Parduoti automobilį gali atrodyti sudėtinga užduotis, ypač jei tai darote pirmą kartą. Nuo tinkamos kainos nustatymo iki efektyvios reklamos ir derybų su pirkėjais - kiekvienas žingsnis reikalauja kruopštaus pasiruošimo. Tačiau svarbu suprasti, kad pardavėjai, ypač nesąžiningi, gali bandyti nuslėpti automobilio gedimus įvairiais būdais, siekdami greitesnio pardavimo ar didesnio pelno.
Nesąžiningų pardavėjų taktikos ir kaip jų išvengti
Visiems žinoma, kad Lietuvoje beveik visi automobilių pardavėjai niekada neatskleidžia tikrosios automobilio būklės. Bet pasitaiko, kad nesąžiningi pardavėjai tyčia stengiasi nuslėpti automobilio gedimus įvairiais būdais. Viena iš dažniausiai naudojamų gudrybių - ištraukti įspėjamąsias lemputes iš skydelio. Įjungus degimą turi degti „check engine“, ABS, SRS ir kitų sistemų lemputės. Užvedus variklį visos lemputės turi užgesti viena po kitos. Jeigu lemputės neužsidega, arba užgesta kartu - reiškia automobilyje yra rimtesnių gedimų.
Kiti pardavėjai automobilį rodo purviną arba šlapią. Arba sutinka parodyti automobilį tik tamsiu paros metu. Tai daroma tam, kad būtų sunkiau pastebėti kėbulo defektus ar kitus išorinius pažeidimus. Taip pat pasitaiko, kad didelį gedimą paslepia mažesniu. Pvz., aiškina, kad dėl neveikiančio cilindro kalta žvakė ar žvaklaidis, dėl kokių nors elektros gedimų kaltas saugiklis ar blogas kontaktas. Jeigu taip būtų, tai pardavėjui nesudarytų didelių sunkumų sutvarkyti tą smulkų gedimą ir pardavimui rodyti gerą prekę.
Prieš parodymą klientui pardavėjai dažnai pašildo variklį. Jeigu atvažiavę prie stovinčios mašinos randate šiltą variklį - reiškia gali būti problemų su užvedimu, arba yra gedimų, kurie pasireiškia tik šaltam variklyje - dūmijimas, pašaliniai garsai ir pan. Stengiamasi visaip išsisukti nuo patikrinimo servise, arba bandomojo važiavimo. Pardavėjai gali sakyti, kad nėra kuro, pasibaigęs draudimas, nėra laiko ir pan. Taip pat pasitaiko, kad blogos būklės automobilio pardavėjas specialiai siūlo jį tikrinti servise, tikėdamasis, kad dėl to pirkėjai patikės gera automobilio būkle ir neveš tikrinti. Patikrinimui siūlo konkretų servisą.
Pardavėjai pradeda skubinti, meluoja, kad jau nori pirkti kiti žmonės. Pradeda psichologiškai „atakuoti“ sakydami tokias frazes kaip: „Ko čia tiek ilgai tikrini? Juk nenauja mašina. Apsispręsk, perki ar neperki.“ Visi patyrę perpardavinėtojai yra labai geri psichologai.
Dažniausia ir brangiausiai kainuojanti apgaulė - tai problemos su registracija. Jeigu pardavėjas ir savininkas, nurodytas tech. pase, yra skirtingi asmenys, tai reikalaukite susitikimo su savininku. Jeigu pardavėjas turi pasirašytą sutartį su savininku, kad nebūtų problemų, geriau į „Regitrą“ važiuokite kartu. Pardavėjai dažnai gali sakyti, kad automobilis draugo, jis užsienyje, perregistruosime kai grįš ir t.t. Iš tikro automobilis gali būti nežinia ko, o važinėti su svetima auto turbūt niekas nenorėtų. Jeigu automobilis atvežtas iš užsienio, privalo būti visos registracijos dokumentų dalys ir pirkimo-pardavimo sutarties originalas.

Kaip sėkmingai parduoti automobilį?
Vienas svarbiausių veiksnių greitai parduodant automobilį yra konkurencinga kaina. Išsiaiškinkite savo automobilio rinkos vertę, atsižvelgdami į jo markę, modelį, metus, ridą ir būklę. Dėdami savo automobilį pardavimui, būtinai padarykite aiškias, gerai apšviestas nuotraukas iš įvairių kampų. Parodykite automobilio išorę, interjerą ir visas išskirtines savybes. Pateikite išsamų savo automobilio aprašymą, įskaitant jo funkcijas, istoriją ir bet kokius neseniai atliktos priežiūros ar remonto darbus.
Skelbkite savo automobilį populiariose internetinėse portaluose, tokiose kaip: Autosprendimai.lt, Autogidas.lt, Aruodas.lt, Skelbiu.lt, Autoplius.lt. Kai potencialūs pirkėjai pareiškia susidomėjimą, greitai atsakykite į jų užklausas ir suderinkite testinius važiavimus. Būkite pasiruošę prisitaikyti prie klientų tvarkaraščių bei derėtis dėl kainos. Prieš atvykstant pirkėjui, įsitikinkite, kad jūsų automobilis yra švarus ir tvarkingai atrodo.
Jei norite greitai parduoti savo automobilį, mažesnė kaina padės greičiau tai pasiekti. Taip pat svarbu tinkamai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje reikia nurodyti išsamius pardavėjo ir pirkėjo asmeninius duomenis, automobilio identifikavimo informaciją (markę, valstybinį numerį, registracijos dokumentų serijos numerį), taip pat transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (SDK) ir sutartą pardavimo kainą.
Prieš pasiūlydami savo automobilį rinkai, turėtumėte nuspręsti, ar jį norėsite pardavinėti patys, ar vis dėlto parduosite automobilių supirkėjams. Suprantama, kad pardavinėdami savo automobilį jūs turėtumėte turėti automobilio technikinį pasą, techninės priežiūros dokumentus. Šiais laikais reguliarus tepalų keitimas potencialiam pirkėjui signalizuoja, kad automobilis yra gerai prižiūrimas. Juos bus puiku parodyti bet kuriam susidomėjusiam pirkėjui. Neturite kvitų? Kreipkitės į savo automobilio mechanikus ir paprašykite išrašo, kuriame būtų matomi jūsų transporto priemonės apsilankymai autoservise. Turėdami šią informaciją, užtikrinsite pirkėją, kad jūsų parduodamas automobilis yra geros būklės. Šie dokumentai gali padėti gauti arba derėtis dėl didesnės kainos, nesvarbu, ar automobilį parduodate fiziniam asmeniui, ar automobilių supirkėjui.
Jei jūsų automobilis pateko į avariją, būkite pasirengę atsakyti į visus su ja susijusius klausimus. Gali būti naudinga gauti transporto priemonės eismo įvykio istorijos ataskaitą ir žinoti, kas joje parašyta. Didesnes mechanines problemas turėtumėte išspręsti iš anksto, nebent planuojate parduoti automobilį „tokį, koks jis yra“ už mažesnę kainą. Jums gali atrodyti, kad jūsų automobilis važiuoja ir blizga kaip naujas, tačiau jo vertė priklausys nuo tikrosios būklės. Kai kurie savininkai yra linkę pervertinti savo automobilio vertę, o tai gali lemti nerealistiškus lūkesčius. Apsvarstykite galimybę gauti mechaniko įvertinimą. Mechanikas gali nustatyti variklio problemas, taip pat dalykus, kurių galite nepastebėti, pavyzdžiui, sugedusį galinį žibintą ar neveikiančias funkcijas.
Peržiūrėkite automobilių skelbimus internete. Tokiu būdu galėsite sužinoti, kokios kainos vyrauja šiandieninėje rinkoje ir už kokias kainas yra siūlomi analogiški automobiliai. Atminkite, kad didesnis variklis ir didesnė galia bus vertingesni, kai degalų kainos yra mažos, bet gali lemti pardavimo kainos sumažinimą, jei naudotų automobilių rinkoje pirmenybė teikiama degalų naudojimo efektyvumui. Už savo automobilį gausite daugiau pinigų, jei jam vis dar nėra pasibaigusi gamintojo garantija. Jei nuolat vykdote reguliarią techninę priežiūrą, taip pat jei neseniai atlikote pagrindinę planinę techninę priežiūrą, tai padidins pardavimo kainą. Naujos padangos arba stabdžiai taip pat gali padidinti automobilio vertę.

Teisiniai aspektai ir pirkėjo teisės
Parduodant automobilį, svarbu tinkamai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje reikia nurodyti išsamius pardavėjo ir pirkėjo asmeninius duomenis, automobilio identifikavimo informaciją (markę, valstybinį numerį, registracijos dokumentų serijos numerį), taip pat transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (SDK) ir sutartą pardavimo kainą. Pardavus automobilį, jį reikia išregistruoti per 15 dienų VĮ "Regitra". Tai galima atlikti asmeniškai “Regitra” padalinyje arba internetu. Deklaruojant nuosavybės pasikeitimą, reikia pateikti naujo pirkėjo asmens duomenis ir pirkimo-pardavimo sutarties kopiją.
Prieš atiduodant automobilį naujam savininkui, svarbu nutraukti draudimo sutartį. Tai galima padaryti raštu, susisiekiant su automobilio draudimo konsultantu ne vėliau kaip 15 dienų iki numatytos sutarties nutraukimo datos. Alternatyvus variantas - perrašyti automobilio draudimą naujo savininko vardu. Šią procedūrą galima atlikti kreipiantis į draudimo bendrovę ir prašant perrašyti privalomąjį draudimą kito asmens vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Verta prisiminti, ar tikrai automobilio pardavėjas apie išryškėjusius trūkumus pirkėjo jokia forma nebuvo informavęs. Pasitaiko atvejų, kuomet dalį automobilio defektų pardavėjas nurodo ne sutartyje, o kitu būdu, pavyzdžiui, SMS žinute. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Pirkėjai šį faktą neretai bando sieti su prastesne automobilio būkle, kuri, jų teigimu, ir sąlygojo atsiradusius defektus. Vis dėlto, teismo toks pirkėjų argumentas paprastai neįtikina. Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi (3) ir (4) būdais, nes, atsižvelgiant į automobilio specifiką, jie yra labiausiai pritaikytini. Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio.
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.
Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). 2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai, kaip minėta, turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Remiantis vienos civilinės bylos fabula (e2A-945-430/2020), pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimą metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan.
Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus. Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
5 svarbiausi sukčiavimo prevencijos patarimai parduodant automobilį | Autotrader
Automobilio pardavimas su defektais
Automobilis su defektais - galvos skausmas daugybei savininkų. Nepriklausomai nuo to, ar tai variklio problemos, transmisijos gedimai, ar kėbulo pažeidimai, automobilio vertė smarkiai krenta. Dažnas savininkas susiduria su dilema: ar verta investuoti į brangų remontą, ar geriau parduoti automobilį supirkimo įmonei? Tačiau ką reikia žinoti apie šį procesą? Ar tikrai galima gauti teisingą kainą už automobilį su defektais, ir kokių sąlygų tikėtis?
Automobilių supirkimo įmonės dažniausiai specializuojasi senų, pažeistų ar techniškai netvarkingų automobilių pirkime. Jų tikslas - ne tik perparduoti šiuos automobilius kaip visumą, bet ir naudoti juos atsarginių dalių tiekimui arba perdirbti. Pavyzdžiui, net jei variklis yra sugedęs, daugelis kitų automobilio dalių, tokių kaip durys, sėdynės ar elektronikos komponentai, vis dar gali būti vertingi.
Jeigu nusprendėte parduoti automobilį su defektais, pirmiausia svarbu pasiruošti reikiamus dokumentus. Jūsų automobilio registracijos dokumentai, techninės apžiūros protokolai ir galimi remonto kvitai yra būtini norint sklandžiai įvykdyti pardavimą. Svarbu būti atviram dėl automobilio gedimų. Nuoširdumas gali užtikrinti, kad procesas vyks sklandžiai ir išvengsite galimų nesusipratimų.
Automobilio su techniniais gedimais kaina, be abejo, bus mažesnė nei visiškai veikiantis automobilis, tačiau tai nereiškia, kad jūs gausite minimalų pasiūlymą. Kainos vertinimas priklauso nuo kelių faktorių: gedimo pobūdžio, automobilio amžiaus, markės ir modelio, bei rinkos sąlygų. Dažniausiai automobilių supirkimo įmonės pasiūlo greitą ir paprastą procesą. Jums nereikės rūpintis skelbimų talpinimu, atsakinėti į potencialių pirkėjų klausimus ar derėtis dėl kainos. Kai kurios įmonės netgi siūlo nemokamą automobilio transportavimą, todėl jums nereikės rūpintis, kaip pristatyti sugedusį automobilį. Tačiau svarbu įsitikinti, kad sandoris vyksta pagal sutartą planą.
Automobilių supirkimo rinka nuolat kinta, todėl kai kurios sąlygos gali būti palankesnės tam tikru metu. Pavyzdžiui, tam tikros markės automobilių dalys gali būti itin paklausios, todėl supirkimo įmonės gali pasiūlyti geresnes kainas už defektuotus modelius. Automobilio su defektais pardavimas supirkimo įmonei gali būti puiki išeitis tiems, kurie nenori ar negali investuoti į brangius remontus. Nors kaina gali būti mažesnė nei rinkos vertė, supirkimo procesas yra greitas, paprastas ir leidžia išvengti papildomų rūpesčių.
Taip pat svarbu žinoti, kad net jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas jokių pretenzijų neturės, toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui.
Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Taip pat svarbu atsiminti, kad pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę. Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
tags: #automobilio #pardavimo #problemos