Stovėjimo aikštelių stoka ir dar didesnė saugių stovėjimo vietų Europoje trūkumo problema yra vairuotojams gerai žinoma. Pagal tarptautinės transporto organizacijos IRU duomenis, metinis nuostolis dėl krovinių vagysčių Europoje tai 6-7 milijardai Eur. Asociacija pastaraisiais metais dirbo su Europos Komisija darant tyrimą, skirtą apibrėžti bendrus, sunkvežimiams skirtų saugių stovėjimo aikštelių standartus ir paspartinti stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtrą visoje Europos Sąjungoje.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė išankstines išvadas, veiksmų planą ir atskleidė tam skirtą biudžetą. EK plane numatoma modernizuoti esamą LABEL standartą ir stengtis toliau derinti su ES sunkvežimių stovėjimo aikštelėmis susijusius sertifikavimo procesus. Šis naujas sunkvežimių stovėjimo aikštelių sertifikavimui skirtas standartas yra būtinas siekiant pagerinti darbo sąlygas mūsų sektoriuje ir sprendžiant rimtą vairuotojų stygiaus problemą Sąjungoje. Vairuotojams reikalinga galimybė pailsėti patogioje vietoje, kuri atitinka standartus, be nerimo dėl jų pačių, transporto priemonių ir krovinių saugumo.
SSTPA (Safe and Secure Truck Park Area) standartas jau įgyvendintas keliose bandomosiose aikštelėse. Tai yra Bezjė (Béziers) pietinėje Prancūzijoje, Barselonoje Ispanijoje ir Luga (Lugoj) Rumunijoje. Europos Komisija planuoja skirti dideles pinigų sumas automobilių stovėjimo aikštelių plėtrai ir saugumui tobulinti. Šio finansavimo dėka, tinkamos stovėjimo vietos turėtų būti sukuriamos daug greičiau nei iki šiol. Briuselis yra įsitikinęs, kad dėl saugomų automobilių stovėjimo aikštelių standarizavimo ir jų skaičiaus padidinimo, vairuotojai jomis noriai naudosis.
TAPA organizacija (Technology Asset Protections Association - Technologinių išteklių apsaugos sąjunga) jungianti beveik 600 vartojimo prekių gamintojų iš viso pasaulio, įvedė taip pat naujus saugumo standartus. TAPA reguliariai skelbia ataskaitas, kuriose nurodo krovinių vagysčių atvejus, apie kuriuos praneša jos nariai. Iki 70 proc. iš jų įvyksta nesaugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Organizacija taip pat taiko automobilių stovėjimo aikštelių sertifikavimo programą pagal saugos standartus (Parking Security Requirements - PRS) ir neseniai įvedė 1 ir 2 laipsnius. TAPA, panašiai kaip IRU, priklauso ESPORG (European Secure Parking Association - Europos saugių stovėjimo aikštelių asociacija), non-profit organizacijai, kuri jungia saugias automobilių aikšteles Europoje. ESPORG tikslas yra sukurti tinklą, kuris vairuotojams leistų vairuoti saugiai ir sustoti šalia maršrutų visoje Europoje.
Šiuo metu nė viena iš automobilių stovėjimo aikštelių Europoje neatitinka reikalavimų, būtinų siekiant gauti aukščiausią sertifikatą - „penketui“. Tačiau yra keletas objektų, atitinkančių 4 lygio reikalavimus. Rasti tinkamą vietą nakvynei tai kartais stebuklas, todėl vairuotojams gali būti naudinga TransParking.eu. programėlė.
Naujos kartos automobilių stovėjimo aikštelės miestuose
Miestuose daugėjant automobilių, vis dažniau kalbama apie tai, kad jų statymo ir keliamos vizualinės taršos klausimą reikėtų spręsti stovėjimo aikšteles įrengiant po žeme ir atsisakant dedikuotų vietų. Nors artimiausiu metu, specialistų teigimu, tokių masinių pokyčių tikėtis neverta, pavienių pavyzdžių didžiuosiuose šalies miestuose galima rasti. Vienas tokių - Vilniuje iškilsiantis daugiafunkcis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „Akropolis Vingis“. Kvartale bus suprojektuota 4500 automobilių parkavimo vietų - palyginimui, prie Vilniaus „Akropolio“ jų yra 3000. Didžioji dalis, 3500 automobilių, bus statomi dviaukštėje 10 ha plotą užimsiančioje požeminėje aikštelėje, kuri bus viena didžiausių sostinėje.
„Lietuvoje iki šiol esame įpratę prie prabangos, ypač ne centrinėse miestų dalyse, automobilius parkuoti antžeminėse aikštelėse. Tačiau miestams tankėjant automobilių perkraustymo po žeme klausimas tampa neišvengiamas, nes žemės plotai reikalingi kitoms funkcijoms įgyvendinti. Be to, „nematomos“ stovėjimo aikštelės yra daug draugiškesnės aplinkai, jose statomi automobiliai nekuria vizualinės taršos. Automobilių stovėjimo vietų įrengimas po žeme yra daug brangesnis, tad tai ir turtingesnės valstybės ženklas“, - cituojama A. Baldišius.
„Didžiausiu išskirtinumu galima pavadinti erdviai suprojektuotą laikančių kolonų tinklą kas 16 metrų, kuomet kolonos įrengiamos parkavimo vietų galinėse sandūrose, tačiau netrukdo vairuotojui įvažiuoti į parkavimo vietą ir išvažiuoti iš jos. Toks sprendimas yra šiek tiek sudėtingesnis, keliantis daugiau iššūkių projektuotojams, bet vairuotojams daug patogesnis, nes primena automobilio statymą antžeminėje aikštelėje be kolonų“, - aiškina A. Baldišius. Numatoma, kad požeminėje aikštelėje bus įrengta išmaniomis technologijomis valdoma eismo infrastruktūra: vidinės gatvės, interaktyvūs transporto srautų reguliavimo sprendimai, nukreipiantys vairuotojus į tam tikras parkavimo zonas ir taip leidžiantys optimaliai užpildyti parkavimo erdves, skaitmeniniai davikliai, platesnės stovėjimo vietos ir panašiai. Kadangi kompleksas daugiafunkcis, planuojama, jog per parą tolygiai pasiskirstys ir čia statomų automobilių srautai: vakarais daugiau parkuosis į universalioje koncertų salėje vykstančius renginius atvykstantys žmonės, dieną - komplekso lankytojai ir verslo centrų darbuotojai, savaitgaliais - atvykstantys pramogauti į prekybos ir pramogų centrą ar pasivaikščioti po Vingio parką.
Pasak A. Baldišius, dedikuotų automobilių stovėjimo vietų atsisakymas yra toliaregiškas žingsnis, padedantis spręsti parkavimo vietų kiekio ir sąlyginio jų trūkumo problemą. „Žmonės paprastai turi vienas automobilių stovėjimo vietas prie namų, kitas - prie darboviečių, tad neišvengiamai didelę laiko dalį viena iš jų būna tuščia. Toks švaistymasis parkavimo vietomis iššaukia daug didesnį nei būtina jų poreikį mieste. Draudimais ir reikalavimais sureguliuoti šį klausimą turbūt prilygtų utopijai, todėl eiti link to reikia pamažu, kol natūraliai įsišaknys dalijimosi kultūra. Šiandien jau savaime suprantamos tapo dalijimosi būstais, automobiliais paslaugos, tad tik laiko klausimas, kol pradėsime taikyti tokį požiūrį automobilių statymui.
Viena iš priemonių - daugiaaukštės automobilių saugyklos. Rudenį Kauno centre, greta buvusio prekybos centro „Merkurijus“, planuojama atidaryti daugiaaukštę automobilių saugyklą. Daugiau kaip 260 automobilių saugos 8,2 tūkst. Ši dengta saugykla - naujos kartos automobilių aikštelių pavyzdys. Apgalvotai parinktoje miesto infrastruktūros vietoje atsiradusi aikštelė gali padėti žmogui greičiau priimti sprendimą palikti automobilį miesto prieigose ir į centrą judėti tvaresniais būdais: viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku. Kitos lokacijos, kuriose įprastai iškyla naujos kartos aikštelės, - pačiame miesto centre, šalia naujai statomų, tankių daugiabučių kvartalų arba ten, kur ima trūkti vietų automobiliams stovėti. Senamiesčiuose automobilius siekiama pašalinti iš gatvių tam, kad pasivaikščiojimu jose vėl galėtų džiaugtis gyventojai ir turistai.
Taip padarė Amsterdamas istoriniame De Pijp kvartale - tiesa, ne daugiaaukštę automobilių saugyklą čia pastatė, o iškasė aikštelei vietą po vandens kanalu. Kai trūksta sklypų miesto centro pastatų tankmėje, slėpti automobilius po žeme - puikus sprendimas. Tačiau tokios statybos brangiai kainuoja. Pigiau pastatyti daugiaaukštę antžeminę. Projektuojant tokį statinį tenka išspręsti uždavinį priderinti jį prie urbanistinio konteksto. Amsterdame, pavyzdžiui, viena iš kelių komisijų taip ir vadinasi - „Beauty committee“, ji yra atsakinga už pastato grožio įvertinimą. Iš antžeminių miesto aikštelių taip pat tikimasi estetinio patrauklumo, darnos su aplinkinės architektūros charakteriu. Suprojektuoti aikštelę kaip dėžutę - per daug elementaru kūrybingam architektui. Naujos aikštelės kyla įdomesnės ir forma, ir fasadais.
2022 metais pastatyta aikštelė Belgijoje, Antverpeno miesto pakraštyje, yra panaši į klasikinę aikštelę. Jame nėra fasadų, vyrauja tik konstrukcijų ritmas. Tokį jį HUB architektai suprojektavo specialiai, kad jo identitetas išreikštų tranzitinę paskirtį. Antverpene tokios aikštelės planuojamos iš viso trys, išdėstytos aplink miestą. Nors ši automobilių saugykla tėra įprasta betoninė struktūra, ji neatrodo atšiaurus industrinis griozdas - charakterį sušvelnina panaudotas medis, kuris čia inkorporuotas ir kaip simbolis, liudijantis aikštelės tvarumo misiją. Prie estetinio tono prisideda ir spiraliniai betoniniai laiptai.
„ALA Architects“ 2020 metais suprojektuota aikštelė - šalia miesto centro, buvusioje uosto teritorijoje, kuri dabar intensyviai pritaikoma gyventi. Statinys penkiais aukštais išsidėstęs ratu aplink apželdintą centrinį kiemą, pilną riedulių, samanų ir paparčių. Viena pastato pusė išdėstyta laiptuotomis terasomis, tad daugiabučių gyventojai iki reikiamo aukšto pasiimti automobilio gali užlipti per išorę. Būtent dėl terasų sprendinio automobilių stovėjimo aikštelė atrodo mažesnė, nei iš tikrųjų yra. Automobilių stovėjimo aikštelės laikančioji konstrukcija yra iš lieto betono, o fasadai - surenkamieji elementai iš didelių tuščiavidurių terakotos profilių, įkurdintų cinkuoto plieno rėmuose.
Amsterdame, Buiksloterham rajone, 2021 metais pastatyta antžeminė automobilių aikštelė yra pavyzdys, kaip infrastruktūros projektai gali sukurti ir socialinę vertę. „XVW architectuur“ suprojektuota 8 320 kvadratinių metrų, 250 vietų aikštelė iš išorės net neliudija apie savo paskirtį saugoti automobilius. Statinio fasadas - geometrinės perforuotos plokštės, nudažytos matiniais, bet šviesą atspindinčias dažais. Dėl šio sprendimo pastato išvaizda kinta lyg chameleonas.
Ši automobilių saugykla pastatyta 2017 metais Olandijoje, Ziutfeno mieste, šalia geležinkelio stoties Noorderhaven rajone. Projektą parengė architektų studija „MoederscheimMoonen Architects“. Ši teritorija - taip pat buvusi pramoninė zona ir turinti gilią istorinę praeitį, nes Ziutfeno miestas viduramžiais priklausė Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinei ir politinei Hanzos sąjungai. Aliuzija į senųjų laikų pramoninį rajoną - viena šoninė siena su medinėmis dailylentėmis, savo siluetu aiškiai primenanti senovinį sandėlį. Kitas statinio galas - šiuolaikinių bruožų: automobilių saugojimo rampos sukasi į aukštį vertikalia spirale. Naujųjų laikų industrinis elementas - pastatą iškeliančios cinkuotos kolonos, kurių medžiagiškumas siejasi su netoliese esančiu plieniniu tiltu per Eiselio upę. Prie kolonų kuriamo žaismingumo įspūdžio prisideda raudonai dažyto plieno juostos, besiriekiančios vertikaliai fasaduose.
Amsterdamo parodų ir konferencijų centre RAI prie aplinkkelio A10 verslo rajone Zuide įrengta nauja daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmasis aukštas skirtas ne tik automobiliams statyti - jis gali būti naudojamas ir kaip erdvė konferencijoms ar parodoms rengti. Kai pačiam RAI automobilių stovėjimo aikštelės nereikia, joje automobilius gali palikti ne tik centro lankytojai. Nuo 1989 m. Pastatas paprastos stačiakampio formos, tačiau pietinėje jo pusėje kyla du įspūdingi spiralės formos bokštai iš surenkamų betoninių konstrukcijų: vienu patenkama į aikštelę, kitu iš jos išvažiuojama. Atskyrus transporto srautus, pagreitėjo judėjimas automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip sukurta didelė ir erdvi, apie 2800 m2, salė, kuri gali būti naudojama kaip papildoma erdvė konferencijoms ir parodoms. Automobilių stovėjimo aikštelės aukštai įrėminti vertikaliomis aliuminio lamelėmis. Automobilių stovėjimo aikštelės lamelės išdėstytos tarpais, todėl pastatas atrodo ir skaidrus, ir privatus. RAI pageidavo automobilių stovėjimo aikštelės be mechaninio vėdinimo, tad pro šiuos tarpus gali cirkuliuoti oras.
Ne tik spūstys gatvėse, bet ir daugiabučių kiemai rugsėjį tapo išbandymų vieta didmiesčių vairuotojams. Į miestą po vasaros sugrįžę žmonės prigrūstuose daugiabučių kiemuose kasdien susiduria su nemaloniomis situacijomis dėl parkavimo vietų. Gyventojai stengiasi įvairiais būdais rezervuoti stovėjimo vietas: montuoja užtvarus, įvairius kuoliukus ar pakabinamas grandines.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Eismas turi tobulą sprendimą. Žmonės juo nenaudos.
tags: #automobiliu #stovejimo #vietos #pagal #eurokoda