Benzininiai varikliai, nors ir laikomi patikimais, dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios gali sukelti nemažai rūpesčių vairuotojams. Suprasti šias problemas ir imtis prevencinių priemonių yra labai svarbu norint užtikrinti sklandų automobilio veikimą ir išvengti brangių remontų.
Pagrindinės benzininio variklio gedimų priežastys
Dauguma benzininių variklių problemų kyla dėl netinkamos priežiūros. Viena dažniausių problemų, su kuria susiduriama praktikoje, yra užsikimšęs kuro filtras. Pavyzdžiui, dirbant su Audi A4 buvo pastebėta, kad automobilis prarado beveik 30% galios vien dėl užsikimšusio kuro filtro.
Kita svarbi sistema yra uždegimo sistema - ji yra benzininio variklio širdis. Kartą klientas atvyko su BMW, kuris nuolat gesdavo. Patikrinus uždegimo žvakes, jos buvo visiškai apsinešusios anglimi. Priklausomai nuo automobilio modelio ir žvakių tipo, rekomenduojama jas keisti kas 30 000-100 000 km.
Degalų sistema tiekia benziną į variklį. Kuro filtro užsikimšimas - viena dažniausių problemų. Kuro siurblys aušinamas kuru, todėl nereikėtų važinėti su tuščiu kuro baku.
Degimo kameros - vieta, kur vyksta kuro degimas. Viena dažniausių problemų - anglies nuosėdos ant vožtuvų ir degimo kameroje. Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus - tai pigiausia variklio apsauga.
Aušinimo sistema palaiko optimalią variklio temperatūrą. Vasarą teko gelbėti šeimą, įstrigusią kelyje su perkaitusiu varikliu. Paradoksalu, bet variklį galima perkaitinti ne tik karštą vasaros dieną, bet ir lietingą rudenį ar žvarbią žiemą. Ilgas stovėjimas kamščiuose, važiavimas į kalną didele apkrova - visa tai kelia temperatūrą.
Atkreipkite dėmesį į variklio garsus - neįprasti garsai dažnai signalizuoja apie artėjančias problemas.
Praktikoje teko matyti atvejį, kai klientas ignoravo nedidelį alyvos nutekėjimą, o po mėnesio atvyko jau su visiškai sugadintu varikliu. Todėl svarbu laiku pastebėti ir pašalinti net ir menkiausius alyvos nuotėkius.
Šaltu oru benzinas prasčiau garuoja, todėl uždegimo procesas tampa sudėtingesnis. Taip pat gali būti, kad akumuliatorius šaltyje praranda dalį savo galios.
Kokybiški kuro priedai gali padėti išvalyti kuro sistemą ir pagerinti variklio darbą, ypač senesniuose automobiliuose.
Netinkamų degalų įpylimo pasekmės
Viena iš dažniausių ir pavojingiausių klaidų - netinkamų degalų įpylimas į automobilį. Daugelis mano, kad neįmanoma paprasčiausiai įpilti ne tos rūšies degalų į savo nuosavą automobilį, tačiau tai įvyksta daug dažniau, nei būtų galima įsivaizduoti. Agresyvi degalinių rinkodara, įmantrūs degalų pavadinimai ir vairuotojo neatidumas gali lemti klaidą.
Į benzininį automobilį įpylus dyzelino, pasekmės gali būti gana rimtos. Dyzelinas blogiau sudega, išskiria daug suodžių, todėl gali sugadinti katalizatorių ir deguonies jutiklius. Vien už darbus, susijusius su šių detalių valymu ar keitimu, gali tekti pakloti apie pusę tūkstančio litų ar net daugiau. Jei automobiliu su netinkamais degalais bus važiuojama, reikės valyti ne tik baką, bet ir visą degalų sistemą, keisti filtrus, žvakes. Tokiu atveju vien darbai atsieis apie 150 litų, neskaitant keičiamų detalių kainos. Benzininis automobilis su dyzelinu bake dar kurį laiką važiuos, tačiau vėliau gali sumažėti galia ar pablogėti veikimas. Jei į baką įpylėte tik truputį dyzelino, pastebėsite netipinį variklio „elgesį“.
Į dyzelinį automobilį įpylus benzino, pasekmės gali būti dar rimtesnės. Dyzelinas ne tik tiekia energiją varikliui, bet ir sutepa įpurškimo siurblį bei injektorius. Benzinas tokių savybių neturi, todėl įpylus jo į dyzelinį automobilį, sutrinka šių svarbių detalių veikimas. Jų pakeitimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o bendra sąskaita autoservise gali viršyti 5000 EUR. Be to, su oru susimaišęs benzinas yra degesnis nei dyzelinas, todėl jis taip pat gali sugadinti stūmoklių ir švaistiklių sistemą. Nors dyzeliniai varikliai yra daug patvaresni, įpylus benzino, gali kilti tikra katastrofa. Dyzelinis automobilis su benzinu bake gali nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, tačiau žala bus padaryta vos užvedus variklį.
Ypač dažnai tai nutinka vairuotojams, kurie kelionėms išsinuomoja automobilį ir į jį pila degalus, tokius pat, kokius ir į savąjį.
Jei pastebėjote, kad įpylėte netinkamų degalų, svarbiausia yra nepaleisti variklio ir niekur nevažiuoti. Tuomet nuostoliai bus mažiausi. Jeigu automobilio variklis nebus paleistas, užteks jį nuvilkti į servisą ir išsiurbti netinkamus degalus iš bako. Jie dar nebus patekę į degalų tiekimo sistemą ir todėl nepakenks automobiliui. Išsiurbti degalus iš bako kainuoja apie 80-100 litų. Išsiurbti degalai - susimaišęs dyzelinas su benzinu - niekam nebetinkami, nebent tik drėgnoms malkoms uždegti.
Degalų sistemos problemos ir sprendimai
Šiuolaikinės degalų sistemos pasižymi dideliu efektyvumu, tačiau reikalauja ir atitinkamos priežiūros. Viena dažniausių problemų - užsikišę degalų purkštukai, kurie gali atsirasti dėl įvairių nešvarumų ar drėgmės degalų sistemoje.
Pastebėjus netolygų variklio darbą, trūkčiojimą ar padidėjusias degalų sąnaudas, galima pamėginti sistemą išvalyti specialiais valikliais. Šie valikliai, supilami į degalų baką, skaido nešvarumus bei drėgmę, kurios vėliau sudega degimo kameroje ir pasišalina per išmetimo sistemą.
Siekiant išvengti problemų, rekomenduojama profilaktiškai naudoti degalų sistemos valiklius arba reguliariai atlikti degalų sistemos diagnostiką ir valymą.
Konkretus atvejis: Citroen C5 su benzinu ir dujomis
Vairuotojas turintis C5 1.8 16V 2003m. benzinas-dujos, susidūrė su problema: sunkiai užsiveda, dirba nestabiliai ant benzino, trūksta traukos. Po diagnostikos buvo nustatytas blogas lambda zondas, kurį pakeitus, problema neišnyko. Įtarus sugedusį katalizatorių, buvo svarstoma apie jo keitimą, tačiau tai brangus sprendimas.
Vėliau atlikus degalų purkštukų diagnostiką, paaiškėjo, kad vienas iš keturių purkštukų rodė žymiai mažesnį našumą (110 prieš 180 kitų). Pakeitus šį purkštuką, automobilis pradėjo dirbti normaliai tiek benzinu, tiek dujomis, dingo vibracija ir pagerėjo trauka.
Tai rodo, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į bendrines problemas, bet ir į specifinius komponentų gedimus, tokius kaip netinkamai veikiantys degalų purkštukai, kurie gali sukelti didelių nepatogumų.
Kaip veikia automobilio degalų įpurškimo sistema, žingsnis po žingsnio paaiškinta!
Kietųjų dalelių filtrai (DPF)
Dyzeliniuose automobiliuose naudojami kietųjų dalelių filtrai (DPF) taip pat gali kelti problemų, dažniausiai - užsikimšimas. Tai gali nutikti dėl natūralios eksploatacijos, trumpų atstumų važiavimo mieste ar blogai veikiančios degimo arba tepimo sistemos. Užsikimšusį DPF filtrą galima išvalyti specialiais valikliais, kurie supilami į degalų baką ir cheminės reakcijos metu ardydami suodžius.
Reguliarus DPF filtro valymas arba profilaktinis valiklių naudojimas gali prailginti šio brangaus komponento veikimą ir užtikrinti sklandesnį variklio darbą.
Degalų įpurškimo sistemos priežiūra
Degalų įpurškimo sistema yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių variklio sistemų. Jos tinkamam veikimui įtakos turi degalų kokybė, sistemos eksploatacijos laikas ir automobilio pagaminimo metai. Anglies nuosėdų kaupimasis, kurį spartina važiavimas mieste ar dujų įranga, gali lemti sumažėjusį sukimo momentą, mažesnį galingumą bei didesnes degalų sąnaudas.
Sprendimo būdai apima degalų priedų naudojimą, sistemos sandarumo patikrinimą, purkštuvų sureguliavimą ar pakeitimą, taip pat įpurškimo sistemos valymą naudojant ultragarsą. Reguliarus valymas užtikrina, kad purkštuvai veiktų kaip nauji, palaikant gamintojo nustatytus variklio galingumo ir degalų sąnaudų parametrus.
Netvarkinga įpurškimo sistema gali sukelti šias problemas:
- Nestabilus variklio darbas (ypač laisva eiga).
- Nesklandus variklio užvedimas.
- Padidėjęs degalų suvartojimas.
- Automobilio galios nuostoliai.
- Padidėjusi automobilio tarša.
tags: #automobilis #blogai #dirba #ant #benzino