C6
Menu

Automobilių dažymas vandeniniais dažais: išsamus vadovas

Automobilio dažymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštumo, tinkamos įrangos ir dėmesio detalėms. Vienas svarbiausių įrankių šiam darbui - pulverizatorius, kuris užtikrina tolygų ir profesionalų dažų padengimą. Šiandien kalbėsime apie automobilių dažymą vandeniniais dažais. Jie yra daug ekologiškesni už tradicinius dažus, nes juose yra daug mažiau kenksmingų tirpiklių.

Vandeniniai dažai naudojami automobiliams dažyti, nes jie yra lengvai naudojami, greitai džiūsta ir pasižymi geru dengiamuoju efektu. Jie taip pat yra atsparūs valymui ir drėgmei. Jeigu norite nudažyti automobilį vandeniniais dažais, geriausia kreiptis į profesionalus autodažytojus, kurie turi patirties šioje srityje ir gali pasirūpinti, kad dažai būtų tinkamai užtepti ir rezultatas būtų puikus. Tačiau jeigu norite patys pabandyti nudažyti automobilį vandeniniais dažais, svarbu laikytis instrukcijų, kurios yra pateiktos ant dažų pakuotės.

Plastikų dažymo specifika

Skirtingai nuo metalų dažymo, kurio pagrindinė užduotis - antikorozinė apsauga, plastikų dažymui keliami visai kiti reikalavimai. Plastikai gali būti dažomi ir dėl mechaninių, ir dėl optinių jų savybių pagerinimo. Taigi dažymas ne vien pagražina plastikus, bet, o tai ir yra svarbiausia, suteikia jiems žymiai geresnes mechanines savybes - plastikai tampa atspariais buitinėms valymo priemonėms, trinčiai bei tampa atsparesniais senėjimo procesui ir aplinkos poveikiui.

Visuomenėje galiojanti nuostata, kad plastikus galima dažyti visais įprastiniais dažais, yra visiškai neteisinga. Praktika parodė, kad kiekvienai plastiko rūšiai reikia specialių dažų. Nepritaikyti dažai gali blogai sukibti su paviršiumi, prastai džiūti, pažeisti medžiagos paviršių ir sutrūkinėti. Neretai tokie pažeidimai pasimato tik po ilgesnio laiko tarpo.

Jau daugiau kaip 30 metų MONOPOL Colors specialistai tyrinėja problemas, kylančias dažant plastikus. Per visą šį laiką sukauptą patirtį pateiksime šiame straipsnyje.

Atvejai, kai reikia dažyti plastikus:

  • Kadangi detalės liejamos vieno atspalvio, reikia dažant pakeisti jų atspalvį;
  • Atspalvio pritaikymas prie esamos konstrukcijos;
  • Paviršiaus mechaninių savybių pagerinimas (svarbu, kad dažų ir dažomos medžiagos elastingumas atitiktų vienas kitą smūgio metu);
  • Paviršiaus blizgesio ar struktūros pakeitimas;
  • Atsparumo šviesai ir atmosferiniam poveikiui pagerinimas;
  • Liejimo linijų ar nekokybiškų vietų paslėpimas;
  • Cheminio atsparumo suteikimas.

Yra dvi pagrindinės dažymo priežastys: funkcinė ir dekoratyvinė. Tarp jų dažnai sunku nubrėžti liniją, nes dažai dažnai išpildo abi šias sąlygas. Dažų dėka plastikai dažnai gali būti panaudojami srityse, kuriose paprastai jų panaudojimas būtų neįsivaizduojamas. Taip pat dėl dažų suteikiamų puikių mechaninių savybių, neretai gamyboje galima rinktis pigesnes žaliavas.

Plastiko detalių dažymas

Poliškumas ir jo reikšmė plastikų dažymui

Plastikų dažymas kelia nemažai sunkumų tiek plastiko gaminių, tiek ir dažų gamintojams. Iš vienos pusės reikia, kad dažai nepriekaištingai sukibtų su plastiko paviršiumi, iš kitos pusės svarbu, kad dažai nepažeistų paties paviršiaus, jo neaptirpdytų. Taigi dažų gamintojai turi ypatingai gerai išmanyti apie visus plastikus ir galimą jų reakciją su įvairiais solventais, naudojamais dažų gamyboje.

Langmuir-Hildebrand ištyrė, kad medžiagų tirpimą solventuose sąlygoja tam tikros poliškos grupės, turinčios tam tikras elektrines savybes. Tad medžiagų tirpumas priklauso nuo elektrinių įkrovų pasiskirstymo, kurios medžiagos ir solvento molekules padaro poliškomis arba nepoliškomis.

Poliškumo terminas žinomas iš fizikos kurso apie elektrą. Iš ten ir žinoma, kad skirtingi poliai traukia vienas kitą, o vienodi - atstumia. Supaprastinus šis principas gali būti pritaikytas ir plastikų dažymo praktikoje. Tokiu būdu žinome, kad dažant labai poliškas medžiagas, reikia naudoti menkai poliškus ar visai nepoliškus solventus (tiksliau dažus su tokiais solventais).

Solventų, esančių dažuose, kombinacija paprastai tinka tik vienai plastikų grupei, kurios poliškumas yra gerai žinomas. Taigi dažų gamintojas ar pardavėjas kiekvienu atveju turi gauti visą informaciją apie medžiagą, kuri bus dažoma. Tik taip galima plastiko gaminių gamintojui parinkti visiškai tinkamą dažų sistemą ir garantuoti jo gaminių kokybę.

Jautrumas temperatūrai

Įvairūs plastikai labai skirtingai reaguoja į temperatūrą. Dažai, kurių kietėjimui reikalinga aukšta temperatūra, plastikų dažymui praktiškai negali būti naudojami. Tad lieka ore ir be aukštos temperatūros (maks. 50 ° C) kietėjantys dažai. Dažant PF, UF, ir MF dažniausiai galima naudoti ir aukštoje temperatūroje kietėjančius dažus. Tačiau PF, UF, ir MF dervos aukštesnėje temperatūroje dėl formaldehidų skaidymosi gali išpūslėti.

Plastiko gaminių gamintojų nurodoma temperatūra paprastai yra aukščiausia galima temperatūra. Masiniai gaminiai, kuriuos reikia dažyti, dažnai yra gaminami toli gražu ne optimaliomis sąlygomis. Liejant įvairius sudėtingų formų gaminius sienelių storis dažnai būna nevienodas, o dėl skirtingai reaguoja į temperatūrą. Tad ir gamintojo nurodytos leistinos temperatūros ribose gaminiai kartais gali pradėti deformuotis.

Mažos deformacijos neretai pastebimos ne iš karto po dažymo, o tik montuojant paruoštas detales.

Dėl šios priežasties rekomenduojamas natūralus (be kaitinimo) dažų džiovinimo procesas, kadangi tokiu būdu gaminiai tikrai nesideformuos. Tačiau jei, nepaisant anksčiau minėtų priežasčių, dažai vistiek bus džiovinami aukštoje temperatūroje, reikia stengtis džiūvimą pagreitinti gera oro cirkuliacija.

Rekomenduojama visada atlikti bandomąjį dažymą ir džiovinimą. Aukštą temperatūrą naudokite tik įsitikinę, kad gaminiai tikrai nesideformuoja.

Aukščiausia leistina trumpalaikė dažų džiovinimo temperatūra
Medžiaga Temperatūra (°C)
PS 55
SAN, ASA 60
ABS 70
PMMA 80
PS TSG 40
PC 100
PVC 50
PE 70
PP 100
PUR 55

Jautrumas solventams

Nuo jų cheminės sandaros priklausantis termoplastų jautrumas solventams yra labai skirtingas. PE ir PP atsparūs solventams. Iš jų netgi gaminamos žarnos dažymo įrangai. Tuo tarpu PS yra neatsparus daugumai solventų, tad ir dauguma dažų jam yra netinkami. Termoplastų jautrumas solventams didėja didėjant temperatūrai. Praktiškai visos plastiko detalės turi įkrovas. Veikiant dažų solventui šios įkrovos atpalaiduojamos, o tai veda prie įvairių paviršiaus (plastmasės ir dažų) pažeidimų.

Dažų sukibimą su ypatingai jautriais solventams termoplastais galima pagerinti priderinta solventų kombinacija. Tačiau šią galimybę reikia išnaudoti labai atsargiai, antraip plastiko paviršius gali suminkštėti ar net suplyšinėti. Tai atsitinka, kadangi solventai per giliai įsiskverbia į paviršių ir pakeičia molekulinę medžiagos sandarą, o tuo pačiu ir mechanines medžiagos savybes. Tad nedažytų ir dažytų gaminių tamprumo bandymų rezultatai gali labai skirtis.

Ketonai ir aromatai dažniausiai yra nesuderinami, tad juos reikėtų naudoti ypatingai atsargiai. Kai kurių plastikų dažymui dažuose esantis nedidelis ketonų kiekis gali būti netgi naudingas, kadangi jo pagalba pagerėja dažų džiūvimas ir sukibimas su paviršiumi.

Trumpalaikis atsparumas svarbiausiems solventams dažymo metu
Medžiaga Alkoholiai Esteris Ketonai Benzinas
KWPS + - - +
SAN, ASA + - - +
ABS + O - +
PMMA - O O +
PS TSG + - - +
PC + - - +
PVC + + O +
PE + + + +
PP + + + +
PUR + + + +

Legenda: + atsparus, O sąlyginai atsparus, - neatsparus

Remiantis šia lentele galima daryti pirmuosius sprendimus renkantis dažus tam tikrai medžiagai dažyti. Procentinė šių solventų dalis dažuose taip pat yra ypatingai svarbi. Dėl šių priežasčių niekada nenaudokite dažams kito skiediklio, nepasitarę su dažų tiekėju, kadangi tai gali privesti prie paviršiaus aptirpdymo, suplyšinėjimo ir kitų paviršiaus pažeidimų.

Liejimo formų tepalai

Liejimo formose gaminamų gaminių paviršiai dažniausiai būna sutepti tepalais, kurie naudojami, kad gaminiai nepriliptų prie liejimo formų. Dažniausiai tai būna stearatai arba vaškai. Formos dažniausiai tepamos ar purškiamos rankomis, dat tepalo kiekis įvairiose vietose būna skirtingas. Tai gali būti paaiškinimas, kodėl kartais staiga atsiranda problemos dažant plastikines detales. Šios problemos taip pat staiga ir dingsta, tačiau ir vėl atsiranda nelaukčiausiu momentu, kadangi, kaip ir minėta, tepalo kiekis būna skirtingas.

Tad detalių, kurios bus dažomos, liejimo formoms griežtai nerekomenduojama naudoti tepalų su silikonu, kadangi jų praktiškai neįmanoma visiškai nuvalyti jokių valiklių pagalba. Dažant tokį paviršių gali būti prastas dažų sukibimas, gali gautis netolygus dažų paviršius. Tepalai su silikonu gali sąlygoti daug staiga dažymo metu iškylančių sunkumų. Ypatingai sunku gali būti su gaminiais, kurių sandaroje jau yra minėtos medžiagos, kadangi nepriekaištingas dažų sukibimas su tokiais paviršiais praktiškai nėra įmanomas.

Valymas skiedikliais norimo rezultato neduoda, kadangi tepalas nenuvalomas, o tik paskirstomas po visą paviršių. Vienintelis daugmaž patikimas būdas šiuo atveju yra valymas specialia smulkute smėliasrove.

Paviršiaus paruošimas

Laikytis paviršiaus paruošimo reikalavimų yra ypatingai svarbu, kadangi su prastai paruoštu dažomu paviršiumi dažai gali prastai sukibti arba dažų solventai gali netinkamai sureaguoti su paviršiumi. Dažomas paviršius turi būti švarus, t.y. be riebalų, tepalų, rankų prakaito, purvo ir dulkių. Taip pat paviršius negali turėti elaktrostatinės įkrovos, nes tai gali sąlygoti prastą dažų pasiskirstymą, paviršiaus pažeidimus ar netgi prastą sukibimą.

Ypatingai statinė įkrova sąlygoja įvairių nešvarumų pritraukimą dažymo ir džiovinimo metu. Elektrostatinės įkrovos intensyvumas, į kurį linksta dauguma sintetinių medžiagų, priklauso ir nuo jų poliškumo. Statinė įkrova traukia dulkes ir kitus nešvarumus. Statinę įkrovą galima panaikinti aukštu slėgiu pučiant jonais prisotintą orą, o taip pat ir panardinant į antistatinį nuriebalinimo skystį. Šių priemonių patartina imtis prieš pat pradedant dažymą.

Paviršiaus paruošimas dažymui

Reikalavimai dažytiems paviršiams

Tam, kad plastmasės gaminys būtų visapusiškai kokybiškas, svarbu laikytis visų technologinių reikalavimų. Gaminio paviršiaus savybės labiausiai priklauso nuo dažų savybių ir jų padengimo kokybės. Tam, kad dažų sluoksnis maksimaliai atliktų savo funkciją, reikia išpildyti dvi svarbiausias sąlygas: gaminys turi būti pagamintas taip, kad tiktų dažymui, o taip pat tiksliai nustatyti medžiagos rūšį ir parinkti jai tinkamą dažų sistemą.

Tad labai svarbu, kad dažų gamintojas ir dažanti įmonė betarpiškai bendrautų.

Dažymo ir dažų funkcija

  • Kaip jau minėta ir anksčiau, dažų sluoksnis pakeičia mechanines paviršiaus savybes. Tokiu būdu plastiko gaminiai gali būti naudojami srityse, kur nedažyti jie visiškai negalėtų būti panaudoti, pvz.:
  • Atsparumo chemikalams ar atmosferiniam poveikiui padidinimas;
  • Atsparumo trinčiai ar braižymui padidinimas;
  • Antistatinių savybių paviršiui suteikimas arba elektrai laidžių paviršių sukūrimas.

Dekoratyvinė dažų funkcija

Pastaruoju metu daugybė plastiko gaminių dažoma tik tam, kad pagerinti jų optinį vaizdą ar padaryti juos lengviau valomus. Visa tai skirta produktų pardavimo skatinimui. Dekoratyvinis dažymas reiškia pvz.:

  • Tam tikro atspalvio ar blizgesio suteikimas;
  • Nekokybiškų vietų paslėpimas;
  • Specialių efektų sukūrimas, pvz. Odos, metalik ar kitų struktūrų suformavimas.

Medžiagos rūšies nustatymas prieš dažymą

Pastaruoju metu yra daugybė plastiko rūšių. Tad norint greičiau ir tiksliau nustatyti medžiagos rūšį ir parinkti tinkamiausią dažų sistemą, būtų geriausia, jei prie medžiagos pavadinimo visuomet būtų nurodoma ir jos cheminė sudėtis. Tačiau cheminė sudėtis dažančiai įmonei ar dažų gamintojui dažniausiai nėra pranešama, tad būna sunku priimti tinkamiausią sprendimą parenkant naudotiną dažų rūšį. Taigi tikslus dažomos medžiagos rūšies žinojimas yra neišvengiama geros galutinio produkto kokybės sąlyga.

Antrinių žaliavų perdirbimui plastmasės pramonė sukūrė kodavimo sistemą, kuri leidžia iš pirmo žvilgsnio identifikuoti plastiko rūšį. Dažniausiai naudojamos plastikų rūšys žymimos trikampiu simboliu, kuriame yra skaičius nuo 01 iki 07 ir medžiagos rūšies trumpinys. Jei yra šis žymėjimas, jo dažniausiai pakanka dažų tiekėjui, kad galėtų parinkti tinkamą dažų sistemą.

Plastikai pagal savo cheminę sudėtį skirstomi į dvi pagrindines grupes:

  • Duroplastai
  • Termoplastai

Duroplastai

Fenolio formaldehidas (PF), karbamidas (UF), melaminas (MF) ir epoksidas (EP). Dažniausiai tai kondensacijos produktai. Duroplastams taip pat priklauso poliuretanai (PUR), kurie ypač dažnai naudojami kaip išpūstos medžiagos, bei poliesterio dervos (UP). Skirtingai nuo termoplastų, duroplastai yra negrįžtamos reakcijos medžiagos, tad jų negalima perlydyti. Duroplastai dažniausiai yra pakankamai atsparūs dažniausiai naudojamiems dažų solventams, tad juos dažant problemų iškyla retokai.

Dažniausiai naudojami duroplastai
  • Melamino lydiniai (MF): Skirtingai nuo fenolio dervų lydinių, melamino lydiniai pasižymi šviesiu atspalviu. O taip pat jas galima nuspalvinti bet kokiu atspalviu, be to, jas nebūtina dažyti. Tačiau iš melamino lydinio gaminami korpusai elektros prietaisams. Tokiame korpuse dažnai įgraviruojamas ženklinimas, kuris turi būti padengtas dažais. Šiam tikslui puikiai pasiteisino dvikomponenčiai dažai, o kai kuriais atvejais ir aukštoje temperatūroje (120°-150°C) kietėjantys dažai. Paviršiaus paruošimas: plauti pramoniniu benzinu arba skiedikliu. Dažymui tinka šie dažai: DUOPLAST U231 2K-PUR Decklack matt (matiniai), DUOPLAST U241 2K-PUR Decklack Seidenmatt (pusiau matiniai), DUOPLAST U251 2K-PUR Decklack Seidenglänzend (pusiau blizgūs), DUOPLAST U261 2K-PUR Decklack Glänzend (blizgūs), DUOPLAST U234 2K-PUR Decklack Metallic matt (matiniai metalik), DUOPLAST U244 2K-PUR Decklack Metallic Seidenmatt (pusiau matiniai metalik), DUOPLAST U254 2K-PUR Decklack Metallic Seidenglänzend (pusiau blizgūs metalik), DUOPLAST U242 2K-PUR Strukturlack Seidenmatt (pusiau matiniai struktūriniai), DUOPLAST U252 2K-PUR Strukturlack Seidenglänzend (pusiau blizgūs struktūriniai).
  • Fenolio dervų lydiniai (PF): Fenolio dervų lydiniai priklauso seniausioms sintetinėms medžiagoms. Jie buvo sukurti amerikiečių chemiko L.H.Baekeland, kuris 1908 m išrado fenolio dervas (iš to kilęs vardas bakelite). Fenolio dervų lydiniai dažnai naudojami elektros pramonėje, kadangi pasižymi labai didele elektros varža. Fenolio dervų lydiniai paprastai dažomi tik dėl grožio, kadangi jų natūralus atspalvis yra tik rudai juodas. Paviršiaus paruošimas: plauti pramoniniu benzinu arba skiedikliu. Dažymui tinka tie patys dažai, kaip ir MF (melaminui).

Termoplastai

  • Polietilenas (PE): Be paviršiaus paruošimo prie polietileno gerai neprikibs jokie dažai. Dažniausiai paviršius valomas oksidine liepsna. Valymas turėtų būti atliekamas prieš pat dažymą. Tačiau net ir gerai paruoštam paviršiui tinka ne kiekvieni dažai. Mes rekomenduojame tik dvikomponenčius poliuretaninius dažus. Polietilenas skirstomas į aukšto ir žemo slėgio rūšis. Aukšto slėgio polietilenas naudojamas plėvelei, buteliams, vamzdžiams, kabeliams ir kt. Žemo slėgio polietilenas yra tvirtesnis ir kietesnis, todėl naudojamas statinėms, kuro bakams, kėdžių atlošams ir kt. Norint dažyti polietileną, jį reikia paruošti acetileno liepsna. Dažymas turi vykti ne vėliau, kaip per valandą po paviršiaus paruošimo. Dažymui tinka tie patys dažai, kaip ir MF (melaminui).
  • Polipropilenas (PP): Polipropilenui galioja tos pačios paviršiaus paruošimo sąlygos, kaip ir polietilenui. Polipropilenui skirtos sukibimo pagerinimo priemonės, priklausomai nuo PP tipo, dažniausiai daug naudos neduoda, kartais net padaro blogiau. Kadangi yra labai daug PP rūšių, tokias priemones prieš naudojant reikėtų labai gerai išbandyti. Norint dažyti polipropileną, jį reikia paruošti acetileno liepsna. Dažymas turi vykti ne vėliau, kaip per valandą po paviršiaus paruošimo. Dažymui tinka tie patys dažai, kaip ir MF (melaminui).
  • Neprisotintas poliesteris (UP): Poliesterio derv...

Automobilio dažymo procesas vandeniniais dažais

Automobilio dažymas vandeniniais dažais yra procesas, kuriam reikia kruopštumo ir tinkamų priemonių. Šie dažai yra ekologiškesni, nes juose yra mažiau kenksmingų tirpiklių, jie lengvai naudojami, greitai džiūsta ir pasižymi geru dengiamuoju efektu. Jie taip pat yra atsparūs valymui ir drėgmei.

Automobilio dažymas vandeniniais dažais

Paruošiamieji darbai

  • Aplinkos paruošimas: Darbui pasirinkite švarią, gerai vėdinamą patalpą, apsaugotą nuo dulkių ir vabzdžių.
  • Automobilio valymas: Kruopščiai nuplaukite automobilį, kad pašalintumėte purvą, dulkes, tepalus ir kitus nešvarumus. Pirmiausia kruopščiai nuplaukite automobilį, kad pašalintumėte nešvarumus, riebalus ir šiukšles. Naudokite aukštos kokybės automobilio šampūną ir nuplaukite švariu vandeniu.
  • Paviršiaus paruošimas ir šlifavimas: Šlifuokite automobilio paviršių smulkiu švitriniu popieriumi (dažniausiai 600-1500 grūdėtumo). Tai padės pašalinti senus dažus, įbrėžimus ir užtikrinti, kad nauji dažai gerai sukibtų su paviršiumi. Šlifuojant pašalinami seni dažai, oksidacijos likučiai ir nelygumai, užtikrinant, kad nauji dažai gerai priliptų. Naudokite įvairaus grūdėtumo švitrinį popierių (pradedant nuo 320 grūdėtumo ir palaipsniui didinant iki 600 grūdėtumo, kad paviršius būtų lygus). Po šlifavimo nuvalykite paviršių nuo dulkių.
  • Molio produktų naudojimas dezaktyvavimui: "Brilliatech" molio gabalėlis, molio pirštinė, molinis rankšluostis ir molio rutulys atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį šalinant įsisenėjusius teršalus nuo automobilio paviršiaus. Šios priemonės efektyviai pašalina dervą, medžių sulą ir pramonines atliekas, kurių įprastas plovimas negali pašalinti. Kai paviršius bus dezinfekuotas, dar kartą nuplaukite automobilį ir nusausinkite jį mikropluošto rankšluosčiu.
  • Užmaskuotų sričių uždengimas: Naudokite maskavimo juostą ir plastikinius lakštus, kad uždengtumėte vietas, kurių nereikėtų dažyti, pvz., langus, šviestuvus ir apdailą. Tinkamas maskavimas apsaugo nuo dažų pertekliaus ir išlaiko ryškias dažų linijas.

Dažymo procesas

  • Grunto sluoksnis: Pirmasis sluoksnis - gruntas. Jis užtikrina geresnį dažų sukibimą ir paslepia nelygumus. Gruntą rinkitės pagal automobilio paviršiaus medžiagą (metalas, plastikas ar stiklo pluoštas). Grunto užpurkškite 2-3 lygius sluoksnius, tarp sluoksnių palikdami 10-15 minučių džiūvimui. Prieš šlifuodami smulkiagrūdžiu švitriniu popieriumi (800-1000 grūdėtumo), leiskite gruntui sukietėti bent 24 valandas, kad paviršius būtų lygus.
  • Dažų sluoksniai: Naudojant purškimo pistoletą, užtepkite 2-3 dažų sluoksnius. Purškimo atstumas nuo paviršiaus (15-25 cm), kad išvengtumėte nubėgimų ir netolygaus padengimo, turi būti pastovus. Purkškite gruntą lygiomis juostomis, laikydami pulverizatorių maždaug 15-20 cm atstumu nuo paviršiaus. Užtepkite pagrindinius dažus taip pat, kaip ir gruntą. Sluoksnius purkškite plonais ir tolygiais sluoksniais, o ne bandykite viską padengti vienu kartu. Tai padės išvengti nubėgimų. Tarp sluoksnių palikite pakankamai laiko džiūvimui. Prieš tepant kitą sluoksnį, leiskite jam išdžiūti 15-30 minučių.
  • Lako sluoksnis: Kai dažai visiškai išdžiūvę, pereikite prie lako. Skaidrus lako sluoksnis apsaugo pagrindinę spalvą, suteikia blizgesio ir padidina patvarumą. Užtepkite 2-3 sluoksnius skaidraus lako, tarp sluoksnių džiūdami 10-15 minučių. Prieš poliruodami, leiskite skaidriam sluoksniui išdžiūti bent 24-48 valandas.

Galutinis apdirbimas

  • Poliravimas: Jei paviršius atrodo šiek tiek nelygus ar matomas „apelsino žievelės“ efektas, naudokite poliravimo mašinėlę ir poliravimo pastą. Kai dažai visiškai išdžius, nupoliruokite paviršių, kad pašalintumėte defektus ir pagerintumėte blizgesį.
  • Apsauginis sluoksnis: Galutinei apsaugai užtepkite vaško sluoksnį. Po poliravimo, naudokite "Brilliatech" molio gabalėlis, molio pirštinė, molio rankšluostis arba molio rutulys pašalinti visus likusius teršalus, užtikrinant veidrodinį paviršių.
  • Įrangos valymas: Baigus darbą, būtinai išvalykite pulverizatorių, kad jame neliktų dažų likučių.

Investuokite į kokybišką pulverizatorių - pigūs modeliai gali veikti netolygiai ir sugadinti rezultatą. Naudokite tik automobilių dažams skirtas medžiagas, nes įprasti dažai neatsparūs temperatūros svyravimams ir aplinkos poveikiui. Automobilio dažymas su pulverizatoriumi reikalauja kruopštumo ir pasiruošimo, tačiau laikantis visų žingsnių galite pasiekti puikų rezultatą.

Kaip paruošti automobilį vandeniniams dažams

Struktūriniai dažai ColorMatic TEXTURE SPRAY PAINT 400ml - aukštos kokybės, greitai džiūstantys purškiami aerozoliniai dažai plastikui ir kietai plastmasei dažyti. Šie struktūriniai dažai plastikui skirti atstatyti remontuoto plastikinio paviršiaus struktūrą. Struktūriniai dažai tinkami naudoti automobiliams - motorinių transporto priemonių išorėje: bamperiams, veidrodėliams, apsauginėms juostoms, tiuningo detalėms ir t.t. Paviršius turi būti švarus ir sausas. Nuriebalinimui, nešvarumų bei silikono likučių pašalinimui rekomenduojame naudoti priemonę MOTIP Silicone Remover 400ml. Nedažomą paviršių apsaugoti specialia plėvele! Prieš naudojimą flakoną plakti 2 minutes. Padaryti bandomąjį purškimą. Purkšti 25 cm atstumu nuo paviršiaus. Dažykite keliais plonais sluoksniais, kol išgausite norimą struktūrą. Dulkės nelipma po 10min., galima liesti po 30min. Tekstūrinis paviršius turi būti uždažytas. Ant viršaus dažykite po 15-20min (esant 20°C temperatūrai). Bespalviai tekstūriniai dažai purškiami prieš dažant šviesiais dažais, o juodi tekstūriniai dažai purškiami prieš dažant tamsiais dažais.

tags: #automobiliu #dazymas #vandeniniais #dazais