Spalva - tai pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru.
Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9.
Spalvos turi daug pavadinimų. Yra žodžių, reiškiančių tik specifinę spalvą (pvz., žydra), tačiau daugelis spalvų vadinamos žodžiais, reiškiančiais vieną ar kitą daiktą, turintį būdingą spalvą. Skirtingose kalbose neretai skiriasi žodžių, naudojamų spalvoms apibrėžti kiekiai: pvz., anglų kalba neturi žodžio žydrai spalvai, o lietuvių kalba neturi žodžio citrinų žaliai (angl. lemon green).
Galų gale, problemą galutinai supainioja netiesinis spalvos kitimas: pvz., spaudoje skirtingų spalvų dažai gali būti nevienodo skaidrumo - dėl to, esant mažam padengimui (šviesi spalva), gali dominuoti vienas iš dažų, o esant dideliam padengimui (tamsi spalva) gali dominuoti kitas. Bandant išspręsti šias problemas, buvo sukurtos kelios spalvų kalibravimo sistemos, pagrįstos etaloninių spalvų lentelėmis. Šiuo atveju, tam tikra įmonė spausdina spalvų šablonus (indeksus), kurie (bendru susitarimu) laikomi besąlygiškai teisingais. Monitoriai, spausdintuvai ir t. t. būna kalibruojami, naudojantis tokiu šablonu, kad ta pati spalva vienodai atrodytų, ją atkuriant visais įrenginiais.
Spalvų kodavimo svarba
Jei esate grafikos dizaineris arba ką tik įsitraukėte į vaizdų redagavimo programą, pamatysite dėžutę, leidžiančią pakeisti spalvą, ar tai būtų dažų kibiras, teptukas, raidės... Spalvos kodą galime apibrėžti kaip spalvų gamą, kurioje galima rodyti žiniatinklį. Tai yra, apie 216 spalvų paletėje egzistuojančios galimybės nustatyti, kaip svetainė atrodys.
Dabar, kai žinote, kas yra spalvų kodavimas, jo taikymą lengva suprasti, nes jis naudojamas norint nustatyti, kokio kodo reikia, kad būtų rodoma tam tikra spalva. Tai veikia, pavyzdžiui, tinklalapiuose. HTML kodas yra numanomas, jei svetainės fonas yra tam tikros spalvos, jei šriftas yra raudonas, geltonas, žalias, mėlynas ... Ar supranti, kodėl tai svarbu? Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad turite svetainę raudoname fone. Ir jūs norite pakeisti jį į tuščią. Jei žinotumėte kodą, kuris nustato raudoną spalvą, naudodami paieškos variklį HTML kode gautumėte vietą, kurioje ši spalva atsispindi (susieta su fono spalva), ir galėtumėte greitai ją pakeisti. Bet ką daryti, jei jo neturite?
Spalvos tiek puslapio dizaine tiek žurnaluose, spaudos darbuose turi nemažą įtaką, juo labiau kokiose reklamose, kurios įtakoja ką jie pasirenka, jei spalvos tinkamos pagal prasmę - paslaugą, jei ne - užmiršta ir nesidomi. Todėl negalima kiekvienai spalvai priskirti konkrečią, vienintelę asociaciją.
Spalvų modeliai
Spalvų modeliai - tai tam tikros sistemos, kuriomis remiantis pagal nustatytas sąlygas apibūdinamos (atvaizduojamos) spalvos. Vienur ar kitur esame girdėję (skaitę) apie RGB (raudona, žalia, mėlyna).
RGB modelis
RGB (Red, Green, Blue) yra geriausiai žinoma ir sudaryta iš trijų pagrindinių spalvų - raudonos, mėlynos ir žalios, iš kurių derinant gaunamos likusios spalvos. Ši sistema naudojama skaitmeniniuose fotoaparatuose ir pan. RGB sistemos pirminės spalvos yra raudona, žalia ir mėlyna. Atvaizduojamas skirtingas kiekvienos pirminės spalvos intensyvumas. Skaičiavimuose RGB reikšmės nurodomos nuo 0 iki 255. Pavyzdžiui, juoda spalva RGB(0, 0, 0), o raudoną spalvą: RGB(255, 0, 0).
RGB modelyje spalva nagrinėjama kaip spinduliavimas. Visų trijų maksimalios reikšmės - baltą.
CMYK modelis
CMYK modelis yra beveik tas pats kaip CMY (Cyan, Magenta, Yellow), tačiau skiriasi vienu dalyku. CMY modelį sudaro trys pirminės spalvos: cianas (ciano mėlis), purpurinė ir geltona. Trumpinys, kaip ir RGB atveju, išvestas iš pirminių spalvų pavadinimų primųjų raidžių: Cyan, Magenta, Yellow.
CMY modelio pirminės spalvos maišant turėtų sudaryti juodą spalvą, tačiau praktikoje taip nėra. Iš tikrųjų sumaišytos spalvos sudaro tamsiai rudą spalvą. Šioms problemoms išspręsti į CMY sistemą buvo įvestas tamsumą ir šviesumą reguliuojantis raktas (juoda spalva). Tokiu atveju į maišymą įtraukiami juodi dažai, kuriais galima išgauti ryškią juodą spalvą ar papildomus atspalvius. Taigi, CMYK - Cyan, Magenta, Yellow ir Key (black).
Atliekant spaudos darbus su grafikos programomis, pravartu nustatyti CMYK spalvų sistemą, kadangi to dažniausiai prašys klientai. Gali būti atvejų, kai spaudos darbas kompiuterio monitoriuje skirsis nuo jau atspausdinto varianto (spalvų atžvilgiu). Priešingai negu RGB modelyje, čia trijų spalvų nulinės reikšmės sudaro baltą spalvą, o maksimaliosios - juodą.
Kitos spalvų sistemos ir kodavimas
Standartiniame RYB (red, yellow, blue) spalvų modelio rate yra 3 pirminės spalvos: mėlyna, raudona ir geltona. Iš jų sudaryti atspalviai yra antrinės ir tretinės spalvos. Antrinės spalvos gaunamos sumaišius dvi pirmines spalvas, o tretinės - sumaišius dvi antrines. Trumpai sakant, spalvų ratas - tai vizualinė spalvų reprezentacija, kurioje susiję atspalviai vaizduojami aplink apskritimą.
Spalvos kodas gali būti pateikiamas ir šešioliktaine skaičių sistema (HEX). Pavyzdžiui, juoda spalva HEX - #000000 arba raudoną spalvą: HEX - #FF0000. Yra ir kitų sistemų, pavyzdžiui, CMY(K) reikšmes pagal pasirinktą spalvą galima rasti „Color Picker“.
HSL (Hue, Saturation, Lightness) jau nebenaudojamas, jis pagrįstas atspalvio, sodrumo ir šviesumo naudojimu kuriant spalvą.
Spalvų poveikis žmogui
Nustatyta, kad spalvos veikia žmogaus savijautą. Pavyzdžiui, išbandyta, kad melsva spalva sukelia šalčio jausmą, net jei tokia spalva išdažytoje patalpoje būtų kambario temperatūra (~24 °C). Tokios pačios temperatūros geltoname kambaryje gali būti per šilta. Taip pat manoma, kad spalvos turi įtakos atsirandant įvairiems negalavimams, ligoms ar su jais kovojant. Kartais pagal mėgstamas ar nemėgstamas spalvas sprendžiama apie žmogaus charakterį.
Apibendrinimui, spalvos mums sukelia asociacijas, kurios paveikia mūsų būseną. Tačiau tai galima vadinti mokslu, kadangi tarkim yra net tokia spalvų teorija. Jei neturite įgimto suvokimo apie spalvas, tai galima daryti pasiskaičius informacijos ar pasinaudojus spalvų derinimo įrankiais.