Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo automobilių. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje ir kasdieniame gyvenime, tačiau kartu kelia ir nemažai iššūkių, susijusių su aplinkosauga ir eismo saugumu. Spartus automobilizacijos augimas didina problemas, susijusias su saugaus eismo užtikrinimu Lietuvos keliuose ir gatvėse. Saugaus eismo užtikrinimas yra viena svarbiausių transporto problemų.
Automobilio techninė būklė nuolat kelia grėsmę gamtai ir eismo saugumui. Pagrindinis būdas jai mažinti - stebėti, kontroliuoti, palaikyti ir gerinti automobilinio transporto techninę būklę. Techniškai tvarkingas automobilis žymiai sumažina rizikos laipsnį tapti autoavarijos dalyviu. Mokslininkai rodo, kad pagrindinis autoavarijų kaltininkas yra žmogus, tačiau apie 10% autoavarijų tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia automobilio techniniai gedimai.
Automobilių techninės būklės kontrolės sistema
Automobilio techninę apžiūrą atlieka Valstybinės techninės apžiūros centrai. Automobilio technine būkle rūpinasi autoservisų įmonės, kurių veiklą lemia gamybinės techninės bazės parengtis, gamybinių ir pagalbinių patalpų tinkamumas autoserviso veiklai, aprūpinimas reikiama technologine įranga ir kvalifikuotais specialistais.
Lietuvoje įdiegta valstybinė techninė apžiūra, atitinkanti Europos Sąjungos standartus. Tai veiksminga priemonė gerinti transporto priemonių techninę būklę. Transporto priemonės gamintojai reglamentuoja privalomuosius techninės priežiūros ir remonto darbus, kad visą eksploatavimo laikotarpį transporto priemonė atitiktų nustatytus saugos reikalavimus. Tačiau praktika rodo, kad reglamentuoti techninės priežiūros ir remonto darbai dažniausiai atliekami tik naujoms transporto priemonėms, o senoms profilaktinio darbo apimtys yra žymiai mažesnės.
Nepakankamas eismo saugumo veiklos finansavimas ir netobulas lėšų skirstymas, kai jos skiriamos ne tik keliams, bet ir eismo dalyvių mokymui, visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams, taip pat nepadeda spręsti saugaus eismo problemų. Nesukurtas eismo saugos auditas. Saugaus eismo problemą galima išspręsti tik tuomet, kai ji sprendžiama visais valstybės lygmenimis: Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, ūkinių subjektų bei visų eismo dalyvių.
Siekiant gerai organizuoti automobilio techninę priežiūrą (TP) ir remontą (R), atsarginių detalių tiekimą, būtina gerai žinoti gedimų srauto charakteristikas.
Šiuolaikinis automobilis turi 15-18 tūkstančių detalių, iš kurių 7-9 tūkstančiai yra kokybiškos. Be to, 3-4 tūkstančių detalių darbo laikas trumpesnis nei automobilio, 80-100 detalių turi įtakos automobilio eismo saugumui, o nuo 200-400 (2-3 %) detalių praktiškai priklauso automobilio patikimumas.
Automobilio patikimumas - tai automobilio savybė atlikti numatytas funkcijas, ilgainiui išlaikant eksploatacinius rodiklius. Negendamumas - automobilio savybė išlaikyti iki tam tikros ridos darbingumą be priverstinių pertraukų. Ilgaamžiškumas - automobilio savybė išlaikyti darbingumą (atliekant jam numatytus techninės priežiūros ir remonto darbus) iki ribinės būklės, t. y., kai nutrūksta jo funkcionavimas arba tolesnis eksploatavimas netikslingas. Pataisomumas - savybė, rodanti automobilio tinkamumą techninei priežiūrai ir remontui, taip pat galimybę atlikti jo techninės priežiūros darbus. Išlaikomumas - automobilio savybė išlaikyti darbingą (tinkamą eksploatuoti) būklę transportavimo ir saugojimo metu.
Transporto poveikis aplinkai
Transportas, be teigiamo poveikio ekonomikai, turi ir neigiamą poveikį aplinkai bei visuomenei. Daug žalos daro kelių eismo įvykiai, kurių metu žūsta ir sužalojami žmonės, sudaužomos transporto priemonės, griaunami transporto statiniai, teršiama aplinka, išsilieja degalai, alyvos, transportuojamos medžiagos.
Transporto priemonės yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų. Miestų teritorijose autotransportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis ir transporto triukšmu. Dideliuose miestuose, esant dideliam automobilių susikaupimui, per metus išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis greitai pasiekia neleistinai dideles normas. Automobiliai sunaudoja deguonies žymiai daugiau nei žmogus. Ramiam, be vėjo orui judriose automobilių trasose deguonies kiekis ore neretai sumažėja iki kritinio lygio, kuriam esant žmonės pradeda dusti. Tai pavojinga vaikams ir silpnos sveikatos žmonėms, prisideda prie kraujagyslių susirgimų, virusinių infekcijų vystymosi.
Daugelyje šalių automobilių transportas tapo vienu pagrindinių atmosferos teršėjų. Vakarų Europos šalyse automobilių transportui tenka didelė dalis anglies, azoto, angliavandenilių oksidų teršalų. Visa tai sudaro didelius kiekius labai toksiškų aštrių junginių per metus. Mokslininkai mano, kad didelių pasaulio miestų oro taršą sudaro nuo 80 iki 95 procentų automobilių transporto išmetamosios dujos.
Ekologai mano, kad ten, kur automobilių tankis viršija vieną tūkstantį vienam kvadratiniam kilometrui, gyvenamąją aplinką galima laikyti užteršta. Automobilių išmetamosios dujos ardo kelių paviršius ir dirvožemį, nuodija vandens telkinius. Be to, jos išskiria didelį triukšmo kiekį.
Eksploatuojamas automobilis per metus išmeta daugiau kenksmingų dujų nei naujas. Tai susiję su technine vidaus degimo variklio (VDV) būkle: degimo ir maitinimo sistemų sureguliavimu, dujų skirstymo mechanizmo būklės kitimu, cilindrų-stūmoklių grupės dilimu, suodų degimo kameroje susidarymu, pasipriešinimo riedėjimui transmisijoje padidėjimu. 84% gedimų, dėl kurių padidėja toksinių medžiagų kiekis, yra susiję su varikliu.
VGTU transporto inžinerijos studijos
Transporto inžinerija VGTU apima ne tik transporto priemonių projektavimą, kūrimą ir priežiūrą, bet ir robotus, alternatyviosios ir atsinaujinančiosios energijos rūšis, pažangiausias saugumo technologijas. Studijų programos tikslas - suteikti naujausių specialiųjų technologijos mokslo žinių, lavinti gebėjimą analizuoti ir racionaliai vertinti problemas.
Magistrantūros studijos apima tokias sritis kaip baigtinių elementų metodas (BEM), kuris yra nepakeičiamas matematinio modeliavimo ir simuliacijų atlikimui sprendžiant įvairius su fizinėmis sistemomis susijusius uždavinius. Taip pat nagrinėjami optimizavimo uždaviniai, tiesinio ir netiesinio programavimo metodai, genetiniai algoritmai.
Didelis dėmesys skiriamas transporto mašinų patikimumo teorijai, fiziniams procesams transporto priemonėse ir jų mazguose, patikimumo rodiklių nustatymui ir prognozavimui. Studentai supažindinami su mokslinių problemų formavimu, sprendimo metodais, finansavimo sistema ir mokslinių tyrimų techninio parengtumo lygiais.
VGTU siūlo studijas, kurios ruošia specialistus, gebančius tyrinėti, diagnozuoti, prognozuoti ir optimizuoti įvairias transporto sistemas, įskaitant kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą.
Magistrantams suteikiamos žinios apie pagrindinių mechanikos uždavinių sprendimą taikant BEM: tamprumo uždaviniai, struktūrų stabilumo uždaviniai, terminės analizės uždaviniai, hidrodinamikos uždaviniai ir kt. Taip pat nagrinėjami transporto sistemos organizavimo metodai, funkciniai ir fiziniai elementai, eismo dalyvių psichologinių gebėjimų vaidmuo.
Absoliutus daugumos magistrantūros programų priėmimas vyksta be stojamųjų egzaminų, pagal konkursinį balą, reikalaujant atitikti programos pasirengimo reikalavimus.
VGTU siūlomi kursai apima tokias temas kaip transporto priemonių aktyvioji ir pasyvioji sauga, vairuotojo darbo vieta, automobilio stovumas, kėbulo konstrukcijos patikimumas, šiuolaikinių kelių transporto priemonių eismo saugumo užtikrinimo sistemos.
tags: #automobiliu #diagnostikos #pagrindai #vgtu