Nors išmestos plastikinės pakuotės galėtų virsti naujais produktais, Lietuvoje tik apie 56 % plastiko atliekų iš tiesų yra perdirbamos. Lietuvoje rūšiavimo aikšteles su skirtingų spalvų konteineriais įrenginėjamos jau nuo 2007 metų, bet klausimų, susijusių su rūšiavimu, žmonėms kyla iki šiol. „Šis pastebėjimas - tiesa,“ - patvirtina D. Poderis. Ne visas plastikas yra vienodas. Ant pakuočių galite pamatyti simbolius, kuriais pažymėtos skirtingo plastiko rūšys, pavyzdžiui, polietilenas, polistirenas ar poliamidas. Nors į plastiko konteinerį reikia mesti visą plastiką, ne visas jis gali būti perdirbamas to paties perdirbėjo. Dėl to egzistuoja ilgas rūšiavimo kelias, ir konteineris yra tik pirmoji stotelė.
Iš konteinerių plastikas patenka į rūšiavimo sistemą. Priklausomai nuo įrenginio, rūšiavimą atlieka darbuotojai, optiniai skaitytuvai arba ir vieni, ir kiti. Plastikas išrūšiuojamas pagal savo polimero tipą. Tai, kas netinkama perdirbti, išvežama į sąvartyną.
„Į „Plastą“ atkeliauja jau atskirtos polietileno atliekos. Tiesa, jose vis tiek pasitaiko priemaišų, todėl jos keliauja į pažangų optinio rūšiavimo padalinį, kuriame atliekos dar kartą patikrinamos ir atskiriamos automatizuotu būdu. Tuomet perdirbimui tinkamos atliekos perkeliamos į specialią plovimo liniją, jas išplovus, prasideda plastiko lydymas ir flltravimas, o iš šio lydinio pagaminamos plastiko granulės.
Šis klausimas žmonėms kyla itin dažnai, nes įvairiuose straipsniuose pateikiami skirtingi atsakymai. Vieni teigia, kad pakuotes būtina kruopščiai išplauti, kiti sako, jog reikėtų bent praskalauti, o treti ramina, kad nieko daryti nereikia. „Tik švarios atliekos gali virsti vertinga žaliava, todėl perdirbimo procese mes visas atliekas išplauname. Bet namuose išskalauti pakuotę, kurioje buvę gaminiai dar nepridžiuvę, yra daug paprasčiau nei vėliau tvarkyti pastovėjusias, neišvalytas pakuotes, kurios pradeda skleisti nemalonų kvapą. Namuose išplautos pakuotės nauda yra dviguba: taip leidžiate taupyti perdirbimo metu pakuočių plovimui naudojamus elektros ir vandens resursus ir padedate perdirbimo įmonių kaimynams patirti kuo mažiau nemalonių kvapų“, - sako D. Poderis. Dėl netinkamai išvalytų plastiko atliekų tenka kovoti su nemaloniu kvapu.
„Mes įsipareigojame sumažinti kvapų sklaidą ir užtikrinti, kad jis neviršytų leistinų normų. Nors plastiko perdirbimo procesai neišvengiamai sukelia tam tikrą kvapą, mes taikome pažangias kvapų neutralizavimo sistemas ir taip siekiame, kad kvapų intensyvumas būtų kuo mažesnis. Tam naudojame modernius įrenginius, tokius kaip kvapų neutralizavimo sistemos, kurios padeda suvaldyti kvapus ir taip apsaugoti kaimynus nuo nemalonių pojūčių“, - pasakoja D. Poderis. Kvapų absorbavimo sistemos purkštukų pagalba purškiami mikroskopiniai vandens lašeliai su augalinės kilmės aplinkai ir žmonėms nekenksmingais preparatais, kurie efektyviai suriša ir neutralizuoja nemalonius kvapus. Lietuvoje kvapų koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nustatantis ribines vertes. „Nuo 2026 m. sausio 1 d. bus taikoma griežtesnė riba - 5 OUe/m3. Tačiau „Plasta“ jau dabar atitinka šiuos standartus, nepaisant to, kad veikiame pramoninėje zonoje, kur tokie griežti reikalavimai net nebus privalomi“, - sako D. Poderis.
Parduotuvėje renkantis naujas prekes, ant pakuočių galima pastebėti informaciją, kad jos yra pagamintos iš perdirbto plastiko. Tačiau dažniausiai jų gamybai naudojamas perdirbtos pramoninės atliekos, kurios būna švarios ir lengviau perdirbamos. Jei norite prisidėti prie žiediškumo vystymo, žaliavų tausojimo ir klimato apsaugos, sąmoningai rinkdamiesi produktus, kurie gaminami būtent iš buitinio perdirbto plastiko, t.y. to, kurį jūs išmetate, tuomet atkreipkite dėmesį į pakuočių žymėjimą.
D. Poderis pasakoja, kad „Plasta“ įmonėje iš perdirbto plastiko gaminami šiukšlių maišų ir buitinių atliekų maišeliai, apsauginės ir statybinės plėvelės. Lietuvių buitinės plastiko atliekos tampa „Trash Panda“ šiukšlių maišeliais, kurie yra pagaminti iš 100 % perdirbtų atliekų, iš kurių bent 40 % yra plastiko atliekų, atvykusių iš namų ūkių. Tad taip prasideda tikras žiediškumas: plastikas, atkeliavęs iš žmonių namų, tampa šiukšlių maišeliais, kurie vėl pravers namuose.
Kas nutinka plastikui? Išmetę šiukšles į konteinerį, nesusimąstome, kas jų laukia toliau. Žinome, kad plastikas yra perdirbamas - tačiau kaip atrodo šis procesas? Prieš pradedant likusį plastiko perdirbimo procesą, jis susmulkinamas ir praplaunamas, rašo „Recycle Now“. Mechaninio perdirbimo metu švarūs perdirbto plastiko ryšuliai keliauja į perdirbimo įmones, kur yra lydomi ir formuojami į granules. Švarius plastikus galima lengvai įkaitinti, tada suskaldyti bei naudoti įvairių daiktų gamybai, pavyzdžiui - vandens buteliams. Mažiau švarių plastikų partiją galima paversti poliesterio pluoštu ir naudoti kilimams ar drabužiams.
Perdirbto plastiko panaudojimas yra labai platus, o dauguma įmonių nestokoja vaizduotės. Štai įdomiausi būdai, kam naudojamas perdirbtas plastikas.
Plastiko dalys išmaniuosiuose įrenginiuose
Ne paslaptis, kad dauguma didžiųjų technologijų kompanijų vienaip ar kitaip prisideda prie aplinkos išsaugojimo - mažina sunaudojamo plastiko kiekį įrenginių pakuotėse bei perdirbto plastiko detales naudoja pačiuose išmaniuosiuose įrenginiuose. Kurdama „iPhone 13“, „Apple“ vis dar naudoja iškastinio kuro pagrindu pagamintą plastiką. Tačiau jo antenai naudojamas perdirbtas plastikas, o dešimčiai kitų komponentų - 35 proc. ar daugiau perdirbto plastiko. O „Samsung“ iš išmestų žvejybos tinklų pagamintas medžiagas taiko visiems gaminiams, pradedant naujais „Galaxy S“ serijos įrenginiais. Naujausias „Samsung“ telefonas - „Galaxy S22“ - yra parduodamas 100 proc. perdirbto popieriaus ir perdirbto plastiko pakuotėje. Kiti, mažiau žinomi, tačiau tvarumo prasme ne ką prastesni yra „Fairphone“ telefonai. Šios bendrovės išmanieji telefonai populiarūs tarp ekologijos entuziastų, mat yra gaminami iš ASI sertifikuotų tiekėjų aliuminio ir 100 proc. perdirbto plastiko.
Maistas iš plastiko?
Ateityje jūsų vaniliniai ledai gali būti gaminami iš plastikinių butelių, mat mokslininkai sugalvojo būdą, kaip naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas plastiko atliekas paversti vanilės „aromatu“. Vanilinas - junginys, kuris suteikia vanilės kvapą ir skonį - gali būti natūraliai išgaunamas iš vanilės pupelių arba gaminamas sintetiniu būdu. Šiuo metu apie 85 proc. vanilino gaminama iš cheminių medžiagų, gaunamų iš iškastinio kuro, rašo „The Guardian“. Ankstesniuose tyrimuose buvo pademonstruota, kaip iš polietileno tereftalato pagamintus plastikinius butelius suskaidyti į pagrindinį jo subvienetą, vadinamą tereftalio rūgštimi. Tereftalio rūgšties ir vanilino cheminė sudėtis yra labai panaši, todėl inžinerijos būdu sukurtoms bakterijoms tereikia tik nežymiai pakeisti vandenilių ir deguonies junginių, prisijungusių prie to paties anglies „stuburo“, skaičių. Pasak „The Guardian“, tyrėjai sumaišė savo genetiškai modifikuotas bakterijas su tereftalio rūgštimi ir vieną dieną laikė jas 37 laipsnių temperatūroje. Apie 79 proc. tereftalio rūgšties vėliau virto vanilinu. Kitą būdą kaip plastiką perdirbimo kelyje paversti maistu sugalvoję mokslininkai pasiūlė jį konvertuoti į baltymus.
Plastikinės mašinos
Ne, kalbame ne apie vaikiškas žaislines mašinėles. Perdribtas plastikas naudojamas mašinų dalių gamybai, bet taip pat egzistuoja automobilių, sukurtų naudojant vien perdirbtą plastiką. Štai 2020 m. Nyderlandų studentų komanda sukūrė elektrinę transporto priemonę, pagamintą tik iš atliekų - nuo plastiko, perdirbto iš vandenyno, iki buitinių šiukšlių. Dviejų vietų automobilis išvysto 90 kilometrų per valandą greitį ir vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 220 km, rašo „Reuters“. O „Mandalaki Studio“ kartu su Italijos automobilių kompanija „Estrima“ sukūrė pirmąjį koncepcinį elektrinį automobilį, pagamintą iš 80 proc. perdirbto plastiko. Automobilis „Birò O2“ buvo pristatytas Milano dizaino savaitės metu 2019 m., dalyvaujant galerijos „Rossana Orlandi“ rengiamame „Ro Plastic Prize“ konkurse. Jame dizaineriai buvo kviečiami kurti naujus plastiko perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdus. Pasak jo kūrėjų, O2 modelis yra elektromobilis, kuriam pagaminti panaudota daugiau perdirbto plastiko nei bet kuriai kitai rinkoje esančiai transporto priemonei.
Nuo 2022-ųjų - pakuočių mokesčių pokyčiai. Kaip numato 2023 m. įsigaliosiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, aplinkos ministras tvirtins kriterijus, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, patvarumą, taisomumą, į tai, ar jose yra pavojingųjų medžiagų. Aplinkos ministerija primena, kad šiais metais priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, siekiant, kad būtų perdirbama kuo daugiau pakuočių atliekų, kuo mažiau atliekų šalinama sąvartynuose ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei.
Plastiko atliekų problemą siekia spręsti tvaresnėmis pakuotėmis. Ne tik atskiros įmonės, bet ir jas vienijančios iniciatyvos siekia, kad Lietuvoje plastiko atliekų būtų perdirbama kuo daugiau. Pavyzdžiui, VšĮ „Gamtos ateitis“ šiemet įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas ieško būdų naudoti tvaresnes pakuotes, kurias būtų lengviau perdirbti. Prie „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungusios 22 Lietuvos įmonės.
Pagrindiniai iššūkiai ir sprendimai
Kasmet pasaulyje susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų. Iš jų perdirbama tik maždaug 16 proc. Likusi dalis išmetama į sąvartynus, sudeginama arba paprasčiausiai patenka į aplinką. „Pats plastiko perdirbimo procesas nėra labai sudėtingas: surinktos atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, plaunamos ir transportuojamos į įmones naujiems produktams gaminti. Didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas. Taip pat svarbu, ar atliekas sudaro tos pačios rūšies plastikas, ar įvairūs jo mišiniai, skirtingos jų kombinacijos. Nuo to priklauso, kokios kokybės žaliava bus gauta antriniam panaudojimui ir kokias savybes ji turės“, - pasakoja prof. R. Rutkaitė. Didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas. Tai šiandien yra pagrindinis iššūkis plastiko perdirbimo srityje, nes įvairiems gaminiams naudojamų kompozitų - sujungiant kelis skirtingus plastikus ar medžiagas gautų gaminių - galimybės perdirbti dažnai yra ribotos.
Didelį atliekų srautą sudaro automobilių remonto ir ardymo atliekos, tokios kaip sėdynės, durų apmušalai, panelės ir kitos plastikinės dalys. Šių atliekų tvarkymas Lietuvoje yra didelė problema, nes iki dabar tam tvarkyti nebuvo tinkamos įrangos. Didelė dalis nevertingų automobilių atliekų nukeliauja į pamiškes, kitas nuošalias vietas ar buitinių atliekų sąvartynus. Tokios taršos leis išvengti nauji Vilniuje sumontuoti atliekų perdirbimo įrenginiai. Gerai Europoje žinomo vokiečių atliekų tvarkymo įrangos gamintojo „MeWa“ įrenginį įsigijo ir sumontavo atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“. Nauja modernia įranga bus perdirbami plastikiniai automobilių bamperiai, posparniai, kitos plastikinės automobilių dalys, salono detales (sėdynės, durų apmušimui, priekines paneles ir kt.). Šia įranga taip pat bus perdirbamos ir senos padangos. Perdirbtos atliekos puikiai tinka naujų gaminių gamybai bei šilumos energijai gauti.
„Nauja įranga mažesnėmis energijos sąnaudomis ir per trumpesnį laiką saugiu būdu kelis kartus padidinsime perdirbamų atliekų kiekius. Ši įranga - ne paskutinė „Atliekų tvarkymo centro“ investicija į žalesnės aplinkos kūrimą. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ prieš kelis metus pirmieji pradėjo eksploatuoti efektyvius atliekų tvarkymo įrenginius, leidžiančius pažangiai perdirbti naudotus tepalo, kuro, oro filtrus bei kitas atliekas. „Įvairių rūšių plastikas yra naudojamas daugybėje gaminių, tai yra viena iš pagrindinių atliekų, kurias galime panaudoti pakartotinai. Kaip žinoma, elektronikos ir nevertingos automobilių atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Transporto priemonėse taip pat yra nemažai pavojingų medžiagų - kuro likučių, panaudotos alyvos, todėl labai svarbu tinkamai sutvarkyti senų automobilių atliekas, kad šios nepatektų į aplinką. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ visoje Lietuvoje surenka, rūšiuoja ir perdirba pavojingas bei nepavojingas atliekas. Pagrindiniai „Atliekų tvarkymo centras“ veiklos tikslai yra mažinti aplinkos taršą ir tobulinti savo sukurtą pavojingų bei nepavojingų atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrina tinkamą atliekų surinkimą, perdirbimą ir vertingų antrinių žaliavų panaudojimą. Bendrovė turi Aplinkos ministerijos išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, yra įtraukta į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą bei Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, atliekų tvarkytojų sąrašą.
Viena populiariausių atliekų - buteliai ir naudoti žvejybos tinklai. Perdirbamas poliesteris iš plastikinių butelių. „Kia EV3“ galima išvysti pagal pažangiausias technologijas sukurtų daiktų. Iš perdirbtų medžiagų gaminami ne tik automobilio kėbulai, bet ir salono kilimėliai, automobilių dugno dangalus, bagažinių vidaus elementus. Penkmečio „Renault Megane“ modeliuose maždaug 30 proc. iš perdirbtų medžiagų. Ar tai išties geresnis sprendimas, ar tik reklaminis triukas? Prof. teigimu, perdirbto plastiko panaudojimo dar labiau sumažėja bendras atliekų kiekis.
Vilniuje pradėjo veikti specialus atliekų smulkintuvas, kuriuo per metus bus galima perdirbti daugiau kaip 22 tūkst. tonų. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit atkreipia dėmesį į tai, kad didelį atliekų srautą sudaro automobilių remonto ir ardymo atliekos, tokios kaip sėdynės, durų apmušalai, panelės ir kitos plastikinės dalys. Šių atliekų tvarkymas Lietuvoje yra didelė problema, nes iki dabar tam tvarkyti nebuvo tinkamos įrangos.
„Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Aplinkos apsaugos instituto (AAI) 2018 metais atlikto transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimo duomenimis, 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst. (18 proc.) buvo išardyta teisėtai. Anot instituto, šešėlyje veikiantys ardytojai per metus galėjo gauti apie 23 mln. eurų pajamų už priduotas teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas ir pakartotiniam naudojimui parduotas tinkamas dalis. Taip pat galėjo būti neapskaityta apie 10 mln. Su sunkumais tinkamai ardant transporto priemones susiduria ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikiantis institutas „Prognos“ prognozuoja, kad jei ir toliau (iki 2030 metų) tinkamai nebus sutvarkomos visos senos transporto priemonės (nebus perdirbamos jų gamybai panaudotos žaliavos) kasmet patiriama ekonominė žala sieks apie 2,4 mlrd.
Kaip milijonai senų automobilių perdirbami į naują plieną | Masyvi automobilių perdirbimo linija
Viena populiariausių atliekų - buteliai ir naudoti žvejybos tinklai. Perdirbamas poliesteris iš plastikinių butelių. Iš pasaulio vandenynuose surinktų ir perdirbtų plastiko buteliukų bei žvejybos tinklų gaminami net ir tokie produktai kaip riedlentės ar populiarusis „Jenga“ žaidimas, taip pat miegmaišiai, kiliminės dangos, įvairūs aksesuarai, teniso kamuoliukai.
Puikių perdirbto plastiko panaudojimo pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia įmonės, kurios iš perdirbto plastiko gamina suoliukus, šiukšliadėžes, konteinerius, įvairias konstrukcijas ir dangas žaidimų bei sporto aikštėms. Pavyzdžiui, lietuviško aplinkai draugiškesnių kojinių prekės ženklo „Ūkai“ gaminiuose panaudojamas iš Indijoje bei Tailande surinktų ir perdirbtų plastikinių buteliukų gautas plastiko verpalas. Į kiekvieną lietuvių gaminamų kojinių porą įverpiamas vienas iš vandens telkinių ištrauktas plastiko buteliukas. Be to, bendrovė remia plastiką iš vandenynų valančią organizaciją „Plastic Bank“, todėl viena vartotojų nupirkta kojinių pora iš aplinkos padeda pašalinti 51 plastikinį buteliuką.
Vien pasaulio vandenynai kasmet užteršiami 8 mln. tonų naujų plastiko atliekų, kurios kenkia ekosistemoms ir irdamos patenka į mitybos grandines. Akivaizdu, kad pasauliui būtina plastiko perdirbti dar daugiau. Pavyzdžių, kaip naudingai ir kūrybingai panaudoti perdirbtą plastiką, netrūksta, tad reikia tik verslo iniciatyvos.
tags: #automobilis #is #perdirbto #lastiko