Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams - tikras išbandymas, varantis į neviltį, o kartu skatinantis improvizuoti ir pasitelkti išradingumą.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, šis išradingumas labai dažnai prasilenkia su kelių eismo taisyklėmis, todėl už jį susilaukiama nuobaudų. Taigi kur ir kaip automobilio statyti nederėtų?
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai
„Neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, automobilius gyventojai parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir, žinoma, kaimynų automobiliai - tokie sprendimai nuolat tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau statyti automobilio tam neskirtose ir eismui trukdančiose vietose draudžia ir kelių eismo taisyklės. Už tai numatytos ir nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti“, - sako R. Pocius.
„Neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, automobilius gyventojai parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir, žinoma, kaimynų automobiliai - tokie sprendimai nuolat tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau statyti automobilį tam neskirtose ir eismui trukdančiose vietose draudžia ir kelių eismo taisyklės. Už tai numatytos ir nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti“, - sako R. Pocius.
Draudikų atstovas primena, kad kelių eismo taisyklės numato ir parkavimo gatvėse ypatumus. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, taip pat nepamiršti, kad automobilio negalima statyti skiriamosiose, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, estakadų ir viadukų bei po jais, taip pat tuneliuose, nebent esama stovėjimą leidžiančių ženklų.
„Parkavimas ne vietoje užtraukia ne tik kaimynų nemalonę“, - teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
„Parkavimas nesilaikant 5 metrų atstumo iki pėsčiųjų perėjos nėra masinis reiškinys. Šie kelių eisimo taisyklių pažeidimai dažniausiai pasitaiko miestų miegamuosiuose rajonuose vakare arba nakties metu. Tuomet žmonės dėl sausakimšų daugiabučių kiemų yra priversti automobilius statyti gretimose gatvėse, o sugrįžusiems į namus vėliausiai belieka tik vietos sankryžų ribose arba prieš pat pėsčiųjų perėjų“, - kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad dienos metu tokie pažeidimai dažni senamiestyje ar centrinėse miestų gatvėse, kai tiekėjų tarnyboms priklausančios transporto priemonės draudžiamose vietose kelioms minutėms pastato automobilius ir krauna prekes, išlaipina keleivius ar pristato siuntinius.
Pasak M. Žilionio, automobilio parkavimas nepaisant 5 metrų atstumo iki ir už pėsčiųjų perėjos yra labai rizikingas saugiam eismui.
„Tokios situacijos pėstiesiems padidina riziką likti nepastebėtiems. Jei automobiliai yra pastatyti prie pat pėsčiųjų perėjos, link jos artėjančios transporto priemonės vairuotojui apribojamas pėsčiųjų perėjos prieigų matomumas. Ypatingai matomumą riboja pėsčiųjų perėjų zonose statomos aukštesnės transporto priemonės - visureigiai, mikroautobusai ar sunkvežimiai“, - teigė draudikas.
Žalų ekspertas pabrėžė, kad prie pat pėsčiųjų perėjos statomos transporto priemonės labiausiai apriboja matomumą vaikams. „Jiems paprastai apžiūros lauką užstoja ne tik aukštesnės, bet ir lengvosios transporto priemonės“, - sakė draudimo bendrovės atstovas.
Draudikų praktika rodo, kad automobilių parkavimas prie pat pėsčiųjų perėjų sukuria prielaidą skaudžiausiems eismo įvykiams - pėsčiųjų sužalojimams ar net mirtiniems atvejams. Mat dėl apriboto matomumo vairuotojas per vėlai pamato į važiuojamąją dalį įžengusį pėsčiąjį, ima ekstremaliai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. O tokiose situacijose sukeliama grėsmė paskui jį važiuojančios vienos ar net kelių transporto priemonių vairuotojams. M. Žilionis pastebėjo, jog nemaža dalis „traukinukais“ vadinamų eismo įvykių, kai susiduria keli automobiliai, įvyksta būtent prie pėsčiųjų perėjų.
Anot M. Žilionio, automobilio parkavimas prie pat pėsčiųjų perėjų sukuria prielaidą skaudžiausiems eismo įvykiams - pėsčiųjų sužalojimams ar net mirtiniems atvejams.
„Jie paprastai apžiūros lauką užstoja ne tik aukštesnės, bet ir lengvosios transporto priemonės“, - sakė draudimo bendrovės atstovas.
R. Pociaus teigimu, užstatyti pravažiavimų ir neleistinai parkuotis nederėtų ne tik dėl gręsiančių baudų ar konfliktinių situacijų, bet ir dėl saugumo. Nelaimių atveju užstatytas pravažiavimas gali sutrukdyti prie namo operatyviai privažiuoti gaisrinės ir greitosios automobiliams ar kitoms tarnyboms.
„Neleistinoje vietoje priparkavus automobilį taip pat kyla rizika, kad jį apgadins kitos transporto priemonės. Tokie atvejai yra traktuojami kaip eismo įvykiai, tačiau, deja, neretai jie lieka neužfiksuoti, nes apie smulkias daugiabučių kiemuose padarytas žalas dažnai nepranešama ir pasišalinama iš avarijos vietos“, - pažymi R. Pocius.
„Neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, automobilius gyventojai parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir, žinoma, kaimynų automobiliai - tokie sprendimai nuolat tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau statyti automobilį tam neskirtose ir eismui trukdančiose vietose draudžia ir kelių eismo taisyklės. Už tai numatytos ir nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti“, - sako R. Pocius.
„Neleistinoje vietoje priparkavus automobilį taip pat kyla rizika, kad jį apgadins kitos transporto priemonės. Tokie atvejai yra traktuojami kaip eismo įvykiai, tačiau, deja, neretai jie lieka neužfiksuoti, nes apie smulkias daugiabučių kiemuose padarytas žalas dažnai nepranešama ir pasišalinama iš avarijos vietos“, - pažymi R. Pocius.
Draudikų atstovas primena, kad kelių eismo taisyklės numato ir parkavimo gatvėse ypatumus. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, taip pat nepamiršti, kad automobilio negalima statyti skiriamosiose, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, estakadų ir viadukų bei po jais, taip pat tuneliuose, nebent esama stovėjimą leidžiančių ženklų.
Parkuotis draudžiama ir pėsčiųjų perėjose bei 5 metrų atstumu iki jų, o keliuose, turinčiuose po vieną kiekvienos krypties eismo juostą - ir arčiau kaip 5 metrų atstumu už perėjos. 5 metrų taisyklė galioja ir parkuojantis šalia sankryžų.
R. Pociaus teigimu, visas parkavimo taisykles vairuotojai neretai pamiršta būdami už miesto. Tačiau būtina įvertinti, kad čia netinkamai pastatytas automobilis gali pridaryti žalos gamtai.
„Dažnai manoma, kad išsukus iš pagrindinių kelių, gamtoje automobilį galima statyti bet kur. Vis tik atsargumo ir sąmoningumo čia reikia dar didesnio. Parkavimo taisyklės skirtos ne tik kitų eismo dalyvių patogumui ir saugumui užtikrinti - nusižengę joms, galime pakenkti gamtai. Automobilio negalima statyti šalia vandens telkinių, kad ir kaip patogu tai atrodytų poilsiaujant. Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad automobiliai nuo vandens telkinių turėtų stovėti ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu“, - pažymi R. Pocius.
Ką svarbu žinoti apie sustojimą ir stovėjimą?
Jei nenorite gauti baudos, būtina žinoti ir laikytis automobilio sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Tačiau visų pirma prisiminkime, ką būtent reiškia sustojimas ir ką stovėjimas?
Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).
Dėmesio! Avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.
Elektromobilių simbolių pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Ką reiškia stovėjimo vietos pažymėtos K+R raidėmis? Tokioje vietoje galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Tiesa, kol kas tokie ženklai ir žymėjimai neapibrėžti Kelių eismo taisyklėse ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą jūsų nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
Tiksliai žinodami, kur galite sustoti ar parkuotis Lietuvoje, galite išvengti baudų.
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, sustojimas reiškia transporto priemonės sustabdymą tik tiek laiko, kiek reikia keleiviams įlipti / išlipti arba pakrauti / iškrauti. Parkavimas reiškia transporto priemonės palikimą ilgesniam laikui (t. y. stovėjimą).
Paprastai galite sustoti arba statyti automobilį dešiniajame krašte arba kelkraštyje (netrukdydami pėstiesiems ar dviratininkams).
Gyvenvietėse taip pat galite važiuoti kairiąja puse vienpusio eismo gatvėse arba keliuose su dviem priešingų krypčių eismo juostomis.
Galite statyti automobilį pažymėtose stovėjimo aikštelėse (P).
Daugelis baudų skiriamos už atstumo taisyklių ar specialių zonų nepaisymą.
Transporto priemonėms, pažymėtoms ženklu „asmuo su negalia“ arba neįgaliojo parkavimo leidimu, kai kurie draudimai netaikomi, kai ženklai tai aiškiai leidžia.
Tik elektromobiliams skirtos vietos skirtos elektrinėms transporto priemonėms; Kai įkrovimas baigtas, transporto priemonę reikia pajudinti, nebent ženklas „ribotas parkavimas“ nurodo kitaip.
Jei turite sustoti ten, kur sustoti / stovėti draudžiama, nedelsdami įjunkite avarinius žibintus. Jei jie neveikia, pastatykite įspėjamąjį trikampį (≥25 m prieš automobilį gyvenvietėse; ≥50 m lauke).
Draudžiamojo ženklo ar kelio ženklinimo (pvz., „Sustoti draudžiama“, geltono tinklelio, ištisinės linijos apribojimų, autobusų stotelės zonos, pėsčiųjų perėjų atstumų) nepaisymas paprastai užtraukia 30-90 eurų baudą. Tiksli suma priklauso nuo aplinkybių ir konkretaus pažeisto reikalavimo.
Kur statyti automobilį draudžiama?
Sustoti ir stovėti draudžiama:
- geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
- skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
- ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
- ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
- ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
- ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
- ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
- ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
- kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
- kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms;
- kelio pusėje, kurioje yra dvi ir daugiau eismo juostų ir nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse ar kelkraštyje.
Taisyklių 150.5 papunkčio nuostatos netaikomos dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.
152. Greta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) asmeniui su negalia.
153. Jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.
Pėstieji ir vairuotojai: bendra atsakomybė
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, pėstieji taip pat turėtų save saugoti ir, esant prastam matomumui, pasirinkti saugią vietą pereiti gatvę.
„Pėsčiasis visada į važiuojamąją kelio dalį turėtų žengti tik įsitikinęs, kad artėjančios transporto priemonės vairuotojas ne tik jį mato, bet ir pradeda mažinti greitį bei suspės sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų. Pėstieji visada turi prisiminti, kad jie, skirtingai nuo automobilių vairuotojų, neturi jokių papildomų apsaugų ir net nežymus kontaktas su judančia transporto priemone praktiškai visada baigiasi skaudžiai“, - sakė draudikas.
Pėstieji, anot M. Žilionio, turi žinoti, jog automobilio vairuotojas jį pamatęs nepradės stabdyti automobilio iškart, jo reakcijos bei stabdžių sistemos suveikimo laikas užtruks ne trumpiau kaip sekundę.
Draudikas teigė, jog palyginus lėtai - tik 36 km per valandą greičiu - judantis automobilis nestabdomas dar pravažiuos 10 metrų. Jei greitis bus didesnis, pavyzdžiui, 50 km per valandą - vairuotojui pamačius pėsčiųjį iki stabdymo pradžios nestabdoma transporto priemonė pariedės beveik keturiolika metrų.
„O kur dar stabdymo kelias, kuris priklauso ir nuo padangų bei kelio dangos būklės bei meteorologinių sąlygų“, - kalbėjo draudimo ekspertas.
Be abejo, pasak M. Žilionio, atidumas yra būtinas ne tik pėstiesiems, bet ir automobilių vairuotojams, artėjantiems prie „užstatytos“ perėjos. „Jie turėtų pasirinkti saugų greitį, kad spėtų sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų, jei iš už užstojančios transporto priemonės pasirodytų pėsčiasis“, - patarė draudikas.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
tags: #automobilio #parkavimas #uz #perejos