžiui, masinio oro srauto jutiklio karštą laidą gali padengti alyvos garai iš karterio vėdinimo sistemos. Lambda zondą gali „nunuodyti” blogos kokybės kuras su priedais.
Kai sugenda jutiklis, automobilio kompiuteris paprastai tai pastebi ir užsidega „Check Engine” lemputė arba kita perspėjimo lemputė. Kompiuteris įsimena klaidų kodą, kurį galima nuskaityti diagnostiniu įrenginiu. Kai kurie jutikliai gali dirbti netiksliai, bet nesugesti visiškai. Pavyzdžiui, aušinimo skysčio temperatūros jutiklis gali rodyti neteisingą temperatūrą - tada variklis dirbs neoptimaliai, nors ir veiks.
Praktiškas patarimas: jei užsidegė perspėjimo lemputė, nevažiuokite ilgai jos nekreipdami dėmesio. Kai kurie gedimai (pavyzdžiui, perkaitęs variklis) gali labai greitai sukelti rimtų pažeidimų. Kiti (pavyzdžiui, sugedęs deguonies jutiklis) tik padidins kuro sąnaudas ir teršalų kiekį, bet automobilis važiuos.
EVERY ENGINE SENSOR EXPLAINED - MAF, MAP, IAT, TPS, 02, NOx, EGT - How it works, location, OBD2 code
Automobilių jutiklių skaičius ir sudėtingumas tik didės. Autonominiams automobiliams reikia tikros jutiklių armijos - lidarų (lazerinio skenavimo prietaisų), daugybės kamerų, radarų, GPS, giroskopų. Ateityje jutikliai taps dar tikslesni ir patikimesni. Jau dabar kuriami jutikliai, kurie gali nustatyti vairuotojo būseną - ar jis pavargęs, ar dėmesingas. Yra jutiklių, kurie stebi, ar visi keleiviai užsisegę diržus.
Įdomu tai, kad vis daugiau jutiklių duomenų naudojami ne tik automobilio valdymui, bet ir diagnostikai. Automobilis gali pats „suprasti”, kad artėja gedimas (pavyzdžiui, pradeda blogiau veikti koks nors komponentas), ir įspėti vairuotoją iš anksto. Dar viena kryptis - jutiklių duomenų naudojimas draudimo kompanijų. Jau yra sistemų, kurios stebi, kaip vairuojate (ar staigiai stabdote, ar viršijate greitį), ir pagal tai skaičiuoja draudimo įmoką.
Taip pat jutikliai tampa vis mažesni ir pigesni. Tai, kas prieš dešimtmetį buvo tik prabangių automobilių privilegija, dabar tampa standartu ir pigesnėse klasėse. Jutikliai keičia ne tik tai, kaip veikia automobiliai, bet ir tai, kaip juos remontuojame. Anksčiau geras mechanikas galėjo diagnozuoti gedimą pagal garsus, kvapus, automobilio elgesį. Dabar be kompiuterio ir diagnostinio įrenginio beveik neįmanoma nieko sutvarkyti.
Bet svarbiausia - jutikliai daro automobilius saugesnius, ekonomiškesnius ir patogesnius. Dėl jų sumažėjo avarijų, sumažėjo kuro sąnaudos, sumažėjo teršalų išmetimai. Tai technologijos, kurios dirba tyliai fone, bet be kurių šiuolaikinis automobilis būtų neįsivaizduojamas.
tags: #automobilio #jutiklis #rad