Automobilių pramonė, svarbiausia transporto priemonių gamybos pramonės šaka, visame pasaulyje užima itin svarbią vietą. Jai tenka didelė dalis transporto priemonių gamybos apimčių įvairiose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Japonija, Švedija, Ispanija, Kanada, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija. Automobilių pramonės įmonės gamina įvairias transporto priemones - nuo lengvųjų automobilių iki autobusų ir troleibusų, taip pat automobilių variklius.
Nors Lietuvoje nėra didelių automobilių surinkimo gamyklų, šalyje veikia ne viena įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales. Tai įrodo, kad Lietuvos pramonė gali būti svarbi tarptautinėse tiekimo grandinėse. Šios įmonės, bendradarbiaudamos su patikimais automobilių prekybos partneriais, importuoja kokybiškus naudotus automobilius iš Europos, siūlydamos lanksčias lizingo sąlygas ir konkurencingas palūkanas. Taip pat teikiamos profesionalios automobilių transportavimo paslaugos autovežiais visoje Europoje.
Lizingas yra patogus būdas įsigyti automobilį, mokant fiksuotas mėnesines įmokas. Siūlomos lanksčios sąlygos, konkurencingos palūkanos ir finansinio ar veiklos lizingo pasirinkimas. Tai leidžia įmonėms ir privatiems asmenims lengviau atnaujinti savo transporto parką.
Europos automobilių pramonės iššūkiai ir transformacija
Spartūs technologiniai pokyčiai ir negailestinga globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Kad Europos automobilių pramonė būtų konkurencinga pasauliniu mastu, ji turi skubiai atgauti pirmaujančią poziciją pereinant prie švaresnių ir pažangesnių, dirbtiniu intelektu pagrįstų transporto priemonių gamybos. Automobilių industrija Europos Sąjungoje yra vienas svarbiausių, strateginių pramonės sektorių, kurio apyvarta sudaro daugiau nei 7 proc. europinio BVP ir tiesiogiai bei netiesiogiai suteikia darbo vietas 13 mln. žmonių.
ES konkurencingumo ataskaita rodo, kad europinė automobilių pramonė kenčia dėl mažėjančios prekės ženklų vertės, atsiliekančių technologijų, priklausomybės nuo tiekimo grandinių ir didelių gamybos sąnaudų. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos, skaitmenizacija ir Kinijos, kaip pirmaujančios automobilių eksportuotojos, iškilimas iš esmės pakeitė globalią konkurencinę aplinką.
Dauguma Europos kompanijų atsilieka nuo konkurentų elektromobilių inovacijų srityje, ypač dėl aukštų baterijų kainų, kadangi jų gamybai reikalingų kritinių žaliavų ir komponentų tiekimo grandines kontroliuoja Kinija. Šešių didžiausių baterijas gaminančių Kinijos kompanijų bendra globalios rinkos dalis reikšmingai auga.
Strateginiai prioritetai ir inovacijos
Automobilių pramonės skatinimo veiksmų plane išskiriami penki pagrindiniai prioritetai: inovacijos ir skaitmenizacija; perėjimas prie netaršaus judumo; konkurencingumo ir tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimas; įgūdžių tobulinimas bei vienodų sąlygų ir konkurencingos verslo aplinkos užtikrinimas. Visus šiuos prioritetus sieja strateginis elektromobilių baterijų technologijų ir gamybos sektorius.
„Battery Booster“ paketu siekiama mažinti ES kritinę priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir baterijų komponentų importo, skatinti tiekimo grandinių plėtrą bei investicijas į šį sektorių. Komisija taip pat pristatys strateginių projektų sąrašą, kuris supaprastins leidimų išdavimą ir žaliavų tiekimo sutartis baterijų gamybai. Stiprindama partnerystes su užsienio tiekėjais, Komisija žada įsteigti Kritinių žaliavų centrą, kuris padėtų kompanijoms lengviau ir pigiau gauti baterijų gamybai reikalingų žaliavų.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad ličio paklausa pasaulyje iki 2040 metų išaugs 42 kartus. Litis yra vienas esminių komponentų ne tik baterijų gamyboje transporto sektoriui, bet ir ES pereinant prie švarios energetikos. Tačiau alternatyvos, tokios kaip natrio jonų baterijos, siūlo daug mažesnes gavybos išlaidas ir yra draugiškesnės aplinkai.
Programinė įranga ir autonominis vairavimas
Pasaulinė automobilių programinės įrangos ir pažangių vairuotojo pagalbos sistemų rinka iki 2035 metų sudarys apie 165 mlrd. eurų. Nors Europos gamintojai diegia kai kurias šių sistemų funkcijas, juos vis labiau lenkia konkurentai iš Kinijos ir JAV. Programinė įranga įgauna vis daugiau svarbos automobilių pramonėje.
Potencialą globalioje rinkoje turi ir autonominio vairavimo sistemos - prognozuojama, jog iki 2035 metų jos sukurs iki 400 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Nors sąlygos autonominių transporto priemonių bandymams ir komercinei plėtrai ES yra mažiau palankios nei Kinijoje ar JAV, Lietuvoje teisinė bazė autonominių automobilių eksploataciją leidžia jau nuo 2017 metų. Vilniuje jau sėkmingai testuoti autonominiai automobiliai ir maisto prekes pristatė autonominiai startuolio „LastMile“ automobiliai.
Vairavimo egzaminai ir vairuotojo pažymėjimo keitimas Lietuvoje
Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant įsteigti bent tris tarpvalstybines bandomąsias zonas, kurios įgalins autonominių transporto priemonių bandomąjį diegimą tiek keleivių, tiek prekių pervežimui. Visa tai padės kurti vietinę ES išmanių ir automatizuotų transporto priemonių programinę įrangą.
Lietuvos potencialas automobilių pramonėje
Nors automobilių gamyklų Lietuvoje nėra ir artimiausiu metu nebus, šalis turi potencialo automobilių pramonės srityje. Lietuva gali pasiūlyti stiprias inžinerines kompetencijas, kurios yra svarbios kuriant vietinę ES išmanių ir automatizuotų transporto priemonių programinę įrangą. Dėl stiprių inžinerinių kompetencijų Lietuva gali pritraukti negamybinius automobilių pramonės padalinius, susijusius su finansų valdymu, informacinėmis technologijomis ar inžinerija.
Lietuva buvo ir išlieka įdomi gamybinė lokacija Baltijos regione. Džiaugiamės nuolatos augančiais investuotojais, kurie Lietuvos talentų pranašumus įvairiose industrijose pamatė dar prieš 2000-uosius. Į dabartinį Lietuvos pasiūlymą geriausia žiūrėti iš tarptautinės perspektyvos. Tai, kad Lietuvoje nėra didelių automobilių gamyklų, nereiškia, jog šalis neturi ką pasiūlyti automobilių pramonei. Priešingai, tai leidžia sutelkti dėmesį į nišines sritis ir kurti pridėtinę vertę.
Gediminas Koryzna, VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius, teigia, kad artimoje ateityje Lietuvoje automobilių gamyklos nebus. Tačiau tai nereiškia, kad nuolatinis bendravimas su automobilių pramonės įmonėmis yra laiko ir resursų gaišimas. Lietuvos ekonominės diplomatijos formuotojai turi turėti omenyje, kad Lietuva gali tapti svarbiu partneriu automobilių pramonės inovacijų ir paslaugų srityje.
Lietuvos transporto pramonė, ypač automobilių detalių gamybos segmentas, jau dabar yra integruota į pasaulines tiekimo grandines. Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, investicijos į technologijas ir kvalifikuotų specialistų rengimas yra raktas į sėkmingą Lietuvos automobilių pramonės plėtrą ateityje.
tags: #automobiliu #industrija #lietuvoje