Lietuvoje jau daug metų svarstoma, kaip efektyviausiai apmokestinti automobilius ir jų taršą. Nuo praėjusių metų taikomas automobilių registracijos mokestis, kuris diferencijuojamas pagal kuro rūšį bei CO2 emisiją. Tačiau šis mokestis, dažnai siejamas su nacionaline klimato kaitos politika, kelia daug klausimų ir diskusijų.
Svarbu atskirti klimato taršą nuo oro taršos. Automobilių deginamas kuras išskiria anglies dvideginį (CO2), kuris yra pagrindinė šiltnamio dujos. Nors CO2 nėra nuodingas, didelė jo koncentracija prisideda prie klimato kaitos. Kita vertus, automobiliai į aplinką išmeta ir kitus teršalus, kurie tiesiogiai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, ypač miestuose. Tarp jų ypač pavojingos yra kietosios dalelės, galinčios sukelti kvėpavimo bei širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus. Ši oro tarša yra itin aktuali tankiai apgyvendintose urbanizuotose teritorijose ir prie didžiųjų automagistralių.
Nors dyzelinių variklių poveikis klimatui yra kiek mažesnis nei benzininių, ypač senesnių automobilių Lietuvoje, jie labiau teršia miestų orą ir kenkia sveikatai. Tai kelia klausimą, ar teisinga vienodai apmokestinti visus automobilių savininkus, nepaisant jų nuvažiuojamų kilometrų ir gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, didmiesčiuose kasdien važinėjantis kurjeris ir retai automobiliu besinaudojantis kaimo gyventojas.
Vienas iš siūlomų sprendimų - apmokestinti įvažiavimą į miestus. Tokia sistema, pavyzdžiui, kaip Londone ar Bergeno, galėtų diferencijuoti mokesčius pagal automobilio taršą. Pavyzdžiui, įvažiavimas į Vilnių galėtų kainuoti 3 eurus dyzeliniam automobiliui, 2 eurus benzininiam ir 0 eurų elektriniam. Surinktos lėšos galėtų būti panaudotos viešojo transporto atnaujinimui, pavyzdžiui, naujiems elektriniams autobusams įsigyti.
Kita svarbi priemonė automobilių taršai mažinti yra paramos teikimas gyventojams, atsisakantiems senų automobilių ir pereinantiems prie tvaresnių judumo formų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja kelis kompensavimo mechanizmus.
Parama atsisakantiems senų automobilių
Nuo 2024 m. sausio mėnesio fiziniai asmenys, atiduodantys seną, taršų M1 klasės automobilį (lengvąjį automobilį, skirtą keleiviams vežti) sunaikinti, gali gauti 1000 Eur kompensaciją. Ši išmoka skirta įsigyti alternatyvią, mažiau taršią judumo priemonę arba viešojo transporto paslaugas.
Reikalavimai pareiškėjui ir automobiliui
- Pareiškėjas: Fizinis asmuo.
- Automobilio kategorija: M1 klasė.
- Nuosavybės trukmė: Pareiškėjas turi būti automobilio savininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo.
- Registracija Lietuvoje: Automobilis turi būti registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
- Techninė apžiūra: Automobilis privalo turėti galiojančią privalomąją techninę apžiūrą arba ji turi būti pasibaigusi ne anksčiau nei nurodyta APVA kvietime.
- Sunaikinimas: Automobilis turi būti faktiškai sunaikintas ir išregistruotas pas licencijuotą Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardytoją.
Seno automobilio sunaikinimo procesas
- Ardytojo pasirinkimas: Savininkas pasirenka oficialų ENTP ardytoją.
- Automobilio pristatymas: Automobilis pristatomas į pasirinktą ardymo aikštelę.
- Sunaikinimo pažymėjimo gavimas: Ardytojas išduoda Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.
- Išregistravimas: Automobilis išregistruojamas iš VĮ "Regitra" registro.
Kam galima panaudoti 1000 Eur kompensaciją?
Gauta suma skirta konkrečioms, mažiau taršioms judumo alternatyvoms:
- Naujas arba naudotas elektrinis dviratis.
- Naujas paprastas dviratis.
- Naujas elektrinis paspirtukas.
- Naujas paprastas paspirtukas.
- Elektrinis mopedas ar motociklas (L klasės transporto priemonės).
- Metiniai arba terminuoti viešojo transporto bilietai.
- Automobilių dalijimosi (car-sharing) paslaugų papildymas.
Svarbu: Ši kompensacija nėra skirta kito automobilio įsigijimui.
Didesnės kompensacijos įsigyjant mažiau taršų automobilį
Be 1000 Eur kompensacijos, egzistuoja ir kitos APVA administruojamos priemonės, skatinančios įsigyti mažiau taršius automobilius, sunaikinus seną, taršią transporto priemonę. Šios kompensacijos yra didesnės, tačiau ir reikalavimai skiriasi.
Kompensacija už elektromobilio įsigijimą
Galima gauti kelis tūkstančius eurų (pvz., 5000 Eur už naują elektromobilį) kompensaciją už naujo ar naudoto elektromobilio įsigijimą. Pagrindinės sąlygos apima seno automobilio sunaikinimą, elektromobilio įsigijimą (kartais gali būti kompensuojami ir iš tinklo įkraunami hibridai), automobilio amžių ir kainą bei registraciją pareiškėjo vardu ir naudojimą tam tikrą laikotarpį.
Bendrasis kompensavimo sistemos kontekstas ir tikslai
Seno automobilio kompensavimo sistema yra dalis platesnės Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo politikos. Jos pagrindiniai tikslai:
- Oro taršos mažinimas miestuose: Gerinti oro kokybę tankiai apgyvendintose vietovėse.
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimas: Prisidėti prie kovos su klimato kaita.
- Tvaraus judumo skatinimas: Keisti gyventojų judumo įpročius, skatinant rinktis aktyvius keliavimo būdus ar viešąjį transportą.
- Automobilių parko atnaujinimas: Skatinti įsigyti modernesnes ir saugesnes transporto priemones.
- Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas: Užtikrinti tinkamą automobilių utilizavimą ir medžiagų perdirbimą.
Kaip išsirinkti automobilį, už kurį nereikėtų mokėti taršos mokesčio?
Praktiniai aspektai ir iššūkiai
Nors kompensavimo sistema turi aiškius tikslus, jos įgyvendinimas susiduria su iššūkiais:
- Kompensacijos dydžio pakankamumas: Diskutuojama, ar siūlomos kompensacijos yra pakankamai didelės, kad realiai paskatintų gyventojus atsisakyti senų automobilių.
- Infrastruktūros klausimas: Būtina užtikrinti pakankamą įkrovimo infrastruktūrą elektromobiliams ir patrauklų viešojo transporto tinklą.
- Prieinamumas ir informuotumas: Svarbu užtikrinti aiškų informacijos apie kompensavimo galimybes sklaidą ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą.
- Administracinė našta ir procesų trukmė: Reikalingas procesų optimizavimas, kad paraiškų nagrinėjimas ir kompensacijų išmokėjimas vyktų sklandžiai ir greičiau.
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje, o dyzelinu varomi automobiliai sudaro didelę dalį išmetamųjų teršalų, ypač miestuose. Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą aktyviau spręsti oro taršos problemas, ypač transporto sektoriuje, siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
Tinkamas automobilių taršos valdymas yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti tiek valstybės institucijų, tiek gyventojų pastangų. Skatinant pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių, tobulinant viešojo transporto sistemą ir keičiant judumo įpročius, galime prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 nustato suderintas automobilių tipo patvirtinimo taisykles atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, siekiant mažinti taršą ir užtikrinti transporto priemonių saugumą bei aplinkosauginius standartus.
Aplinkos ministerija ir kitos institucijos peržiūri nacionalinius oro taršos mažinimo planus, siekdamos įgyvendinti EK rekomendacijas ir užkirsti kelią galimoms baudoms. Nors situacija reikalauja neatidėliotinų veiksmų, svarbu rasti sprendimus, kurie neapsunkintų mažiausiai pasiturinčių gyventojų.
Viena iš svarbiausių priemonių, siekiant sumažinti transporto taršą, yra reguliari techninė priežiūra, ekonomiškas vairavimas, tinkamas padangų slėgis, aukštos kokybės degalų naudojimas ir oro pasipriešinimo mažinimas. Visi šie aspektai prisideda prie mažesnių degalų sąnaudų ir, atitinkamai, mažesnių CO2 emisijų.
tags: #automobiliu #tarsos #mazinimas