Programa „Kelias Malas“ yra specialiai sukurta mokiniams, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio, siekiant intensyviai mokytis lietuvių kalbos. Programa leidžia mokytis išlyginamosiose klasėse, grupėse ar individualiai, užtikrinant, kad mokiniai įgytų pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų. Šios kompetencijos yra būtinos sėkmingam mokymuisi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagal visas dalykų programas, taip pat skatina socialinę ir kultūrinę integraciją.
Programa skirta įvairaus amžiaus mokiniams. Jų bendroji socialinė-kognityvinė raida lemia, kokiose kalbos vartojimo situacijose ar kontekstuose jie bendrauja ir kokios tematikos tekstus gali suvokti. Mokant pradinės klasės mokinį, turinio temoms skiriama dėmesio tiek, kiek jos susijusios su amžiaus tarpsnio patirtimi. Tačiau vyresnio amžiaus to paties kalbos mokėjimo lygio mokinys jau gebės susieti ir atpažinti iš kitų kalbų jam žinomus tarptautinius terminus aptariama tema. Vyresnio amžiaus mokinio pasiekimų raida nuo kalbėjimo apie savo asmeninę patirtį prie bendresnio pobūdžio kalbėjimo yra spartesnė. Vyresnis mokinys, net ir pasiekęs A1 kalbos mokėjimo lygį, gebės pavartoti vieną kitą žodį nagrinėjama tema, net jeigu tai ir nėra jo asmeninis interesas, nes jis jau yra sukaupęs daugiau bendro pobūdžio žinių negu pradinės klasės mokinys.
Skirtingų amžiaus tarpsnių mokiniai taip pat skiriasi pagal tai, ką jie žino apie kitas kalbas ar jų sistemas tuo metu, kai pradeda mokytis pagal šią Programą. Pradinėse klasėse mokiniai dar nesusipažinę su savo pirmosios išmoktos kalbos sistema, o vyresnieji mokiniai jau turi tam tikrų lingvistinių žinių. Todėl ir mokydamiesi lietuvių kalbos jie taiko kitokias kalbos įsisavinimo strategijas, kai įmanoma, lygina pirmosios išmoktos kalbos gramatiką su lietuvių kalbos.
Programos specifiką lemia mokymo turinio ir pasiekimų sąsajos su „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ (BEKM, Europos Taryba 2001) ir papildomu leidiniu „Companion Volume“ (Europos Taryba 2020). Pasiekimų lygiai Programoje orientuojami į BEKM A1-B2 lygių reikalavimus, o mokymosi pasiekimų samprata grindžiama veiksmine prieiga. Todėl įvardijama, ką pasiekęs vieną ar kitą lygį mokinys geba, o ne kokių žinių yra sukaupęs.
Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1-B2) ugdymas apima 5 pasiekimų sritis: supratimą (A), raišką (B), sąveiką (C), mediaciją (tarpininkavimą) (D) ir kalbos išteklių vartojimą (E). Visų sričių gebėjimai ugdomi integraliai, mokant nuosekliai pagal konkretaus A1-B2 kalbos lygio turinį.
Mokymosi turinys kiekvienam kalbos mokėjimo lygiui atrenkamas orientuojantis į kalbos vartojimo kontekstus, tematiką ir kalbinės raiškos sudėtingumo parametrus: kalbinių išteklių (leksikos ir gramatikos) aprėptį, sintaksės sudėtingumą, gramatinį ir leksinį taisyklingumą bei tokius kalbos vartojimo aspektus, kaip rišlumas, tikslumas, laisvumas.
Uždaviniai ir kompetencijos
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo kompetencija: Mokiniai ugdosi įgydami naujų kalbos išteklių ir žinių, plėtodami kalbinius gebėjimus, taikydami juos naujuose kontekstuose. Kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius lavina analizuodami ir vertindami tekstus, keldami klausimus, ieškodami atsakymų ir sprendimų, darydami pagrįstas išvadas. Mokėjimo mokytis įgūdžius mokiniai formuojasi planuodami veiklas, siedami naują informaciją su jau žinoma, vertindami savo veiklą ir jos rezultatus, savo tobulėjimą, naudojamų strategijų efektyvumą.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Mokiniai lavinasi kurdami darnius tarpusavio santykius bendruomenėje. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai, kalbėdami įvairiomis temomis, skaitydami įvairių žanrų tekstus, mokosi atpažinti ir įvardyti žmonių ar kūrinių veikėjų emocijas, vertybes bei elgesį, dalijasi savo jausmais su bendraamžiais ir suaugusiais. Įsitraukdami į bendruomenines veiklas, mokiniai plėtoja empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir darnių tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus. Per lietuvių kalbos pamokas mokiniai ugdosi atsakingo elgesio gebėjimus: planuoja laiką, įsivertina, kaip sekėsi; vertina savo ir bendraklasių gabumus ir stiprybes.
- Kūrybiškumo kompetencija: Mokiniai ugdosi tyrinėdami, generuodami idėjas, kurdami įvialypius tekstus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai plėtoja analizuodami daugiakultūrę aplinką, kalbos vartojimo ypatumus skirtinguose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Generuoti idėjas mokiniai mokosi ieškodami atsakymų į kylančius klausimus, remdamiesi patirtimi ir kitais šaltiniais siūlo problemų sprendimo būdus. Dalydamiesi atradimais ir idėjomis mokiniai ne tik išsako savo požiūrį, bet ir įvertina argumentus, aptaria kultūrinį bei istorinį jų kontekstą, reikšmingumą. Kūrimo gebėjimus mokiniai lavinasi kurdami įvairių žanrų ir tipų sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, kūrybiškai taikydami supratimo ir produkavimo, sąveikos ir mediacijos strategijas. Vertinimo ir refleksijos gebėjimus mokiniai tobulina analizuodami ir vertindami savo ir kitų kūrybinius darbus.
- Pilietiškumo kompetencija: Lietuvių kalbos pamokose mokiniai ugdosi nagrinėdami ir diskutuodami temomis apie Lietuvos valstybę, jos istoriją bei kultūrą; savarankiškai arba kartu su bendraamžiais ar suaugusiais aktyviai įsitraukdami į bendruomenės pilietines veiklas. Mokydamiesi valstybinės kalbos, mokiniai ugdosi savo, kaip piliečio, darnaus sugyvenimo bendruomenėje nuostatas. Aiškindamiesi ir samprotaudami apie valstybės įvykius, ugdosi pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, o kurdami ir puoselėdami pozityvius tarpusavio santykius įvairiose komunikacinėse situacijose prisideda prie demokratinės visuomenės plėtros.
- Kultūrinė kompetencija: Mokiniai ugdosi pažindami šalies kultūrą: bendravimo normas, kalbos etiką, papročius, tradicijas, svarbiausias visuomenės vertybes, žmonių tarpusavio santykius, gyvenimo būdą, nežodinės raiškos savitumą. Kultūrinę kompetenciją mokiniai plėtoja šias žinias taikydami per įvairias kalbines veiklas. Kultūrinę kompetenciją mokiniai plečia mokydamiesi lietuvių kalbos, kaip esminės kultūros dalies, analizuodami Lietuvos socialinį ir politinį gyvenimą, kultūros reiškinius, objektus, istoriją, kultūros tekstus, lygindami su šalies, kurioje gyveno, ir kitų šalių kultūromis. Lietuvių kalbos mokymasis sudaro galimybes pasitelkti įvairius mokymosi kontekstus tyrinėjant Lietuvos kultūros raišką kasdieniame gyvenime, mene, medijose.
- Komunikavimo kompetencija: Mokiniai ugdosi mokydamiesi vartoti lietuvių kalbą įvairiose komunikavimo situacijose ir srityse (asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi, viešosios veiklos) bendraudami gyvai ir virtualioje erdvėje. Mokiniai ugdosi gebėjimus kurti sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus bei analizuoti ir vertinti gaunamus pranešimus. Ugdydamiesi komunikavimo kompetenciją, mokiniai remiasi per lietuvių kalbos pamokas įgytomis kalbos žiniomis ir taiko kalbines komunikavimo strategijas. Siekdami A1-A2 kalbos mokėjimo lygių, mokiniai mokosi vartoti lietuvių kalbą kasdienio gyvenimo situacijose.
- Skaitmeninė kompetencija: Mokiniai ugdosi mokydamiesi visų kalbos vartojimo sričių - bendraudami virtualioje aplinkoje, naudodamiesi skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vertimo įrankiais, skaitmeniniais žodynais, šaltiniais. Ugdydamiesi gebėjimus vartoti kalbą įvairiose komunikacinėse terpėse, mokiniai susipažįsta su skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, įgunda jomis naudotis, kurti informaciją, apsaugoti turinį ir duomenis (pavyzdžiui, el. pašto paskyrą), teisėtai dalintis žiniomis, nuomone, patirtimi, skaitmeniniu turiniu, etiškai reikšti savo nuomonę ir požiūrį virtualioje erdvėje.
Kalbos mokėjimo lygiai ir pasiekimai
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A), o raidė ir skaičius (pavyzdžiui, A1) žymi tos pasiekimų srities pasiekimų grupę. Pasiekimų lygių požymiai lentelėse pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Raidžių ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.1) raidė nurodo pasiekimų sritį, pirmas skaičius - pasiekimą, antras skaičius - pasiekimų lygį.
Sakytinės kalbos supratimas
- A1 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Užduotys atliekamos tik suteikus pagalbą.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Kartais prireikia pagalbos ir atliekant nesudėtingas užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Visas užduotis atlieka savarankiškai.
- A2 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Kartais gali prireikti pagalbos.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Savarankiškai ir per trumpesnį laiką atlieka visas pateiktas užduotis.
- B1 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Kartais gali prireikti pagalbos atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Savarankiškai, kartais ir per trumpesnį laiką atlieka visas pateiktas užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Savarankiškai ir per trumpesnį negu nurodyta laiką atlieka užduotis; gali suteikti pagalbą ir kitiems.
- B2 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Atliekant sudėtingesnes užduotis kartais gali prireikti pagalbos.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Užduotis atlieka savarankiškai.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Užduotis atlieka savarankiškai, kartais per trumpesnį laiką.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Atlikdamas užduotis savarankiškai ir per trumpesnį negu nurodyta laiką gali suteikti pagalbą ir kitiems.
Rašytinės kalbos supratimas
- A1 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Užduotys atliekamos tik suteikus pagalbą.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Kartais prireikia pagalbos ir atliekant nesudėtingas užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Visas užduotis atlieka savarankiškai.
- A2 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Kartais gali prireikti pagalbos.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Savarankiškai ir per trumpesnį laiką atlieka visas pateiktas užduotis.
- B1 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Kartais gali prireikti pagalbos atliekant sudėtingesnes užduotis.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Savarankiškai, kartais ir per trumpesnį laiką atlieka visas pateiktas užduotis.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Savarankiškai ir per trumpesnį negu nurodyta laiką atlieka užduotis, gali suteikti pagalbą ir kitiems.
- B2 lygis:
- Slenkstinis: 35-44 proc. taškų. Atliekant sudėtingesnes užduotis kartais gali prireikti pagalbos.
- Patenkinamas: 45-64 proc. taškų. Užduotis atlieka savarankiškai.
- Pagrindinis: 65-84 proc. taškų. Užduotis atlieka savarankiškai, kartais per trumpesnį laiką.
- Aukštesnysis: 85-100 proc. taškų. Atlikdamas užduotis savarankiškai ir per trumpesnį negu nurodyta laiką gali suteikti pagalbą ir kitiems.
Audiovizualinės kalbos supratimas
A1 lygis: Atlikdamas A1 programos reikalavimus atitinkančią audiovizualinės kalbos supratimo užduotį pagal užduoties vertinimo instrukciją surenka 35-44 proc. taškų. Užduotys atliekamos tik suteikus pagalbą.
Lietuvių kalbos svarba ir istorija
Mokslininkai teigia, kad žodžiai yra tarsi elementariosios dalelės, iš kurių formuojasi tautos savastis, jos tapatumo visata. Todėl žodynai yra tokie svarbūs, kaip ir jų kūrimo istorija. Leksikografija - mokslo sritis, nagrinėjanti, kaip sudaryti žodynai ir kaip jais naudotis. Žodyno sudarytojas turi apsispręsti, kokį žodyną rašys - vienakalbį ar dvikalbį, taip pat numatyti, kas bus žodyno vartotojai. Nagrinėjami žodynininkų leksikografiniai metodai, žodynuose pateikiama leksika, žodynų chronologija.
„Žodynai atsirado Europoje iš graikų raštijos. Kada reikėjo paaiškinti kai kuriuos senovinius dalykus graikų klasikinėje literatūroje. Vėliau naujaisiais laikais buvo leidžiami romėnų literatūros autorių žodynai, jau šviečiamoje epochoje pradėta leisti lotynų kalbos žodynus su tautinėmis kalbomis, o paskui - ir tautinių kalbų žodynus su lotynų kalba arba su kai kuriomis kitomis kalbomis. Europos leksikografijos istorija labai sudėtinga ir svarbu, kad lietuvių žodynai gražiai įsirašo į šią chronologinę eilę“, - teigia V. Žinoma, Lietuvių kalbos žodynai išsamumu neprilygsta didžiųjų kalbų žodynams, bet jie mums labai svarbūs, nes parodo filologinės leksikografinės minties raidą per kelis šimtmečius.
Žodynai - svarbūs informacijos šaltiniai, padedantys susirasti tinkamą žodį ar frazę. Kita vertus, jie padeda bendrauti, pateikdami būtiniausius gimtosios arba svetimosios kalbos žodžius ir suvienodina kalbą. „Sakoma, kad geriausiai kalbą reprezentuoja gramatikos ir žodynai. Gramatika yra kalbos sistemos dalykai, o žodynai yra leksika. Žodynas gana atspindi to meto žmonių kalbą. Todėl leksikografija yra visuomenei, jaunimui ir mokslui labai reikalinga kalbotyros dalis. Reikia pasakyti, kad lietuvių leksikografija yra to paties amžiaus, kaip ir daugelis Europos kalbų žodynų. XVII amžiuje pasirodė latvių ir vengrų, ir estų kalbomis rašyti žodynai“, - tvirtina V. Tiesa, vienos kalbos ir dvikalbiai žodynai skiriasi. Dvikalbiuose žodynuose greta tautinės kalbos žodžių būdavo lotynų kalbos žodžiai. Lietuviškas žodynas, kuriame lietuvių kalba yra pagrindinė, atsirado kur kas vėliau. Analizuodami žodynus, tyrėjai gali pasakyti, kokia tuo metu buvo leksika. Tai yra, ar jau buvo vartojamas vienas arba kitas žodis.
Mažojoje Lietuvoje daug lietuvių filologijos darbų pasirodė anksčiau, negu Didžiojoje Lietuvoje. Mažojoje Lietuvoje 1547 metais buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo katekizmas. Taip pat pasirodė pirmoji Jono Bretkūno 1590 metais į lietuvių kalbą išversta Biblija. Negana to, ten sukurtas pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys - Kristijono Donelaičio „Metai“, o 1823 metais išleistas pirmasis lietuviškas laikraštis „Nusidawimai dievo karalystėje“. Nuo 1883 m. Mažojoje Lietuvoje buvo spausdinami svarbiausi lietuviško tautinio atgimimo leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“.
Akademiko Zigmo Zinkevičiaus žodžiais tariant, Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva - kryžiuočių pavergta lietuvių tautos dalis, kurią 700 metų valdė vokiečiai. Terminas „Mažoji Lietuva“ žinotas jau XIII amžiuje. Gausiausią nevokiečių etninę grupę to meto kryžiuočių valstybėje sudarė būtent lietuviai. Po Žalgirio mūšio kryžiuočių ordinas ėmė silpti. Esminį istorinį lūžį lėmė Reformacija. Jos lyderiai, kad būtų platinama naujoji tikyba, skatino vartoti liaudžiai suprantamą kalbą.
„Žinome, kad paskutinis kryžiuočių ordino magistras Albrechtas priėmė naująjį Liuterio tikėjimą ir pasiskelbė pasaulietine valstybe - Prūsijos kunigaikštyste, kuri 1701 metais tapo Prūsijos karalyste. Lietuviai ten buvo tautinė mažuma ir protestantizmui plėsti reikėjo mokymo priemonių. Reikėjo gramatikų, žodynų, biblijos, kurią buvo išvertęs Jonas Bretkūnas, bet jam mirus liko tik rankraštis. Todėl uždavinys lietuvių kalbą mokantiems kunigams 1639 metais ir buvo suformuotas - parengti biblijos leidimą, parengti gramatiką, parengti sunkiausių ir dažniausių žodžių rinkinį, žodyną“, - pasakoja V. Didįjį ordino magistrą Albrechtą, 1525 metais priėmusį Liuterio tikėjimą, popiežius prakeikė, o Vokietijos imperatorius pasmerkė. Vokiečių kunigams buvo įsakyta Prūsijoje išmokti lietuviškai ir šia kalba sakyti pamokslus. Lietuviškai buvo skelbiami valdžios įsakai. Karaliaučiuje pirmoji spaustuvė pradėjo veikti XVI amžiaus viduryje, nes reformatoriai suprato spausdinto žodžio reikšmę idėjoms skleisti. Iš Lietuvos atvyko žymūs Karaliaučiaus universiteto profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis. Nenuostabu, kad būtent Mažojoje Lietuvoje anksti susiformavo bendrinė rašomoji kalba. Šią kalbą aprašė Danielius Kleinas pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje.
„XVIII amžiuje Karaliaučiaus universitete buvo leidžiamos religinės protestantiškos knygos ir kartu Lietuvių kalbos mokslo veikalai: Ruigio žodynas, Milkaus žodynas. Bet reikšmingiausias čia yra Jokūbo Brodovskio žodynas, kuris turi ne tik religinę leksiką, bet ir namų apyvokos žodžių, patarlių, priežodžių, mįslių ir pan. Šitas žodynas liko neišleistas. Džiaugiamės, kad dabar žodynas jau prieinamas“, - teigia V. Leksikografas ir etnografas J. Brodovskis per trisdešimt metų, artimai bendraudamas su liaudimi, parengė dviejų dalių lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną su gausia šnekamosios kalbos sinonimika ir smulkiosios tautosakos iliustracijomis. „Mažojoje Lietuvoje tie žodynai buvo skirti vokiečių kalba kalbantiems kunigams, kad jie galėtų atlikti savo liturginę pareigą, kad galėtų bendrauti su parapijiečiais. Bet tie žodynai ilgainiui tapo Lietuvių kalbos leksikos paminklais. Jie nebuvo skirti lietuvių kalbos mokslui. Lietuvių kalbos mokslo tada dar nebuvo, tik buvo pati pradžia. Dabartiniai žodynai yra mokslo šaltiniai“, - sako V.
V. Drotvinas kelis dešimtmečius tyrinėja senuosius dvikalbius žodynus. Jo dėmesį ilgainiui patraukė keli rankraštiniai Mažosios Lietuvos žodynai, kuriuos iš raudonarmiečių laužo išgelbėjo prof. „Į Lietuvą buvo parvežti trys žodynai. Tai - „Lexicon Lituanicum“, Brodovskio žodyno pirmoji dalis, vokiečių-lietuvių kalbų žodynas. Ilgai buvo kalbama, kad tuos žodynus reiktų išleisti. Buvo norima išleisti J. Brodovskio žodyną kaip sudėtingiausią, turiningiausią. Kai ryžausi šio darbo imtis, pradėjau nuo „Lexicon lituanicum“. Tai - anoniminis XVII a. pirmos pusės vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, turintis 9000 vokiškų žodžių su lietuviškais atitikmenimis. Nėra jis leksikografiškai sudėtingas, neturi iliustracijų, bet yra pats seniausias leksikografijos paminklas“, - „Mokslo ekspresui“, - sako V.
Ieškodamas medžiagos šitiems žodynams, V. Drotvinas rado veikalą, kuris buvo laikomas dingusiu per Antrąjį pasaulinį karą. Tai - Mykolo Merlino traktatas „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“. „Tai - žodynas, o veikalas apie lietuvių kalbos padėtį mažojoje Lietuvoje, ypač religinių raštų. Ten pažymėta, kad religiniai raštai smarkiai užteršti germanizmais, slavizmais, bet galima rasti tiems skoliniams lietuviškų atitikmenų iš liaudies kalbos. Užtat reikia rinkti šnekamąją kalbą, žiūrėti, kokios dainos, kokios mįslės, kokie priežodžiai. Tai šitą veikalą radau Lenkijoje, Gdansko bibliotekoje ir dabar mes jį išleidome kartu su kitais trimis XVIII a pradžios Mažosios Lietuvos veikalais. Dabar mūsų filologinė mintis jau yra gerokai praturtėjusi“, - teigia V. Gumbinės kunigo M. Merlino veikalas apibendrino XVII a. pabaigos Mažosios Lietuvos rašomosios bažnytinės kalbos vartoseną ir parodė, kaip reiktų kalbą tvarkyti. Galima teigti, jog M. Merlinas padėjo išspręsti tarp kunigų kilusį ginčą. Jam pasisekė sumažinti atotrūkį tarp bažnytinių raštų ir šnekamosios kalbos. Reikalaudamas bažnytinių raštų kalbą padaryti aiškią ir suprantamą, jis paskatino lietuvių raštijos plėtrą. Traktato teiginius apie lietuvių kalbos tinkamumą pasaulietinės literatūros vertimams pirmasis pritaikė Jonas Šulcas „Ezopo pasakėčiose“ 1706 metais. Taigi pirmojo kalbos kultūros teoretiko M.
„Matome, kokie žodžiai kokiems daiktams įvardyti buvo naudojami XVII amžiuje. Tai - istorinės leksikologijos objektas. Pirmiausia, be abejo, buvo kuriama religinė leksika. Pavyzdžiui, į lietuvių kalbą verčiami nuodėmių arba sakramentų pavadinimai. Galime prisiminti vienoje laidoje jau minėtą filosofo Arūno Sverdiolo atliktą pranciškonų kunigo Jurgio Pabrėžos pamokslo apie nuodėmę analizę. Kunigas kūrė išsamius paaiškinimus, padėjusius parapijiečiams geriau suvokti nusižengimų esmę.
„Karaliaučiaus archyvai buvo išslapstyti keliose vietose ir vienoje bažnyčioje. Bet kas dar išliko, ir kur dabar yra saugoma arba laikoma, sunku pasakyti. Galbūt dalis tų dokumentų yra Rytų archyvuose, bet sunkiai prieinama. Kol kas per tą laikotarpį, išskyrus šitą, nieko naujo nerasta“, - teigia V. V. Drotvino ir kitų leksikografijos klasikų darbus tęsia naujoji mokslininkų karta. Atliekami Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrinėjimai, analizuojamas Mažosios Lietuvos žodynų santykis su XVII a. Didžiojoje Lietuvoje išleistu jėzuitų kunigo K. Mokslininkai tikisi, kad dėl tokių pastangų geriau suvoksime leksikografijos paveldo reikšmę ir jo įtaką lietuvių kalbos vystymuisi. V. „Džiaugjuos, kad tie žodynai išliko. Kad jie čia išsaugomi, ir kad mokslo institucijos supranta jų reikšmę visuomenei. Džiaugjuos, kad galėjau prisidėti prie žodynų populiarinimo“, - sako V. Didžiojoje Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje prasidėjus tautiniam atgimimui, mažlietuvių bendrinė rašomoji kalba, daugiausia Jono Jablonskio pastangomis, paplito Didžiojoje Lietuvoje. Negana to, Mažosios Lietuvos gyventojų kalbą ėmė tyrinėti lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros specialistai, atradę joje pirmykštę kalbinę struktūrą.
Didžiojoje Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje prasidėjus tautiniam atgimimui, mažlietuvių bendrinė rašomoji kalba, daugiausia Jono Jablonskio pastangomis, paplito Didžiojoje Lietuvoje. Negana to, Mažosios Lietuvos gyventojų kalbą ėmė tyrinėti lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros specialistai, atradę joje pirmykštę kalbinę struktūrą.
Vadovėliai ir mokymo priemonės
Programos įgyvendinimui ir lietuvių kalbos mokymui yra parengta įvairių vadovėlių ir mokymo priemonių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms ir mokymosi poreikiams.
- Pradinio ugdymo vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai: „Pasaulis ir aš“, „Mokausi ir augu“, „Saulutės dovanėlės“, „Saulutės spindulėliai“, „Saulutės kraitelė“, „Aš antrokas“, „Aš pirmokas“, „Saulutės takeliais“, „Saulutės metai“.
- Lietuvių kalbos vadovėliai pagrindinei mokyklai: „Moki žodį, rasi kelią“, „Skambėk, gimtasis žodi“, „Po tėviškės dangum“, „Vaikystės šalyje“, „Kur ošia gimtinės ąžuolai“, „Su knyga per pasaulį“, „Iš raštijos versmių“.
- Lietuvių kalbos vadovėliai gimnazijai: „Žodis - tautos gyvybė“, „Kalba - tautos paminklas“.
- Papildomos priemonės: „Mokausi ir tobulėju“ (užduotys), „Rašybos ir skyrybos užduotys“, „Lietuvių kalba, kalbos kultūra, retorika, komunikacija“.
- Specializuoti žodynėliai: „Lenkų-lietuvių kalbų matematikos terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų geografijos terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų dailės terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų fizikos terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų chemijos terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų biologijos terminų žodynėlis“, „Lenkų-lietuvių kalbų informatikos terminų žodynėlis“.
