Nors autonominio vairavimo technologijos sparčiai žengia į priekį, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų ir nepagrįstų baimių. Svarbu atskirti faktus nuo fikcijos, kad galėtume suprasti tikruosius autonominio vairavimo privalumus ir trūkumus.
Išvaizda ir dizainas
Mitas nr. 1: savivaldžiai automobiliai bus tokie pat, kaip įprasti, tik be vairuotojų. Elektromobilių įveikiamam atstumui didžiausią įtaką turi aerodinaminės savybės, jos ir toliau atliks svarbiausią vaidmenį kuriant jų dizainą. Taigi, didėjant automobilių ir kitų transporto priemonių autonomijai, jų išvaizda kardinaliai nesikeis. Daugiau dėmesio dizaineriai skirs salonui, pirmenybę teikdami keleivių patogumui, tad kai kuriais atvejais jų sėdynės nebūtinai bus nukreiptos važiavimo kryptimi.
Infrastruktūra ir programinė įranga
Mitas nr. 2: kai tik bus išvystyta reikiama programinė įranga, autonominiais automobiliais bus galima nuvažiuoti bet kur. Patikima ir visapusiškai saugi programinė įranga reikalinga ne tik automobilyje, bet ir gatvėse bei keliuose. Tai smarkiai pakeis vaizdą miestuose: jų infrastruktūra turės būti išplėsta, įtraukiant išmaniuosius šviesoforus ir eismo jutiklius. Miestai turės tapti labiau skaitmeniniai, kad užtikrintų reikiamą ekosistemą augančiam autonominių automobilių skaičiui. Dėl to miestai taps saugesni ir laisvesni - idealiu atveju, transporto eismas turėtų vykti be trikdžių ir spūsčių.
Vairavimo malonumas ir kontrolė
Mitas nr. 3: dėl savivaldžių automobilių vairuoti bus ne taip smagu. Šis mitas kelia didžiulį - ir visiškai suprantamą - vairuotojų pasipiktinimą: jie nenori būti tik pasyvūs keleiviai. Kai kurie automobilių mėgėjai baiminasi, kad nebegalės važiuoti iš vieno miesto į kitą ir mėgautis vairavimo malonumu. Tačiau tai negresia: joks gamintojas neatims iš savo klientų galimybės patiems vairuoti savo automobilį, jei tik jie to pageidauja. Ateityje automobilių savininkai ir toliau galės rinktis, vairuoti patiems ar perleisti valdymą automobilio sistemoms, ypač patekus į tokias erzinančias situacijas, kaip judanti spūstis automagistralėje.
Kibernetinis saugumas
Mitas nr. 4: į savivaldžius automobilius gali įsilaužti programišiai. Netiesa. Savivaldžiai automobiliai bus ne labiau pažeidžiami nei įprasti. Žinoma, gamintojai supranta, kad įsilaužimas į saugumą užtikrinančias sistemas gali turėti rimtesnių pasekmių, todėl nuolat tobulina jų apsaugą nuo įsilaužėlių ir gerina apsaugos mechanizmus tiek pačiame automobilyje, tiek išorinėse sistemose. Automobiliams tampant vis sudėtingesniems, reikės įdėti vis daugiau pastangų tam, kad būtų užtikrintas jų kibernetinis saugumas.
Parkavimo vietos
Mitas nr. 5: savivaldžiams automobiliams reikės mažiau parkavimo vietų. Parkavimo vietų savivaldžiams automobiliams reikės ne mažiau, tačiau jie jas naudos efektyviau. Be to, jei augs automobilių dalinimosi paslaugų populiarumas, didmiesčiuose jų kiekiai gali sumažėti. Verta žinoti: Vokietijos aplinkos agentūros duomenimis, šiandien nuosavais automobiliais vidutiniškai keliaujama vos 1 valandą per dieną.
Teisinis reguliavimas
Mitas nr. 6: technologijos jau išvystytos, bet vėluoja teisės aktai. Dar nuo 2017 metų autonominėms vairavimo sistemoms tam tikromis aplinkybėmis leidžiama imtis veiksmų, kuriuos iki tol privalėjo atlikti žmonės (SAE 3 lygis). Pernai birželį parengtos gairės dėl galimybės suteikti teisę autonominėms transporto priemonėms (4 ir aukštesnio lygio) reguliariai dalyvauti eisme, tiesa, tik ribota apimtimi (pvz., nustatytais maršrutais važinėjantys autobusai). Tai pirmas žingsnis visapusiško reguliavimo link, prie kurio šiuo metu intensyviai dirbama. Paprastai sakant, teisės aktus priimančios institucijos neblokuoja vystymosi - tiesiog laikomasi kertinės nuostatos, kad svarbiausia saugumas.
Etiniai sprendimai ir saugumas
Mitas nr. 7: kraštutiniais atvejais autonominiai automobiliai spręs, kas gyvens, o kas mirs. Kalbant apie autonominį vairavimą, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, situacija tokia: sprendžia ne automobilis, o žmonės, kurie jį suprogramuoja. Transporto priemonė tik atlieka tai, kas aprašyta programinėje įrangoje. Be to, kaip rodo tyrimai, automobiliai kur kas rečiau daro žmogiškąsias klaidas, pavyzdžiui, jie nepavargsta ir jų reakcija nesulėtėja net per pačias ilgiausias keliones. Tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, svarbiausia, kad ši nuostata nesikeistų: savivaldis automobilis turi tik vadovautis užprogramuotomis instrukcijomis, jis negali jų pats interpretuoti ir priimti sprendimų.
Tiesa, kad autonominio automobilio testavimo metu buvo mirtinai sužalotas žmogus. Šiuo atveju atsakomybę gali prisiimti ir technologijų kompanija, kuri kuria automobilį. Kai buvo testuojami šie autonominiai automobiliai, pirminio testavimo metu sėdėjo vairuotojas, kuris turėjo perimti automobilio valdymą, jeigu kažkas negero atsitiktų. Deja, atsitiko taip, kad automobilis mirtinai sužeidė žmogų.
Pavyzdžiui, San Fransiske šiuo metu važinėjantys autonominiai automobiliai važiuoja žinomame mieste, yra žinomi maršrutai, keliai, tiksliai apskaičiuota aplinka. Tokiu būdu automobilis veikia šiltnamio sąlygomis. Automobilis turi suprasti aplinką aplink save. Tokiu būdu yra naudojamas dirbtinis intelektas, kuris realiu laiku, akimirksniu automobiliui perduoda informaciją apie kliūtį, pėsčiuosius. Dar dirbtinis intelektas naudojamas ateities prognozėms. Pavyzdžiui, automobilis, važinėjantis mieste, sukaupia daug informacijos per jutiklius, vaizdo kameras ir ta informacija yra apdorojama, tos autonominės sistemos yra tobulinamos tam, kad dar saugiau ir kokybiškiau tas automobilis važiuotų.
Kaina ir prieinamumas
Mitas nr. 8: savivaldžių automobilių technologijos bus tokios brangios, kad jas galės įpirkti tik nedidelė dalis žmonių. Autonominių vairavimo technologijų vystymas reikalauja didžiulių investicijų, todėl trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu tai turi įtaką gamybos kaštams. Tačiau ilguoju laikotarpiu, t.y., pasiruošus savivaldžių automobilių masinei gamybai ir amortizavus vystymo kaštus, kainos kris. Maža to, žadamas didesnis saugumas keliuose leis gerokai sumažinti šių automobilių patiriamą žalą. Dėl to, tikėtina, mažės jų remonto ir draudimo kaštai. Dar vienas svarbus faktorius yra prognozuojami mobilumo pokyčiai: didmiesčiuose dalis autonominių transporto priemonių priklausys ne žmonėms, o paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, dalinimosi platformoms. Augantis automobilių naudojimo efektyvumas taip pat leis mažinti kaštus.
Reali situacija ir ateities perspektyvos
Visiškai autonominiai automobiliai jau važinėja gatvėmis. Šie automobiliai važinėja Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Fransiske, ir keliuose kituose miestuose. Jie teikia pavėžėjimo paslaugą. Įsivaizduokite, atvažiuoja automobilis be vairuotojo ir nuveža jūsų nurodytu adresu.
Kad jie saugūs, daugiausia komunikuoja technologinės kompanijos, kurios tuos automobilius kuria. Jeigu matome informaciją tik iš gerosios pusės, tai tikrai jaučiasi mažas propagandos pojūtis, kad tai - labai saugu. Kol kas teigti, kad tai yra saugiau nei įprastos transporto priemonės, automobiliai, dar negalėtume.
Esminė šių automobilių nauda yra ta, kad galime laisviau judėti. Vyresnio amžiaus žmonės gali lengvai išsikviesti automobilį ir jo nereikia vairuoti. Tačiau ekspertas pabrėžia - autonominiai automobiliai kelia ir grėsmių. Automobilyje yra daug technologijų ir tai reiškia, kad yra daug galimybių įsilaužti ir tokiu būdu perimti automobilių kontrolę. Tai galime įsivaizduoti, kas gali įvykti. O visuomenė, kaip sako D. Grigaliūnas, yra pasiskirsčiusi į dvi dalis - vieni galvoja, kad šios technologijos yra progresyvios, jos yra naudingos, jomis galima naudotis šiandien, čia ir dabar.
Įdomus faktas - autonominis automobilis šiais metais išlaikė vairavimo egzaminą. Tai įvyko JAV. Tačiau jis pabrėžia - neaišku, ar visuomenė tikrai jau yra pasiruošusi priimti autonominius automobilius. Yra daug sudėtingų sąlygų, daug dalyvių eisme, ta pati eismo priežiūra, policija - turi būti paruošti ir apmokyti, kaip elgtis ir ką daryti, kai susiduriame su autonominiu automobiliu.
tags: #autonominio #vairavimo #minusai