Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys.
Turbūt esate ne kartą matę rūdimis nusietas automobilių apatines dalis, bagažinės dangčius ir stiklų apvadus. Tam, kad metalas pradėtų rūdyti, jis turi sureaguoti su deguonimi ir vandeniu. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis į visas puses.
Kas yra rūdys ir kaip jas atpažinti?
Įprastai rūdys pasireiškia rudų dėmių pavidalu ant metalinių automobilio detalių. Nors nėra būdo, leidžiančio šią problemą sutvarkyti greitai ir lengvai, ankstyvas bėdos pastebėjimas gali būti naudingas.
Rūdžių tipai:
- Paviršinės rūdys: Tai yra pradinis korozijos etapas. Šios rūdys atsiranda nusilupus dažams, tada plikas metalas staiga pasidengia rūdimis. Tuomet metalas dar yra kone nepažeistas, todėl paviršinių rūdžių tvarkymas yra palyginti nesudėtingas. Žmonės neretai į paviršines rūdis nekreipia dėmesio, tačiau jeigu planuoji jas pašalinti, dabar - geriausias metas tai daryti.
- Išplitusios rūdys: Plintančios rūdys skverbiasi gilyn į metalą, todėl dalis jo paviršiaus tampa tarsi žvynuotas, ant jo užsideda pluta. Automobiliuose rūdys iki tokios stadijos išsiplečia dažniausiai per keletą mėnesių nuo paviršinių rūdžių atsiradimo, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tokių rūdžių tvarkymas yra sudėtingesnis, kadangi metalas gali būti stipriai pažeistas, dėl ko jis tampa plonesnis ir silpnesnis.
- Giluminės rūdys: Bjauriausios rūdys - giluminės. Šis rūdžių tipas suardo metalą, todėl šis tampa skylėtas. Rūdys gali prasiskverbti kiaurai metalą per vos keletą metų. Įprastai vairuotojai rūdis pastebi, kol šios dar nėra itin išplitusios, tačiau ignoruojamos jos gali sukelti rimtų problemų. Pirmaisiais kėbulo korozijos etapais gali pastebėti nedidelius dažų iškilimus, burbuliukus ant paviršiaus, kurie netruks išplisti ir prasiskverbti pro dažus. Kuo anksčiau imsiesi veiksmų, tuo pigesnis ir lengvesnis bus remontas.
Kaip atsiranda rūdys?
Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių. Rūdijimas prasideda plikam metalui kontaktuojant su drėgme ir deguonimi, taigi tai reiškia, kad kol dažų ir kiti apsauginiai sluoksniai nėra pažeisti, tol metalas nerūdys. Visgi gyvename ne idealiame pasaulyje, tad automobilių rūdys nėra retas reiškinys.
Pagrindinės automobilių rūdijimo priežastys:
- Drėgmė: Įprastai rūdys atsiranda vietose, pažeistose vandens, akmenukų ir kitų kelio nešvarumų. Drėgmė pati savaime nėra pakankamai stipri, kad prasiskverbtų pro automobilio dažų sluoksnį, tačiau jai pakliuvus į vidinę ratų arkos pusę arba tarp plastikinių detalių, neretai įvyksta reakcija su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, todėl dažų sluoksnis prayra ir iškyla rūdys. Kiekviename automobilyje yra latakai, skirti surinkti vandeniui iš uždaresnių vietų ir jam nubėgti ant žemės. Bėgant laikui jie gali užsikimšti purvu ir lapais, todėl vanduo nebegali nubėgti ir korozija paspartėja.
- Druskos: Jeigu tavo gyvenamojoje vietovėje žiemą keliai barstomi druskos mišiniu, puikiai žinai, koks storas jo sluoksnis gali susidaryti nuvažiavus vos keletą kilometrų. Druska ne tik nekaip atrodo - ji taip pat pažeidžia dažus ir kitus apsauginius sluoksnius, galiausiai atidengdama pliką metalą. Gali pastebėti, kad automobilis nebėra toks blizgus, koks būdavo anksčiau, kadangi druska nuėda laką, o vėliau tose vietose iškyla rūdys. Tik įsivaizduok, kiek siaurų tarpų užsipildo vandeniu ir druska - vienu kenksmingiausių mišinių dažams.
- Pažeisti dažai arba lakas: Akmenukų įdaužos, paukščių „dovanėlės“ ir įbrėžimai - to užtenka potencialiam korozijos židiniui atsirasti. Vairuotojai dažnai ignoruoja mažas įdaužas ir kitus dažų pažeidimus, mat jie neturi įtakos automobilio veikimui ar saugumui, tačiau tokios vietos greitai pradeda rūdyti, todėl jas sutvarkyti laiku yra gerokai pigiau.
- Netinkama priežiūra: Kiekvieną metalinę automobilio kėbulo dalį dengia bent trys apsauginiai sluoksniai - gruntas, dažai ir lakas. Lako sluoksnis su laiku dėvisi, todėl dažų ir grunto sluoksnis tampa labiau pažeidžiami. Visgi jo dėvėjimąsi spartina ir netinkama priežiūra, todėl reguliariai plaunant automobilį galima išlaikyti jo blizgesį ir dažų stiprumą.
Kaip panaikinti atsiradusias rūdis
Esamų korozijos šaltinių pašalinimas yra būtinas norint apsaugoti automobilį nuo tolesnio rūdijimo. Gali tai atlikti savomis rankomis, tačiau pasiekti puikių rezultatų beveik neįmanoma be profesionalių įrankių ir atitinkamų įgūdžių. Visgi, jeigu mėgsti eksperimentuoti ir išbandyti savo jėgas, žemiau pateikiame šio proceso pagrindus.
Pasiruošimas, įrankiai ir priemonės rūdžių šalinimui:
- Apsauginiai akiniai, pirštinės ir veido kaukė.
- Švitrinis popierius (nuo stambaus P180 iki labai smulkaus P2000).
- Kampinis šlifuoklis su vieliniu šepečiu (arba rankinis šveitimas).
- Rūdžių surišėjas (rūdžių rišiklis).
- Glaistas (rekomenduojama su stiklo pluošto audiniu pirmam sluoksniui).
- Kietiklis glaistui.
- Vaitspiritas.
- Skudurėliai.
- Gruntavimas.
- Dažai (rekomenduojama akriliniai paprastesniam dažymui).
- Šlifavimo kaladėlė (medinė arba kietos gumos).
- Keltuvas arba remonto duobė (jei rūdys ant dugno).
Esamų rūdžių šalinimas:
- Pirmas dalykas, kurį reikia atlikti tvarkant atsiradusias rūdis, tai pažeistų dažų ir rūdžių pašalinimas.
- Vieliniu šepečiu arba kampiniu šlifuokliu nušveisk likusias rūdis iki pliko metalo ir vietą nušlifuok vidutinio (80) grubumo sausu šlifavimo popieriumi. Gali pastebėti, kad kai kurios vietos vis dar bus tamsesnės dėl korozijos pažeidimų, tačiau neišsigąsk ir, svarbiausia, nepersistenk jas šveičiant - metalas jau gali būti pažeistas, todėl gali tik pabloginti situaciją.
- Nuvalyk paviršių vaitspiritu.
- Užtepk rūdžių rišiklio ant nušveisto metalo paviršiaus bei korozijos židinių. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų.
- Palikite rūdžių surišėją kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Jis stabdo rūdžių plitimą, tad luktelėk keletą valandų, kol chemikalai rūdis pavers apsauginiu cheminiu barjeru (laukimo laikas priklauso nuo rišiklio, tad pirmiau atidžiai perskaityk instrukciją).
- Rišikliui išdžiūvus, paviršiaus nebeliesk - nešveisk, nevalyk ir nešluostyk.
- Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
Pasiruošk ir tepk glaistą:
- Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus, kuris turi būti apdorotas naudojant rūdžių surišėją.
- Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui.
- Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus.
- Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10 (arba 1:50, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų), kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti.
- Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos. Stenkis išlaikyti bendrą kėbulo formą, tačiau dėl smulkmenų nepergyvenk - bet kokiu atveju dar laukia šlifavimas.
- Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų (tinkamai paruoštas glaistas pilnai sustingsta per 20-30 minučių, o kietėti pradeda dar anksčiau, taigi mišiniui užtepti teturėsi viso labo 5-10 minučių. Tiesa, glaistas stingsta tik 15-32 °C temperatūroje).
- Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę (jas galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis). Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą.
- Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
Automobilio Defektu Remontas | Glaistas, Gruntas, Dažai ir Lakas
Gruntavimas ir dažymas:
- Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą.
- Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpukškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus.
- Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti “bangas” bei duobes.
- Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva.
- Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus.
- Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti.
- Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C.
- Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus.
- Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus jeigu naudojate pistoletą arba gerai suplakite balionėlį.
- Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo.
- Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.
Apsaugos nuo rūdžių būdai
Automobilio valymas, reguliari priežiūra ir papildomos apsaugos priemonės padeda išsaugoti automobilio kėbulą nuo korozijos.
Prevencinės priemonės:
- Automobilio valymas: Žmonės yra linkę plauti ir čiustyti automobilius tuomet, kai tai leidžia orai, tačiau jie visiškai nekreipia dėmesio į purvą, druską ir kitus nešvarumus šaltuoju sezonu, taip leisdami susidaryti idealioms sąlygoms korozijai. Nepriklausomai nuo metų laiko, automobilį reguliariai plauk bekontaktėje plovykloje arba mikropluošto kempine nuvalyk purvą, druską ir kitas sąnašas. Kad apsaugotum laką, venk automatinių plovyklų ir aštrių kempinių.
- Nuolat patikrink, ar neatsirado rūdžių: Korozijos sukeltos dėmės dažniausiai atsiranda netikėtai, akmenuko įdauža arba paukščių išmatoms pažeidus dažus. Kas porą mėnesių atidžiai apžiūrėk automobilį, ypač pakabą, langų rėmus ir visą apatinę kėbulo dalį. Ankstyvos korozijos stadijos pasireiškia dažų burbuliukais, kuriuos ganėtinai lengva pataisyti. Svarbu spręsti problemą iki rūdims pažeidžiant metalą - tuomet remontas bus gerokai brangesnis.
- Pasirūpink papildoma apsauga: Papildoma dažų apsauga yra labai dažna ir veiksminga priemonė nuo rūdžių. Priklausomai nuo biudžeto ir poreikių, gali rinktis iš skirtingų priemonių ir būdų, pvz., vaškavimo, keraminės dangos arba apsauginės plėvelės. Vaškavimas - pigiausias ir greičiausias būdas, įprastai kainuojantis 45-140 Eur ir išliekantis veiksmingu iki 3 mėnesių. Keraminė danga yra pažangesnis metodas, padedantis sukurti tvirtą, blizgų ir veiksmingą apsauginį sluoksnį, išliekantį 2-5 metus. Tokia apsauga įprastai kainuoja apie 500 Eur, priklausomai nuo automobilio dydžio ir būklės. Galiausiai, brangiausias ir patikimiausias apsaugos sprendimas - apsauginė plėvelė, veiksminga išliekanti iki 10 m. ir kainuojanti keletą tūkstančių eurų.
- Išmanyk savo automobilio istoriją: Ar kada pagalvojai, kad tavo automobilio istorija taip pat gali turėti svarios įtakos jo dabartinei būklei? Jeigu pirkai automobilį pirma nepatikrinus jo istorijos, tikėtina, kad jis buvo patekęs į eismo įvykį, turi suklastotą ridą ar netgi buvo užlietas. Automobiliui patekus į įvykį, pažeistos vietos praranda savo tvirtumą ir pradeda rūdyti. Daugelis renkasi pigų ir greitą remontą vietoj visos dalies keitimo, taip sukurdami sąlygas potencialiam korozijos židiniui. Jeigu automobilio istorijos ataskaita parodo, kad buvo patirta žala, kruopščiai patikrink pažeistas vietas idant įsitikintum, kad nematyti korozijos arba prastai atliktų remonto darbų ženklų. Tokiu atveju geriausias pasirinkimas - profesionali apžiūra.
Nemažai kėbulo dalių moderniuose automobiliuose yra gaminamos iš aliuminio, bet plienas vis dar dominuoja automobilių kėbulo gamyboje. Nors aliuminis iš tikrųjų nerūdija, visgi jis nėra visiškai atsparus korozijai. Jis daug atsparesnis oksidacijai, tačiau jeigu oksidacija jį visgi pažeidžia, paveiktos vietos tiesiog suyra. Vis dėlto tokie atvejai yra gerokai retesni nei plieno rūdys, be to, aliuminio korozija plinta lėčiau, tačiau verta įsidėmėti, kad aliuminis nepadės visiškai išvengti bėdų dėl korozijos.
Dabar jau žinote, kaip panaikinti rūdis nuo automobilio. Darbo yra nemažai, bet jis nėra labai sudėtingas, ypatingai jeigu nesiekiate idealaus rezultato. Kova su automobilių rūdimis yra amžina - gamtos veiksniai ir kelių būklė nuolat kėsinasi į tavo automobilio išvaizdą ir tvirtumą.
tags: #automobilio #rudys #kaip #naikinti #rudis