Istorija apie automobilius, kuriais keliavo Lietuvos vadovai, atspindi šalies raidą, technologijų pažangą ir net politinius pokyčius.
Tarpukario Elegancija ir Galingumas
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, automobilių parkas buvo itin menkas, tačiau jau netrukus atsirado pirmieji prezidentiniai automobiliai.
Pirmasis naujai sukurtos valstybės vadovas Antanas Smetona pradėjo savo kadenciją su „Benz 25/55 PS“ automobiliu, kuris buvo gaminamas nuo 1912 iki 1915 m. ir vėliau nuo 1918 iki 1920 m. Šis keturių laipsnių pavarų dėžę turintis modelis galėjo pasiekti 85 km/val. greitį, o 100 kilometrų kelionei sunaudodavo apie 25 litrus benzino. Vėliau buvo nupirkta daugiau tokių „Benz“ automobilių, kuriais naudojosi tiek prezidentūra, tiek kariuomenė.
Aleksandro Stulginskio prezidentavimo laikotarpiu buvo įsigytas naujesnis prancūziškas automobilis - „Delaunay-Belleville 12 CV“. Penkiavietis, taip pat atviras automobilis tarnavo drauge su pirmuoju „Benz“. Juo vėliau naudojosi ir trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. Tačiau, pasak įvairių šaltinių, Kazys Grinius niekada nesinaudojo tarnybiniu transportu - važinėdavo pakeleivingais automobiliais.
Į politiką dar kartą grįžęs A. Smetona nusprendė įsigyti naują transporto priemonę - „Fiat 519“. Šis automobilis buvo naujesnis ir šiek tiek modernesnis nei iki jo buvę automobiliai. Šis „Fiat“ nuo kitų automobilių skiriasi dar viena savybe - turi uždarą kėbulą. Būtent šiuo automobiliu prezidentas Antanas Smetona vykdavo į Palangą atostogauti.
Vėliau A. Smetona limuziną pakeitė amerikietišku „Lincoln K-series“ automobiliu. Šis ilgas, sunkus ir galingas automobilis buvo tikras prezidentinis automobilis. Jo kėbulas nebuvo standartinis, o pagamintas vienoje iš to laiko madingų kėbulų dirbtuvių. Šis „Lincoln“ turėjo V formos, 12 cilindrų benzininį variklį, kurio darbinis tūris buvo 6,8 litro, o galia siekė 150 arklio galių. Be to, šis prezidento automobilis buvo lengvai šarvuotas, tokiu būdu Lietuvos valstybės vadovas norėjo apsisaugoti nuo galimų pasikėsinimų į jo gyvybę. Atviras šešiavietis automobilis turėjo trejas duris - vienas dešinėje pusėje ir dvejas kairėje. Vairavimo prietaisai buvo sumontuoti išorėje, todėl vairuotojas durelių neturėjo. Ant kairiųjų užpakalinių durelių buvo nupieštas Vytis, Lietuvos vėliavos buvo įtaisytos ant priekinių sparnų. Po okupacijos automobilį iš šalies išsivežė sovietiniai okupantai.
Pokario ir Nepriklausomybės Atkūrimo Metų Automobiliai
Po nepriklausomybės atkūrimo tuometinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis, ėjęs Aukščiausiosios Tarybos vadovo pareigas, važinėjo paveldėtu „Čaika M14“ automobiliu. Prailgintas ir šarvuotas automobilis vežiojo Lietuvos vadovą tol, kol jį pakeitė W126 kėbulo „Mercedes-Benz“ automobilis. Juo iš pradžių važinėjo V. Landsbergis, o vėliau - Algirdas Brazauskas.
Prezidento Algirdo Brazausko kadencijos metu į Lietuvą atvyko du nauji „Audi V8 Lang“ limuzinai. Vienas teko prezidentui, kitas - tuometiniam premjerui Gediminui Vagnoriui. Šis galingas vokiškas automobilis prezidentūroje tarnavo, kol jį pakeitė naujesnio modelio tos pačios markės automobilis - „Audi A8 Lang“.
Šiuolaikiniai Prezidentiniai Automobiliai ir Elektromobilumo Iššūkiai
Vėlesni Lietuvos prezidentai išrankumu automobiliams nepasižymėjo. Valdas Adamkus, išbandęs prailgintą 7-os serijos BMW, vėliau persėdo į S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį. Šio modelio automobiliu naudojasi ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Automobiliai, kuriais vežami prezidentas, taip pat šalies ministrė pirmininkė bei parlamento vadovė, priklauso Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (VAT). Šiuo metu šalies vadovas keliauja su „Audi A8“ limuzino klasės automobiliu. VAT garaže dar yra ne vienas 7 klasės BMW. Keli jų šarvuoti. Jie buvo įsigyti aukštų užsienio šalių pareigūnų kelionėms, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Tiek dabartinė prezidentui vežti skirta „Audi“, tiek Seimo pirmininkę bei ministrę pirmininkę vežiojantys BMW turi 3.0 dyzelinius variklius. Visi automobiliai taip pat turi keturių varomųjų ratų sistemą.
„Lietuvoje nėra daug gamintojų atstovų, kurie galėtų pasiūlyti reikiamo tipo automobilį. Faktiškai kiekviename viešajame pirkime galime matyti tuos pačius konkurentus - „Audi“, BMW ir „Mercedes Benz“. Kuris bus pasirinktas, priklauso tik nuo kainos, kurią pasiūlys pardavėjas“, - tvirtina P. Kiekvienas gamintojas laikosi skirtingo požiūrio į dalyvavimą tokiuose konkursuose. Pasak VAT atstovo, pasitaikydavo atvejų, kai viešajam pirkimui pateikto automobilio kaina būdavo net iki 30 proc.
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis LRT.lt patvirtino, kad prezidentūra neseniai įsigijo pirmą elektromobilį, tačiau jis bus skirtas ne prezidentui vežti, o kanceliarijos darbuotojų reikmėms. Pats prezidentas taip pat mielai rinktųsi elektromobilį, tačiau prezidento apsauga besirūpinanti Vadovybės apsaugos tarnyba tvirtina, kad elektromobiliai saugumo požiūriu šalies vadovybei dar netinkami. Kaip aiškina P. Nemira, kol kas elektromobilių gamintojai rinkai nepasiūlė protokolo ir saugumo reikalavimus atitinkančio automobilio. „Aukščiausiuosius šalies vadovus, tarp jų ir prezidentą, vežiojantis automobilis turi be jokių sunkumų nuvežti VAT saugumo asmenį į bet kurią Lietuvos vietą. Taip pat mums itin svarbus greito energijos papildymo klausimas. Lietuvoje greitojo krovimo stotelių yra vos keletas. Tai iškart kertasi su saugumo, kurį mes turime užtikrinti, klausimu. Nes būtų labai lengva priešiškoms jėgoms prognozuoti, kur gali sustoti VAT kortežas“, - komentuoja P. P. Nemira sutiko, kad, jeigu G. Nors kol šalies vadovui elektromobiliu dar nesaugu keliauti, kanceliarijos darbuotojai vienu tokiu jau naudojasi.
„Atnaujinant nedidelį prezidentūros kanceliarijos automobilių parką, orientuojamasi ir į aplinkosauginius reikalavimus, tad šiemet prezidentūros kanceliarijos reikmėms buvo įsigytas pirmas elektromobilis VW ID3, jis pakeitė iki šiol naudotą įprastu kuru varomą 2005 metais pagamintą automobilį“, - tvirtina A. Kaip informavo prezidento atstovas A. Bubnelis, jeigu elektromobiliai atitiktų VAT keliamus reikalavimus, prezidentas tokiu elektromobiliu mielai naudotųsi, tačiau panašu, kad reikės dar šiek tiek luktelėti, kad šalies vadovas būtų vežamas elektromobiliu.
Bendras įmonei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija priklausančių ir/arba valdomų transporto priemonių skaičius yra 16, iš kurių 0 yra nuomojamos arba išperkamos. 31% automobilių dyzeliniai, 56% automobilių benzininiai, 13% automobilių elektriniai. Bendras autoparko sėdimų vietų skaičius yra 86. Seniausia transporto priemonė (pagal pirmosios registracijos datą) registruota 2005-12-30, naujausia transporto priemonė pirmą kartą registruota 2021-12-17. Autoparko vidutinis amžius yra 11 metai (-ų).
Naujienos Automobilių Versle
Naujas automobilių salonas ir „Suzuki SX4 S-Cross“ premjera - ne vienintelės naujienos, kuriomis tą vakarą norėjo pasidalyti įmonės „Autoverslo automobiliai“ atstovai. Vakaro metu bendrovės prezidentas Anatolijus Šalgunovas paskelbė žinią, kad nuo šiol „Autoverslo automobiliai“ tampa oficialiais kylančios Pietų Korėjos automobilių žvaigždės - „SsangYong“ prekės ženklo atstovais Lietuvoje. Renginyje viešėjęs iš Suomijos atvykęs automobilių importuotojo „Bassadone Automotive Nordic“ „Suzuki, Isuzu, SsangYong“ direktorius Pasi Räsänenas sveikino lietuvius su reikšmingu žingsniu, pasitarnausiančiu Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių plėtrai Lietuvoje. Taip pat kvietė čia susirinkusius svečius susipažinti su naujuoju miesto visureigiu „Suzuki SX4 S-Cross“. „Puikaus dizaino ir nepriekaištingos japoniškos kokybės automobilis nustebins net ir didžiausius skeptikus. Esu įsitikinęs, kad naująjį miesto visureigį įvertins ir pripažins Lietuvos rinka. Naujasis „Suzuki“, „Isuzu“ ir „SsangYong“ salonas, esantis Ukmergės g. 283, Vilniuje lankytojų lauks darbo dienomis nuo 9 iki 18, šeštadienį - nuo 9 iki 15 valandos.
Kaip Karlo Benzo praktikantas sukūrė „Audi“ / „Audi“ istorija
Neseniai nuskambėjo istorija, kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsisakė nuo 2020 m. liepos ankstesnės ministerijos vadovybės nuomoto hibridinio automobilio „BMW 530e“, kuris praktiškai sunaudodavo beveik 9l/100 km benzino. Šiuo metu ministerijos ūkyje yra du „Nissan Leaf“ elektromobiliai. Aplinkos ministerijos automobilių parkas formuojamas atsižvelgiant į ministerijos vadovybės formuluojamą poreikį. Vyriausybė yra nustačiusi ribojimą, kad viena ministerija valdo iki keturių transporto priemonių. Aplinkos ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo, kad šiuo metu ministerijoje inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo peržiūra, ji per šią kadenciją sukurs žaliųjų pirkimų sąvoką ir praktiką visose viešųjų pirkimų srityse. Pagal Vyriausybės programą, nuo 2023 m. „žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi“. Vyriausybė nuo 2023 m.
Dauguma lengvųjų automobilių, tarpukario metais važinėję Lietuvoje, atgabenti iš JAV: „Ford", „Chevrolet", „Buick", „Studebaker", „Chrysler", „Essex", „Willys Overland", „Pontiac". „Opel“ buvo vienintelė europietiška markė, kuri sulaukdavo didesnio Lietuvos gyventojų dėmesio. „Audi“, „Citroen“ ir kitų europietiškų markių automobiliai į Lietuvą pradėjo plūsti po to, kai 1937 metais valstybės vadovai nusprendė labai stipriai sumažinti automobilių importo muitus. Šis sprendimas, jeigu galima taip pasakyti, atrišo rankas tiems, kas jau kurį laiką svajojo apie šią naujovišką transporto priemonę.
tags: #autoverslo #automobiliai #prezidentas