Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, jo galia, jo kuro rūšis, lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc. Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 ekvivalento. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų dengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. BVP.
Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje. Žmonės vis dar renkasi dyzelinius automobilius, nors dyzelinas net brangesnis už benziną. Tai reiškia, kad keliuose dominuoja seni, daug teršiantys automobiliai. Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų - azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ). Didžioji dalis šių teršalų kyla iš senų, dyzelinu varomų automobilių - tų pačių, kuriais kasdien užkemšamos miestų gatvės. Iš EK dokumentų matyti, kad Lietuva įsipareigojimų nesilaiko nuo 2020 metų. Per tuos metus EK ne kartą siuntė įspėjimus ir teikė pastabas, tačiau duomenys rodo, kad padėtis nepagerėjo.
Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. klasifikavo kaip kancerogeninius.
Nuo 2027 m. itin griežti suvaržymai laukia transporto priemonių, kurių taršos standartas EURO 4 ir mažesnis. Vyriausybė ribos jų patekimą į rinką (registracija) ir griežtins naudojimosi jomis tvarką (pvz., techninę apžiūrą). 15min duomenimis, gautais iš įmonės „Regitra“, tokių labiau taršių nei EURO 5 standarto automobilių transporto priemonių Lietuvoje šiuo metu yra ne mažiau nei 324 175 (M1 kategorijos) ir 2 657 (N1 kategorijos). Taigi iš viso 326 832 lengvieji automobiliai. Tačiau realūs skaičiai yra didesni, nes „Regitra“ pateikia skaičius tik tų automobilių, kurių EURO standartas yra žinomas ir perkeltas į Kelių transporto priemonių registrą iš jų pateiktų kilmės ar patvirtinimo dokumentų. Iš viso lengvųjų automobilių parką (M1 ir N1 kategorijos) sudaro apie 1,7 mln., iš kurių tik apie 676 tūkst. turi nurodytą EURO standartą. Taigi, jei transporto priemonės dokumentuose EURO standartas nebuvo nurodytas, tuomet į aukščiau esančią statistiką jos nepaklius.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė plačiau pakomentavo Nacionalinio oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. EURO standartai nustato į aplinkos orą išmetamų teršalų normas į rinką pateikiamiems automobiliams. EURO 4 standartas taikytas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m. sausio 1 d. Nuo 2011 m. sausio 1 d. visiems į rinką pateikiamiems automobilių modeliams pradėtas taikyti EURO 5 standartas, kuriuo dyzeliniams automobiliams taikoma išmetamų kietųjų dalelių kiekio norma sugriežtinta 5 kartus ir nustatyta kietųjų dalelių norma benzininiams automobiliams, kai EURO 4 ir žemesnių klasių automobiliams nebuvo kietųjų dalelių normos. Siekiant atitikti EURO 5 ir vėlesnių standartų kietųjų dalelių normą, dyzeliniai automobiliai neišvengiamai privalo turėti dyzelinių dalelių filtrą (DPF). Realiomis važiavimo sąlygomis DPF filtras kietųjų dalelių emisiją gali sumažinti net iki 15 kartų, lyginant EURO 4 ir EURO 5 dyzelinu varomų automobilių.
Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas. Riboti senų ir taršių dyzelinu varomų transporto priemonių importą aktualu, siekiant išvengti tokių automobilių antplūdžio dėl Vakarų Europoje vis dažniau įvedamų draudimų taršiems dyzeliniams automobiliams.
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR.
Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
Automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc. Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc.
Didžioji dalis pavojingų teršalų išmetama būtent mūsų automobiliai, ypač dyzeliniai. Kitaip tariant - kasdien važiuojame, kasdien ir teršiame. Teršalų atsiranda gaminant ar sandėliuojant kurą, naudojant dažus, lakus, kitus garuojančius produktus. Prie taršos prisideda ir namų ūkiai, kai šildymui naudojamas iškastinis kuras. Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje. Žmonės vis dar renkasi dyzelinius automobilius, nors dyzelinas net brangesnis už benziną. Tai reiškia, kad keliuose dominuoja seni, daug teršiantys automobiliai. Lietuva ilgai vengė riboti taršių automobilių registraciją. Nebuvo priemonių, kurios žmones skatintų rinktis švaresnį transportą. Tuo pat metu pramonė ir gyventojai vartojo vis daugiau produktų, išskiriančių lakiąsias medžiagas.
Nors automobiliai ir palengvina judėjimą, užtikrina patogesnes bei greitesnes keliones, tačiau yra vieni didžiausių oro teršėjų visame pasaulyje. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent pastarieji nulemia apie 25 proc. oro taršos, esančios Europoje. Statistika negailestinga - per pastaruosius 15 m. pasaulyje...
Automobilio taršos mokestis yra tikrai geras EK siūlymas. Kitaip nei akcizo kėlimas, automobilių taršos mokestis turi mažesnes neigiamas socialines pasekmes. Lengvatos biometanu ar elektra varomam komerciniam transportui - geras žingsnis, bet vien jų nepakanka. Reali pažanga prasidės tik tada, kai seną dyzelį išlaikyti taps brangu.
Viena iš priemonių mažinti automobilių taršą - skatinti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą - jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas
Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pavedė Aplinkos ministerijai kartą per ketverius metus jį peržiūrėti, ir rekomendavo savivaldybėms, ūkio subjektams ir gyventojams dalyvauti įgyvendinant planą. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Taip pat numatyta skirti 60 mln. subsidijų savivaldybėms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis, vandeniliu varomas viešojo transporto priemones, riboti dyzelinių automobilių eismą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.
Nuo 2027 m. itin griežti suvaržymai laukia transporto priemonių, kurių taršos standartas EURO 4 ir mažesnis. Vyriausybė ribos jų patekimą į rinką (registracija) ir griežtins naudojimosi jomis tvarką (pvz., techninę apžiūrą). Ši priemonė dėl taršių automobilių ribojimo - viena iš keliolikos, kuriomis papildytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų nepasiekimo.
Vyriausybės iki 2030 metų nusimatė priemones, nuo žemės ūkio sektoriaus, energetikos, pramonės, transporto, ką daryti siekiant mažinti taršą. Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. numato:
- pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 20 proc.
- nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. automobilių parko amžiaus vidurkį sumažinti iki 10 metų.
- 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc.
Naujos priemonės ir parama
Aplinkos ministerija skatina gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius ir siūlo kompensacijas. Visi gyventojai, kurie atsisako savo taršaus automobilio ir įsigyja mažiau taršų, gali gauti 1000 eurų kompensaciją. Socialiai remtiniems gyventojams, taip pat senjorams taikomos papildomos lengvatos. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Aplinkos ministerijos nuotr./Raminta Radavičienė
Euro standartai ir jų įtaka
EURO standartai nustato į aplinkos orą išmetamų teršalų normas į rinką pateikiamiems automobiliams. EURO 4 standartas taikytas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m. sausio 1 d. Nuo 2011 m. sausio 1 d. visiems į rinką pateikiamiems automobilių modeliams pradėtas taikyti EURO 5 standartas, kuriuo dyzeliniams automobiliams taikoma išmetamų kietųjų dalelių kiekio norma sugriežtinta 5 kartus ir nustatyta kietųjų dalelių norma benzininiams automobiliams, kai EURO 4 ir žemesnių klasių automobiliams nebuvo kietųjų dalelių normos. Siekiant atitikti EURO 5 ir vėlesnių standartų kietųjų dalelių normą, dyzeliniai automobiliai neišvengiamai privalo turėti dyzelinių dalelių filtrą (DPF). Realiomis važiavimo sąlygomis DPF filtras kietųjų dalelių emisiją gali sumažinti net iki 15 kartų, lyginant EURO 4 ir EURO 5 dyzelinu varomų automobilių.
EURO 6 standartas buvo svarbus žingsnis mažinant transporto priemonių taršą. Jis privertė gamintojus diegti inovatyvias technologijas, sumažino azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijas, tačiau tuo pačiu padidino automobilių kainą ir jų eksploatacijos kaštus. Keliaujant į užsienį su savo automobiliu svarbu žinoti apie galimus apribojimus tam tikrose šalyse. Nors EURO 6 standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose. Dėl to jau ruošiamasi EURO 7 standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis.
Lietuva vėluoja įgyvendinti nacionalinius oro taršos mažinimo tikslus ir Europos Sąjungos įsipareigojimus. Šiuo metu peržiūrimas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant jį pateikti Europos Komisijai. Tikimasi, kad atnaujintas planas padės užkirsti kelią galimoms sankcijoms ir pagerinti oro kokybę šalyje.
tags: #automobiliu #tarsos #mazinimo