Statistika liudija, jog Lietuvoje veikia daugiau nei 4 tūkst. autoservisų, kurie savo pirmąja ir pagrindine veikla nurodė variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą. Darbo juose turi virš 12 tūkst. Vis dėlto, nusprendus pradėti remontuoti automobilius šiandien jau nepakaks tik žinoti, kokia įranga ar įrankiai yra būtiniausi. Bene sudėtingiausia dalis - reikalavimai darbo vietai.
„Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis - ne tik įstatymų klausimas. Tai ženklas, kad verslas yra atsakingas, patikimas ir tvarus. Prieš pradedant veiklą, pagal 2024 m. gegužės 1 d. GPAIS - tai valstybinė atliekų apskaitos sistema, kurioje serviso veiklos metu fiksuojamos susidariusios atliekos, tokios kaip naudota alyva, tepalų filtrai, padangos ar akumuliatoriai. Prieš pradedant veiklą būtina pateikti pradinę deklaraciją.
Aplinkosaugos reikalavimai autoservisuose
Aplinkosaugos reikalavimai prasideda nuo pačios darbo vietos įrengimo. Transporto priemonių remontas turi vykti tik ant sandarios dangos, kad alyva, stabdžių skystis ar kiti teršalai nepatektų į dirvožemį arba nuotekas. Patalpos privalo būti tik paslaugų teikimo (autoservisų), garažų, gamybos ar pramonės (gamyklos ar dirbtuvių) paskirties. Grindinys būtinai turi turėti tokią skysčių surinkimo sistemą, kuri nebūtų sujungta su jokiu nuotakynu, išskyrus su patalpų, skirtų kėbulų plovimui.
Jei darbai atliekami lauke, tai leidžiama tik po sandaria stogine, kuri apsaugo darbo zoną nuo lietaus ar sniego. Taip pat privaloma, kad po stogine būtų sandarus paviršius.
Autoservisas yra laikomas atliekų turėtoju, todėl jis privalo sudaryti sutartis su licencijuotais atliekų (pavojingų, naudotų padangų, akumuliatorių ir pan.) tvarkytojais. Taip pat būtina vesti susidariusių atliekų apskaitą ir prireikus teikti ataskaitas bei užtikrinti, kad jos būtų perduodamos tik turintiems teisę legaliai tvarkyti.
Automobilinės atliekos: pavojai ir tinkamas tvarkymas
Po automobilio remonto susidariusios atliekos yra itin kenksmingos aplinkai, gali užteršti gamtą, kauptis organizmuose, sukelti ligas ir nulemti lėtinius susirgimus, todėl jas būtina tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Tokios atliekos - tai panaudota alyva, alyvos talpos, alyvos ir kuro filtrai, panaudotos šluostės, amortizatoriai, akumuliatoriai, stabdžių kaladėlės, stiklai, guma, metalai.
Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys akcentuoja, kad automobilinės atliekos yra itin taršios ir pavojingos dėl jose esančių žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Kaip teigia P. Repšys, pavojingųjų atliekų tvarkymui keliami itin aukšti reikalavimai, apimantys aiškiai reglamentuotas taisykles - nuo jų surinkimo, laikymo, transportavimo iki apdorojimo ir perdirbimo, o tokių atliekų netvarkymas arba netinkamas jų tvarkymas gali turėti rimtų ekologinių pasekmių, sąlygoti oro, dirvožemio, paviršinių ar gruntinių vandenų taršą.
Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Senos alyvos išpylimas kieme sukeltų didelį pavojų aplinkai dėl naudotame tepale esančių teršalų kaip švino, kadmio ir arseno. „Dažniausiai vairuotojai automobilio alyvą keičia autoservisuose, kurie ir turi pasirūpinti šios atliekos sutvarkymu. Tais atvejais, kai alyvą keičiame namuose, naudotu tepalu tenka pasirūpinti patiems. Vienas iš būdų - alyvos atliekas pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams.
Panaudotus automobilių tepalų, kuro ir oro filtrus taip pat būtina perdirbti. Filtrų atliekose yra metalo, alyvos, plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Gyventojai senus automobilių filtrus gali palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Akumuliatorius yra toksiškas dėl korozinių medžiagų ir jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų, kuriems patekus į aplinką gali būti užterštas dirvožemis ir vanduo. „Svarbu, kad naudotas akumuliatorius būtų laikomas sandarioje talpykloje ir taip būtų užkirstas kelias teršalams patekti į aplinką ir ją užteršti. Jokiu būdu negalima deginti senos automobilio baterijos, nes išmetami dūmai yra pavojingi ir gali sprogti. Seni automobilių akumuliatoriai irgi turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, - teigia V.
Senas automobilių padangas nevalia mesti bet kur. „Atliekų tvarkytojai už seno akumuliatoriaus ir filtrų atidavimą jo turėtojui atlygina, tačiau už alyvos ir padangų atliekų pridavimą gali tekti sumokėti.
Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Seni amortizatoriai, automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokie kenksmingi cheminiai junginiai. Ne vietoje išmestos padangos yra 120-140 metų ir visą tą laiką teršia aplinką. Todėl turime pasirūpinti, kad pavojingos atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus“, - paaiškino V. Masalienė ir patarė vairuotojams rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis.
„Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Seni amortizatoriai, automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokie kenksmingi cheminiai junginiai. Ne vietoje išmestos padangos yra 120-140 metų ir visą tą laiką teršia aplinką. Todėl turime pasirūpinti, kad pavojingos atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus“, - paaiškino V. Masalienė ir patarė vairuotojams rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis.
„Kur papuola išmestos, su buitinėmis atliekomis į sąvartynus išgabentos ar deginamos tokios atliekos gali nuodingomis medžiagomis užteršti aplinką, gruntinius vandenis, vandens telkinius ir atmosferą bei, žinoma, kelti grėsmę žmonių sveikatai. Netinkamai tokiomis atliekomis atsikratantys gyventojai dažai patys nesupranta, kokią žalą daro“, - sako R. Zdanevičienė.
Vienos dažniausiai tinkamai nesutvarkomų, AGIA direktorės teigimu, yra automobilių alyvos atliekos. „Neretai žmonėms atrodo, kad tokie kiekiai alyvos, kokius jie išpila, didelės žalos gamtai nepadarys. Tai yra netiesa. Vienu litru alyvos galima užteršti net pusę hektaro žemės. Jei jau nerūpi gamta, tai prieš išpilant ar deginant panaudotą alyvą reikėtų pagalvoti bent apie savo ir aplinkinių sveikatą. Alyvos sudėtyje gausu sunkiųjų metalų, sveikatai kenksmingų tirpiklių. Šios medžiagos kaupiasi organizme, gali sukelti lėtinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, nulemti onkologines ligas“, - sako R. Zdanevičienė.
Dėl šios priežasties alyvos atliekos turėtų būti atiduodamos teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms. Šias atliekas iš savo klientų taip pat privalo priimti ir automobilių servisai. Problemų, pasak R. Zdanevičienės, kelia ir netinkamas gyventojų elgesys su panaudotais automobilių akumuliatoriais. Jie taip pat neretai išmetami nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ir grioviuose. Be to, akumuliatorius gyventojai kartais ryžtasi patys ardyti, bando išgauti iš jų vertingas medžiagas. „Išmesti akumuliatoriai yra, jų sudėtyje esančios medžiagos patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis ir į vandens telkinius. Tai, be abejo, yra didžiulė grėsmė gamtai ir žmonėms. Dėl to panaudotus akumuliatorius visuomet reikėtų priduoti tokių atliekų surinkimo vietose arba perduoti juos tvarkyti teisę turinčioms įmonėms. Šias atliekas nemokamai priimti privalo ir akumuliatoriais prekiaujančios parduotuvės bei servisai. Be to, naudotus akumuliatorius galima pristatyti į savivaldybių įrengtas stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, - sako R. Zdanevičienė.
Šiukšlių konteineryje ar, juo labiau, pamiškėje ne vieta ir naudotiems tepalų, kuro ir oro filtrams bei hidrauliniams amortizatoriams. Šios automobiliams būtinos dalys savo sudėtyje taip pat turi toksinių medžiagų ir pavojingų cheminių junginių, todėl įstatymai reglamentuoja atitinkamą tokių atliekų saugojimą ir tvarkymą.
„Panaudotos padangos - dar vienos rūšies pavojingosios atliekos, kuriomis gyventojai ne visuomet atsikrato tinkamai. Padangos ne tik išmetamos ar deginamos, bet net ir panaudojamos sodybų ir individualių namų kiemų puošybai - iš jų įsigudrinama padaryti savadarbius krėslus, sūpynes vaikams, staliukus, gėlių stovus ar dėklus. Derėtų žinoti, kad padangoms pagaminti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Anot R. Zdanevičienės, net ir iš padangų pagaminti daiktai, laikui bėgant, pradeda teršti aplinką.
Naudotas padangas taip pat galima priduoti jų įsigijimo vietoje, jei atiduodamos to paties tipo padangos ir ne daugiau, nei jų buvo įsigyta.
Griežti reikalavimai autoservisams ir jų vykdymas
Autoservisai privalo užtikrinti kliento automobilinių atliekų, kurios susidarė automobilio remonto metu, priėmimą ir sutvarkymą. Visos po automobilio remonto susidariusios atliekos privalo būti tinkamai surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai klientas nori pasilikti kai kurias po remonto likusias detales, tačiau remiantis įstatymais, po remonto likusias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, klientui atiduoti draudžiama“, - pasakoja „Melga“ autoservisų tinklo padalinio vadovas Ovidijus Golcas.
„Atliekų rinkimas turi aukštus teisės aktais apibrėžtus reikalavimus - skirtingos atliekos turi būti renkamos atskirai tam skirtose talpose, alyva negali būti maišoma su kitomis atliekomis, talpos turi būti žymimos tam tikrais galiojančiais žymėjimais, turi būti vykdoma atliekų apskaita GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) sistemoje, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Aplinkos apsaugos agentūrai ir, žinoma, susikaupusias atliekas būtina perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui“, - apie atliekų tvarkymo reikalavimus pasakoja „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ atstovo P. Repšio, automobilių servisų savininkų sąmoningumas pastebimai didėja, tačiau vis dar yra ir tokių, kurie atliekų išvis netvarko arba „tvarko“ piktybiškai netinkamai. Legaliai veikiančios automobilių remonto įmonės beveik visais atvejais užtikrina sklandžią veiklą, kuri apima ir sutartis su atliekų tvarkytojais. Todėl tokių įmonių apskaitoje nei viena automobilio remonto metu likusi detalė nepalieka įmonės teritorijos kitokiu būdu nei atliekų tvarkytojo transporte.
Tačiau šešėline automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys oficialiai atliekų niekur priduoti negali, todėl jomis atsikrato, kur patogu - meta atliekas į buitinių atliekų konteinerius, veža į miškus, išmeta pakelėse ir kitose atokesnėse vietose, alyvą naudoja kaip kurą autoserviso šildymui.
Kiekvienas autoservisas privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tokie autoservisai turi galimybę oficialiai priduoti jų veikloje susidariusias atliekas.
Anot P. Repšio, dažniausia priežastis, dėl kurios automobilių servisas vengia registruotis GPAIS, yra ta, jog nenori savęs identifikuoti kaip subjekto, kurio veikla generuoja atliekas. Užsiregistravęs GPAIS, autoservisas yra įpareigotas visas susidarančias atliekas tvarkyti pagal taisykles, jas rūšiuoti, ženklinti, vesti atliekų tvarkymo apskaitą, turėti sutartį su leidimą konkrečias atliekas tvarkyti turinčiu atliekų tvarkytoju. Kita galima priežastis - atliekų tvarkymas, kaip ir visos kitos paslaugos, kainuoja. Atliekų tvarkymo kaina paprastai priklauso nuo atliekos kategorijos bei jos apdorojimo, perdirbimo ir galutinio sutvarkymo galimybių. Vengimą registruotis GPAIS kartais lemia ir žinių stoka bei su tuo susijusios baimės dėl gebėjimo naudotis šia sistema.
Autoservisų, kurie yra registruoti GPAIS sistemoje ir turi galimybę oficialiai priduoti jų veikloje susidariusias atliekas sąrašą pateikia Aplinkos apsaugos agentūra, jį galima peržiūrėti čia (šiuo metu tokių įmonių, ar individualia veikla užsiimančių asmenų yra apie 2.482).
Vairuotojų atsakomybė renkantis, kur remontuoti automobilį
Kaip automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys laikosi reikalavimų kontroliuoja atsakingos aplinkos apsaugos institucijos, tačiau ir patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams. „Iš tiesų, galime fiksuoti tik pavienius atvejus, kai klientai paklausia, kaip bus tvarkomos po jų automobilio remonto susidariusios atliekos“, - pastebi ir „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktoriaus P. Repšio, nors tam tikrų kategorijų atliekų surinkimas Lietuvoje didėja, vis dar yra automobilių remonto įmonių, kuriose automobilinės atliekos tvarkomos netinkamai. Todėl vairuotojai prieš palikdami automobilį remonto darbams turėtų patys nepamiršti patikrinti jo patikimumo. Pirmiausia, ar veikla vykdoma legaliai parodo serviso aplinka. Vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur yra laikomos atliekomis tapusios autodetalės - ar jos sudėtos į atskiras suženklintas talpas (įprastai jos yra gan didelės ir pastebimos), ar visos laikomos vienoje vietoje nerūšiuotos, sumestos į netvarkingą krūvą.
Kitas veiksmingas būdas - tiesiog paklausti serviso atstovo, kur ir kam jie priduoda automobilines atliekas, ar pildo informaciją GPAIS sistemoje ir pan.
Naujas reikalavimas pildantiems automobilių kondicionierius
Atėjus šiltajam sezonui ir pajutus, kad kondicionierius šaldo ne taip efektyviai, kaip turėtų, daugelis vairuotojų skuba pasirūpinti kondicionieriaus pildymu. Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo naujas įstatymas ir griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų pildymui fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (F-dujomis).
Įstatyme numatyta, kad prieš pildant transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą, privaloma atlikti jos įrangos slėgio matavimus ir įsitikinti, kad nėra F-dujų nuotėkio ir įranga yra techniškai tvarkinga. Pastebėjus slėgio sumažėjimą ar kitus įrangos pažeidimus, susijusius su F-dujų nuotėkiu, draudžiama transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą pildyti F-dujomis neatlikus įrangos pažeidimų remonto. Įstatymu siekiama mažinti neigiamą šios veiklos poveikį aplinkai, užkirsti kelią nelegaliems ir nekokybiškiems šių paslaugų teikimo atvejams.
„Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas paantrina, kad prieš papildant kondicionierių patikrinus kondicionavimo sistemos sandarumą apsaugoma ne tik aplinka, bet ir kliento piniginė. „Prieš pildant kondicionierių svarbu patikrinti, ar sistema yra sandari bei, prireikus, suremontuoti, nes esant nesandariai sistemai, atsiranda freono nuotėkis ir kondicionierius greitai vėl nebešaldo. Taip klientui susimokėjus už sistemos pildymą greitu metu vėl tenka kreiptis į servisą dėl sistemos remonto ir pakartotinio papildymo“.
„Kondicionierius nebešaldo nebūtinai dėl freono trūkumo. Priežastys gali būti ir kitos: freono perteklius, kuris sukelia sistemos gedimus, korozija, nuo nešvarumų užsikimšusios sistemos dalys, užterštas garintuvas, sistemos vamzdeliai, įsiurbimo žarnelių, el. sistemos gedimai“, - todėl „Melga“ autoserviso vadovas pataria neskubėti pildyti kondicionierių, o atlikti sistemos patikrą ir nustatyti tikrąją priežastį, kodėl kondicionavimo sistema veikia netinkamai.
tags: #automobiliu #remonto #gamybiniame #procese #atsirandancias #pavojingas