Automobilio variklio alyva yra gyvybiškai svarbi jo veikimui, tačiau kartais vairuotojai susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su alyvos kokybe, jos eksploatacija ir priežiūra. Vienas iš nerimą keliančių požymių gali būti balta, į majonezą panaši masė, pastebėta atidarius alyvos dangtelį.
Kas lemia baltos masės susidarymą variklio alyvoje?
Mechanikai ramina, kad toks reiškinys kartais atsiranda dėl visiškai paprastų priežasčių, susijusių su temperatūros skirtumais ar trumpomis kelionėmis. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad variklis sugadintas ar reikalingas brangus remontas. Alyvos kamštelyje susidariusi klampi medžiaga kartais yra tiesiog kondensacijos pasekmė. Pasak mechaniko su ilgamete patirtimi, baltos masės atsiradimą lemia alyvos ir vandens ar aušinimo skysčio susimaišymas. Tokia emulsija formuojasi tada, kai dėl temperatūros ir slėgio skirtumų variklio viduje kondensuojasi garai.
Jeigu kartu su šiuo reiškiniu pastebite, kad aušinimo skysčio lygis krenta arba iš duslintuvo ima veržtis balti dūmai, tai jau signalas, kad gali būti pažeista variklio galvutės tarpinė. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į servisą.
Vis dėlto daugeliu atvejų priežastys būna paprastesnės. Dažnai baltas sluoksnis atsiranda, kai automobilis eksploatuojamas tik trumpais atstumais. Variklis tiesiog nespėja įkaisti tiek, kad vandens garai išgaruotų. Kad išvengtumėte šios baltos emulsijos susidarymo, rekomenduojama reguliariai keisti variklio alyvą.
Senas tepalas praranda savo savybes ir skatina nuosėdų formavimąsi. Jeigu tokia masė atsiranda tik rudenį ar žiemą, dažniausiai tai nėra rimtas signalas. Tai natūrali reakcija į aplinkos sąlygas. Tačiau jei ji išlieka visus metus ar kartu mažėja aušinimo skysčio kiekis, reikia nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Alyvos tipų skirtumai ir jų svarba
Ne visi žino, kokią alyvą pirkti, ir neretai daromos klaidos. Automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas pastebi, kad dauguma į servisą atvykstančių klientų alyvos parinkimą jų automobiliui patiki serviso darbuotojams. Tačiau tie, kurie perka alyvą savarankiškai, neretai daro tam tikrų klaidų. „Dalis klientų perka alyvą per akcijas prekybos centruose. Jie tik mato, kad tai sintetinė alyva, tačiau kad jos specifikacija netinka jų automobiliui, nežiūri. Pavyzdžiui, mato, kad 5W30 alyva ir puiku, tačiau, kad ji skirta „Opel“ ir netinka „Volkswagen“, visiškai nekreipia dėmesio“, - LRT.lt pasakoja Arvydas Gailiušas.
Kartais tenka susidurti ir su tokiais atvejais, kai klientai specialiai prašo pilti ne tokią alyvą, kuri skirta jų automobiliui, ir pateikia pavyzdį, kaip toks prašymas gali padaryti žalą, pavyzdžiui, kuro purkštukams.
„Tokiu atveju mes apsisaugome ir prašome klientą pasirašyti, kad jis prašo pilti tokią alyvą ir apie pasekmes yra informuotas. Bet yra paprastas pavyzdys - 2005 m. gamybos „Volkswagen Golf“, kuris turi dyzelinį variklį su „Pumpe Duse“ kuro įpurškimo sistema. Jei į tokį variklį pradėsime pilti netinkamą alyvą, sugadinsime kuro purkštukus, nes jie tepami ta pačia alyva, kaip ir kiti variklio komponentai, todėl reikalinga atitinkama kokybė. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jei automobilis turi kietųjų dalelių filtrą, o šeimininkas prašo pilti 10W40 alyvą, to daryti negalima kategoriškai“, - tikina A.Gailiušas.
Visgi kartais gali būti tokia situacija, kai pats gamintojas rekomenduoja pilti kitokios specifikacijos alyvą, tačiau tik atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. „Gali būti tokia situacija, kad automobiliui rekomenduojama pilti 5W-30 alyvą, tačiau pagal turimus duomenis matoma, kad gamintojas rekomenduoja 5W-40, priklausomai nuo klimato sąlygų, kuriomis automobilis eksploatuojamas. Pavyzdžiui, yra šilti ir šalti kraštai, nuo to gali skirtis rekomendacijos“, - pastebi A.Gailiušas.
Skirtumai tarp benzininiams ir dyzeliniams varikliams skirtos alyvos
Kartais vartotojai nesupranta, kuo skiriasi alyva skirta benzininiams ir dyzeliniams varikliams, juo labiau, kad ant etiketės matomas žymėjimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti identiškas. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Jonas Matijošius teigia, kad esminių skirtumų tarp alyvos, skirtos benzininiams ir dyzeliniams varikliams, tikrai yra.
„Paprastai dyzelinio variklio alyva didesnio klampumo nei skirta benzininiam. Jei mes naudotume šią didesnės klampos alyvą benzininiame variklyje, kiltų keletas problemų. Pirmoji - šilumos generavimas iš vidinio skysčio trinties. Antroji problema yra šios klampesnės alyvos tiekimas žemoje temperatūroje. Kai variklis pradeda dirbti neįšilęs iki darbinės temperatūros, alyvą gali būti labai sunku tiekti dėl netolygaus jos pasiskirstymo, todėl ji pateks ne visur, kur reikia ir neatliks savo pagrindinės funkcijos. Tai neabejotinai sukels priešlaikinį tepimo sistemos agregatų nusidėvėjimą, nes jų sudedamosios dalys sąveikaus be tepimo“, - pasakoja doc. dr. J.Matijošius.
Alyva, skirta dyzeliniams ir benzininiams varikliams, skiriasi ne tik klampumu, bet ir sudėtimi. Tam tikri priedai, kurie dyzelinio variklio alyvai yra reikalingi, benzininiams - pražūtingi. „Dyzelinio variklio alyvoje yra daugiau ploviklių priedų. Jie turi keletą funkcijų, tačiau pagrindinė - rūgščių neutralizavimas ir švara. Naudojant priedus, skirtus dyzeliniam varikliui, benzininiame poveikis gali būti pražūtingas. Ploviklis veiks taip, kaip suprojektuota, ir išvalys cilindro sienas. Tai gali turėti neigiamos įtakos sandarikliui tarp žiedų ir įdėklų, dėl ko prarandamas suspaudimas ir darbo efektyvumas“, - teigia doc. dr. J.Matijošius.
Ką reiškia ant etiketės esantys skaičiai ir raidės?
Kai kuriems vairuotojams skaičių ir raidžių magija suprantama ne visada ir jie nežino, kuo skiriasi, pavyzdžiui, 5W-30 nuo 5W-40 alyvos. „Svarbiausias eksploatacines alyvos savybes ir tinkamumą konkrečiam variklio tipui apibrėžia kokybės klasė pagal API (American Petroleum Institute) eksploatacijos grupes ir klampos indeksas pagal SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikaciją. Alyvos indelio etiketėje raidės SAE reiškia, kad po jų esantys skaičiai rodo alyvos klampos klasę. Raidė W (winter) nurodo žieminę alyvą, pavyzdžiui SAE 10W. Jei raidės „W“ nėra - tai vasarinė alyva. Kitas skaičius - vasarinės savybės prie 100 laipsnių temperatūros, pavyzdžiui, SAE 10W-30. Kuo skaičiai mažesni, tuo mažesnis ir alyvos klampumas“, - LRT.lt doc. dr. J.Matijošius.
Dar vienas dalykas į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai raidės „C“ ir „S“. Jos parodo, kokio tipo varikliui skirta alyva. Atitinkamai „S“ žymima alyva skirta benzininiams varikliams, raide „C“ - skirta dyzeliams. Jeigu alyva universali, ji žymima dviem raidėmis.
Alyvos maišymo ir keitimo svarba
Dėl įvairių priežasčių kartais variklio alyvos lygis gali sumažėti ir tuomet reikia jos įpilti tam, kad būtų pasiekta minimali norma. Tačiau prieš tai darant, geriau pasitikrinti ir įsitikinti, kad į variklyje esamą alyvą neįpilsite tokios, kuri padarys neigiamą poveikį.
„Gamintojai visada rekomenduoja nemaišyti skirtingų rūšių alyvų dėl jų skirtingų kompozicijų, nes alyvoje esantys vieni priedai gali panaikinti kitų priedų teigiamas savybes. Esant kritinei situacijai, siūlytina naudoti tos pačios API ir SAE klasės alyvas, kurių buvo įpilta prieš tai“, - pataria doc. dr. J.Matijošius.
Visgi, jei neturite galimybių patikrinti, kokia alyva įpilta į jūsų variklį, o situacija tikrai kritinė, alyvos geriau įpilti, nei toliau važiuoti su per mažu jos kiekiu. „Geriau įpilti ne visai tos charakteristikos alyvos nei važiuoti su jos trūkumu. Esant alyvos trūkumui, jos negaus turbokompresorius, taip pat viršutinė variklio dalis, kur yra vožtuvai ir jų velenėliai.“
Automobilio periodinis techninis aptarnavimas - tai ne tik tepalų keitimas
Variklio alyvos degradacija ir jos pasekmės
Naudojama alyva palaipsniui netenka pirminių savybių ir užsiteršia. Tuomet ji efektyviai nebeatlieka savo paskirties palaikyti variklį švarų, saugoti jį nuo korozijos, sumažinti dėvėjimąsi. Alyvos irimas, ypač oksidacija, yra kitoks vyksmas, kuris sukelia alyvos pokyčius. Oksidacija vyksta, kai atmosferinis deguonis jungiasi su angliavandenilio molekulėmis ir sukelia cheminius pakyčius. Šie cheminiai pokyčiai yra katastrofiško ir nuolatinio kitimo į kitokią cheminę naftos molekulės sudėtį priežastis.
Kaip ir daugelis kitų cheminių reakcijų, oksidacijos greitis didėja proporcingai kylant temperatūrai. Laikoma, kad aukštesnėje nei 75°C temperatūroje, alyvos oksidacijos greitis padidėja dvigubai po kiekvieno temperatūros pakilimo 10-čia °C. Iš kitos pusės kiekvienas temperatūros pakilimas 10-čia °C sutrumpina alyvos veikimo laiką du kartus.
Taigi, kas vyksta alyvai yrant? Neišvengiamai vyksta molekulių skilimas. Tai galima pristabdyti palaikant alyvos švarą, aušinimą ir drėgmės pašalinimą, bet tai galų gale vis tiek įvyks. Iš pradžių formuojasi karboksilinės rūgštys. Šios rūgštys palyginti yra silpnos, bet ilgą laiką būdamos sistemoje gali sukelti metalų paviršiaus koroziją. Palikta be priežiūros stipriai oksiduota alyva pradeda formuoti teršalus ir laką.
Daugelis priedų atlikdami savo funkciją yra sunaudojami ar chemiškai sujungiami. Tai reiškia, kad juos išnaudojus jie baigiasi. Priedai neatsistato ir po galutinio išnaudojimo prarandamos tos specialios savybės, kurias turėjo bazinė alyva. Valymo, skaidymo, klampumą gerinantys ir nuo dėvėjimosi bei korozijos saugantys priedai - tai tik keletas iš daugelio priedų, kuriuos alyvos gamintojai naudoja bazinės alyvos veiksmingumo didinimui. Kiekvienas iš šių priedų turi baigtinį veikimo laiką ir jei jis yra išnaudojamas, jūs galite pamiršti bet kokį šių priedų suteikiamą privalumą.
Alyvos keitimo svarba ir pasekmės jo neatliekant
Reguliariai nekeičiate alyvos? Tik laiko klausimas, kada varikliui bus padaryta didžiulė žala. Visi suprantame, kad pagrindinis variklio alyvos vaidmuo yra sutepti judančias variklio dalis, taip sumažinama trintis, sumažinamas detalių dilimas, susidėvėjimas.
Variklio sutepimas: Kai variklio alyva pumpuojama į variklį, ji sutepa judančias vidines dalis, palikdama ant paviršiaus ploną slidžią plėvelę. Ši plėvelė sumažina trintį, mažindama variklio komponentų kontaktą tarpusavyje.
Pašalinami teršalai: Kiekvieną kartą, kai variklis dirba, susidaro šalutiniai produktai ir teršalai, tokie kaip metalo dalelės, suodžių nuosėdos, rūgštys, dulkės bei kiti nešvarumai, kurie realiai gali sugadinti variklį, jei būtų nepašalinti. Kai variklio alyva cirkuliuoja, ji surenka šiuos teršalus savyje, neleisdama jiems liestis su variklio komponentais ir taip juos sugadinti.
Išlaiko pastovią variklio temperatūrą: Užvedus variklį, jis įkaista, o viena iš variklio alyvos funkcijų yra sumažinti šią šilumą ir perkelti ją kitur. Tiesą sakant, variklio alyva yra atsakinga už iki 40% variklio aušinimo proceso! Ji taip pat palaiko pastovią temperatūrą, nes teka ant paviršių, kurių darbinė temperatūra ~130°C.
Apsaugo nuo korozijos: Varikliui veikiant įprastai, alyvos danga sukuria tam tikrą barjerą tarp komponentų, apsaugančių juos ir nuo korozijos.
Gerina variklio efektyvumą. Šiandieniniame pasaulyje, kai visi lekia, skuba ir niekada neturi niekam laiko, gali kilti pagunda praleisti alyvos keitimą - "..ai vėliau..kas čia tokio". Bet realiai, paklauskite bet kurio meistro ir jums visi atsakys vienodai, kad variklio alyvos nekeitimas laiku yra vienas iš blogiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo automobiliui.
Pirmoji problema, su kuria susidursite, yra užterštumas, kuris renkasi visame variklyje. Jūsų alyva palaiko variklį švarų, nes surenka nešvarumus, kurių neturėtų būti, perfiltruoja juos per alyvos filtrą. Kai alyvos filtras užsikemša teršalais, nešvari alyva grįžta atgal į variklį. Kai kaupiasi teršalai, alyva tampa abrazyvinė ir kiekvieną kartą važiuojant, variklyje surenka dar daugiau dalelių, nes tos, kurios nepašalintos, vis labiau abrazyviai veikia.
Automobilio išmetamųjų dūmų spalva gali daug pasakyti apie variklio būklę. Nors nedidelis garų kiekis šaltą rytą yra normalus reiškinys, neįprastos dūmų spalvos niekada nereikėtų ignoruoti. Jos gali rodyti rimtas mechanines problemas, reikalaujančias neatidėliotino dėmesio. Nuolatiniai balti dūmai, kurie išlieka ir sušilus, gali reikšti aušinimo skysčio nuotėkį, galvos tarpinės sprogimą arba termostato gedimą.
Jeigu aplinkybės verčia, alyvą galima net maišyti. Svarbu, kad maišomos alyvos būtų tos pačios paskirties ir jų specifikacijos nebūtų žemesnės, nei rekomenduoja variklio gamintojas. Laiku nepakeitus alyvos ar tepimo sistemoje esant gedimui, alyva gali sutirštėti. Variklio alyva tirštėja dėl oksidacijos, iš degimo kameros patekusių suodžių bei galimos išorinės taršos per nesandarumus. Tirštėjimas didina alyvos klampumą, o tai visų pirma lėtina jos cirkuliaciją, kelia temperatūrą ir sistemos slėgį. Alyvos oksidacija dar spartėja, formuojasi klampi masė, kuri gali blokuoti filtrus ir tepimo kanalus. Dėl perkaitimo alyva praranda elastingumą ir sutrūkinėja riebokšliai, sparčiai dėvisi metaliniai paviršiai. Išeitis labai paprasta: reikia skubiai pašalinti tirštėjimo priežastį ir iš dalies ar visiškai pakeisti alyvą.
Nereikia išsigąsti, jei pasikeitus variklio alyvą, ji netrukus pajuoduoja. Tai normalu - ypač jeigu variklis yra dyzelinis. Gerai suderintoje alyvoje turi būti priedų, kurie turi plauti, skaidyti ir išlaikyti į alyvą patenkančius dispersinio pavidalo teršalus. Jeigu priedai šias funkcijas atlieka tinkamai - alyva pajuoduoja. Šie plovimo ir skaidymo priedai šiuolaikinėse variklių alyvose sudaro didžiąją visų priedų dalį.
Eksploatuojant automobilį, jo gedimai dėl nepakankamo tepimo vieni iš dažniausių. Kai alyva nekeičiama, sutrinka tepimas, pirmiausia pradeda kaisti slydimo guoliai ir juose po kelių sekundžių pradeda plyšinėti alyvos plėvelė. Suardomas slydimo guolių frikcinis sluoksnis. Jeigu sūkiai dideli, pirmiausia prasisuka švaistiklio kakliukų įdėklai. Esant mažiems sūkiams variklis gali užsikirsti (sustoti). Šioje situacijoje tai vienas iš palankiausių variantų, nes alkūninis velenas ir švaistikliai dar nebuvo sugadinti. Bandymai dar kartą užvesti šitaip užsikirtusį variklį tik pablogina situaciją.
Šis gedimas dažniau būdingas naujesniems varikliams, kai tarpai tarp besitrinančių dalių yra minimalūs. Ploni švaistiklių įdėklai labai greitai įkaista lizduose, prasisuka, o tai rečiau atsitinka automobiliams, kurių storesni pagrindiniai įdėklai. Prasisukus įdėklams, ant alkūninio veleno kakliukų prikepa įdėklų paviršiaus medžiaga. Dažnai senesniuose varikliuose, prieš prasisukant įdėklams, girdėti būdingi garsai (kalenimas). Padidėję slydimo guolių tarpai leidžia varikliui dirbti ilgiau.
Alyva visada turi būti keičiama dar neviršijus automobilių gamyklos nustatyto kilometrų skaičiaus. Važinėjant žiemą, nuvažiuojant trumpus atstumus ir tokiomis sąlygomis, kai daug dulkių, purvo ir panašiai, alyvą keisti būtina dažniau. Rūpinimasis savo automobilio varikliu yra būtinas ir vienas lengviausių būdų tai padaryti yra reguliarus KOKYBIŠKOS ir TINKAMOS alyvos keitimas.
Ilga automobilio eksploatacija sudėtingomis sąlygomis, variklio perkaitimas, padidėjęs slėgis tepimo sistemoje, nekokybiškų variklio alyvų naudojimas lemia guminių sandariklių dilimą ir senėjimą (elastingumo praradimą). Dėl šios priežasties variklyje atsiranda alyvos pėdsakų (alyvos pratekėjimų). Be to, dėl sumažėjusio karterio ventiliacijos sistemos kanalų ir reguliuojančio vožtuvo praėjimo angų skersmens (dervos nuosėdos, šlakai) padidėja karterio dujų slėgis, alyva išmetama (pulsuoja) per alyvos matuoklio angą, vožtuvo dangtelio, benzino siurblio, tramblerio ir pan. tarpines. Susikaupusios karterio dujos blogina variklio alyvos savybes ir sudėtį.
tags: #automobilio #variklio #balta #alyva