Lietuvoje kasmet įvyksta daugybė eismo nelaimių, kurių metu žūsta žmonės. Nors statistika šiek tiek gerėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų. Tai verčia susimąstyti apie eismo saugumo problemas ir ieškoti efektyvių sprendimų.
Tragiški įvykiai keliuose
Ketvirtadienio vakare kelyje Joniškis-Žeimelis-Pasvalys įvyko neįprasta ir, deja, itin skaudžias pasekmes turėjusi eismo nelaimė. Per avariją žuvo Norių kaime gyvenęs 47 metų vyras. Oficialiais policijos duomenimis, kraupi nelaimė įvyko 18 val. 22 min. minėto kelio 57,7-ajame kilometre, tarp Skrebotiškio ir Tetirvinų. Šio kaimo link važiavo žemės ūkio bendrovei „Tetirvinai“ priklausantis traktorius „Fend Favorit 926“ su prikabintu srutavežiu. Traktorių vairavęs 40-metis vyras neįsitikino, kad jis tvarkingas. Važiuojant išsiskleidė kairės pusės srutų išleidimo vamzdis, taip užtverdamas priešpriešinio eismo juostą. Tuo metu ja kaip tik važiavo lengvasis automobilis „MercedesBenz C 220“. Nuo stipraus smūgio vamzdis atplėšė lengvojo automobilio stogą. Sužaloto vairuotojo gyvybė užgeso Pasvalio ligoninės priėmimo skyriuje. Per eismo nelaimę žuvęs 47 metų Norių kaimo gyventojas D. G. nuo 2010 metų dirbo autošaltkalviu AB „Pieno žvaigždės“ Pasvalio sūrinėje. Pirminiais duomenimis, traktorių vairavęs 40-metis Nairių kaimo gyventojas buvo blaivus. Jis sulaikytas dviem paroms.
Šiemet per eismo nelaimes rajone žuvo šeši žmonės. Jau keletą savaičių besitęsiantis kalendorinis pavasaris vairuotojus verčia būti vis atidesnius. Ne vien dėl to, kad po žiemos keliuose padaugėja duobių ir kiekvienas neatšarugus dunks telėjim as gali baigtis prakirta padanga ar sulankstytu ratlankiu, tačiau šalia automobilių gatvėse šmėžuoja ir dviračių transporto priemonės - motociklai bei dviračiai.
Nors ši statistika yra šiek tiek geresnė už pernykštę tokio pat laikotarpio avarijų statistiką, tačiau vis tiek liūdna žinoti, kad pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų Lietuvoje padėtis pernai buvo pati blogiausia Europos Sąjungoje. Panašiai ir šiemet. Dėl to aktyviai sukruto ne tik šalies policijos vadovai, bet ir šalies valdžia.
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus.
Šiais metais (iki rugpjūčio 6-osios) Lietuvoje per eismo nelaimes žuvo 142 žmonės. Iš jų 9 - vaikai ir paaugliai.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų pasekmės
Viena iš pagrindinių eismo nelaimių priežasčių yra Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Tai gali būti greičio viršijimas, blaivumo tikrinimo vengimas, netinkamas lenkimas, atkreipimo į kitus eismo dalyvius trūkumas.
„Mačiau, kai prieblandoje važiuojantis dviratininkas kelyje pasirodo ne tik be šviesą atspindinčios liemenės, bet ir be dviračio žibintų arba su itin prastai kelią apšviečiančiomis lemputėmis. Nesuprantu tokio jų neatsakingumo. Nepaisant to, kad pašnekovas negailėjo pastabų dviratininkams, jis džiaugėsi, kad neatsakingųjų dalis nėra tokia didelė. „Ne retai, važiuodamas keliu, su šviesą atspindinčia liemene pamatau ne tik dviratininkus, bet ir pėsčiuosius. Tokiems atsakingiems eismo dalyviams galiu tik padėkoti - jie saugo ir save, ir kitus. „Prieš gerą penkmetį dviratininkui reikėdavo kovoti dėl savo teisių kelyje, o šiandien to daryti jau nebereikia“, - apibendrino P.Bakutis.
Tiesa, dviratininkas pripažino, kad atsirado ir nauja grupė vairuotojų, kurie mano itin gerai išmanantys KET ir galintys jas priminti kitam visais įmanomais būdais. „Paprasčiausiai vairuotojai per žiemą juos atprato matyti greta savęs, o kad per žiemą itin išaugtų dviratininkų skaičius, nepasakyčiau.
„Vairuotojai neapgalvoja lenkimo manevro. Ne retai ryžtasi lenkti, nors ir mato, kad priešais atvažiuoja dviratininkas. Kyla labai daug rizikos - dviratininkas dažniausiai važiuoja akis nuleidęs žemyn, nes jam reikia stebėti kelią ir lenkiantį automobilį pamato gana vėlai, tad kyla pavojus, kad dviratininkas dėl staigaus atvažiuojančio automobilio vėjo gūsio gali nesuvaldyti dviračio arba gali labiau nutolti nuo dešinio kelkraščio, norėdamas apvažiuoti kliūtį. Tokio susidūrimo padariniai dviratininkui būtų katastrofiški. Nes atliekant lenkimo manevrą automobilio greitis padidėja mažiausiai 10 km/val., o užmiestio keliuose, kur automobiliai važiuoja vidutiniškai 90 km/val.
„Šalmo nauda įsitikinau pats, kai patekau į avariją - mane parbloškė automobilis, aš kritau, trenkiausi galva į asfaltą. Šalmas, žinoma, skilą, tačiau galva liko apsaugota. Jeigu bučiau be šalmo, tikriausiai š iandien šios istorijos jums nepasakočiau“, - gyvenimiška patirtimi dalijosi pokalbininkas. E.Paulauskas teigė primygtinai rekomenduojantis kiekvienam su dviračiu išriedančiam į gatvę turėti šalmą. „Dviratininkui šalmas būtinas, kaip ir slidinininkui. Esant tinkamoms sąlygoms net ir su neįmantriu dviračiu galima lengvai pasiekti 40 km/val. ar didesnį greitį.
Pirminiais duomenimis, avarija įvyko greičiausiai dėl vairuotojo pasirinkto nesaugaus greičio. Šiame kelio ruože leistinas greitis yra 70 kilometrų per valandą. Prie to skelbiančio kelio ženklo yra ir nuoroda, kad tai pavojingas kelio ruožas. Manoma, paryčiais tuščiu keliu lėkę vaikinai šių perspėjimų nepaisė.
„Girtas ir apkvaišęs. Policijos pareigūnai mistikomis ir legendomis nelinkę tikėti. Jie, išanalizavę eismo nelaimes, skelbia, kad avarijų tikrai sumažėtų, jeigu vairuotojai sėstų prie vairo tik būdami blaivūs ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET). Tokie pat drausmingi turėtų būti ir pėstieji bei kiti eismo dalyviai. Bet iki tokio supratimo daugeliui žmonių dar labai toli. Štai kad ir viena pastarųjų dienų avarijų Aukštelkėje (Šiaulių r.). BMW vairuotojas Raimondas Tandzegolskis (32 m.), Aukštelkės gyventojas, popietę važiavo savo namų link. Jis buvo, kaip medikai sako, mirtinai girtas - 3,94 promilės alkoholio kraujyje. Tai buvo nustatyta po šio vairuotojo sukeltos avarijos. BMW, lėkęs dideliu greičiu ir prisivijęs ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Sharan“, jį taranavo. Nuo stipraus smūgio „VW Sharan“ nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, o po akimirksnio į jį dar kartą trenkėsi ir paskui atlėkęs nebevaldomas BMW.
Avarijos kaltininkas atsipirko nubrozdinimais, nes jį gerai apsaugojo išsiskleidusios automobilio oro pagalvės, ir išlipęs spruko iš įvykio vietos, bet tuoj buvo sulaikytas policijos pareigūnų. O taranuoto automobilio vairuotoja, šiaulietė (62 m.), ir jos sutuoktinis (61 m.) dėl patirtų sužalojimų buvo nugabenti į ligoninę. Netrukus vyras mirė. Nors gydytojai nustatė, kad nelaimėlį pakirto širdies liga, tačiau manoma, kad ligą paaštrino avarija.
Avarijos kaltininkas dabar suimtas mažiausiai 2 mėnesiams. Taip nutarė Šiaulių apylinkės teismas, įvertinęs šiuos policininkų surinktus duomenis: vairuotojas bandė pabėgti ir buvo ne tik girtas, bet ir apsvaigęs nuo kvaišalų. Beje, 2005 metais R. Tandzegolskis buvo nuteistas kalėti 10 metų už disponavimą narkotikais, tačiau iš „zonos“ išleistas nebaigęs atlikti bausmės, 2010-ųjų liepą (likus net pusketvirtų metų bausmės „uodegai“).
Priemonės eismo saugumui gerinti
Siekiant sumažinti avarijų skaičių, vėl užsimota imtis naujų eismo dalyvių drausminimo priemonių. Šį rudenį Lietuvos vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus. Pirmiausia siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios (iki 2008 m.) baudų balų sistemos už KET pažeidimus. Per metus surinkus 10 balų, būtų atimta teisė vairuoti (pradedančiam vairuotojui ši grėsmė pakibtų surinkus 5 baudas). Baudos balai galiotų metus, o po to būtų anuliuojami. Manoma, kad teisės vairuoti praradimas yra stipri poveikio priemonė. Priklausomai nuo pavojingumo, už KET pažeidimą būtų skiriama nuo 1 iki 4 balų.
Balų sistema, kuri turėtų įsigalioti nuo 2014 metų, dar padėtų ir geriau išieškoti baudas, nes jas tektų sumokėti atgaunant vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu vien iš 2011 metais prasižengusių vairuotojų dar neišieškota per 50 mln. litų baudų.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius irgi linkęs siekti griežtų naujovių; viena jų - kad mirtinas avarijas sukėlę neblaivūs vairuotojai teisės vairuoti netektų visam laikui.
Vairavimo žiemą patarimai: kaip saugiai manevruoti?
Avarijos su užsienio piliečiais ir baudžiamoji atsakomybė
A.Bakūnienė buvo apskundusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jai skirta lygtinė trejų metų nelaisvės bausmė ir priteista solidi kompensacija žuvusios merginos tėvams - beveik 27 tūkst. eurų. Taip pat A.Bakūnienė buvo įpareigota sumokėti 5,3 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą jos kelionės draugui, motociklo „Honda“ vairuotojui Haroldui Klimavičiui. Vienintelė paguoda A.Bakūnienei - Kauno apygardos teismo sumažinta kompensacija H.Klimavičiui iki 2 tūkst. eurų. Nelaimė įvyko 2011 metų birželio 5 dieną Gudienos kaime. Į kairę sukdama blaivi „VW Golf“ vairuotoja nepraleido teisiai važiavusio motociklo, kuriame sėdėjo M.Baumilaitė ir H.Klimavičius.
Romualdas Bakutis buvo kaltinamas pagal Lenkijos Baudžiamojo kodekso (BK) 177-ojo straipsnio 2-ąją dalį ir BK 177-ojo straipsnio 1-ąją dalį, jam paskirta 2 (dvejų) metų nelaisvė. Šiuo metu nuteistajam Romualdui Bakučiui dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, t. y. iki 2021 metų kovo 27 dienos. Tai reiškia, kad realiai nuteistasis laisvės neprarado, bausmės vykdymą jis atlieka laisvėje, o po metų bus peržiūrėta, ar R.Bakutis tinkamai vykdo bausmės atidėjimo sąlygas.
Lenkijos teismo sprendimas R.Bakučiui pavijo dėl siaubingos avarijos 2017 metų lapkričio 3 dieną. Tada R.Bakutis ir tuometė Lietuvos dviračių federacijos generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė automobiliu „Škoda“ vyko į dviračių treko varžybas Pruškove. Tačiau pakeliui R.Bakučio vairuojama mašina susidūrė su kitu automobiliu prie Zarubų kaimo Seinų rajone. Žuvo „Opel“ automobiliu važiavusi Lenkijos pilietė. Lietuvių automobilis taip pat buvo sumaitotas, abu dviračių sporto federacijos vadovai patyrė traumų ir buvo nuvežti į ligoninę - R.Bakučiui lūžo ranka, R.Ališauskienei sužalotas šlaunikaulis, jai teko ilgai vaikščioti su ramentais.
Remdamasis Seinų prokuroro Rafalo Haraburdos kaltinamuoju aktu, delfi.lt žurnalistas Mindaugas Augustis pernai rašė, kad R.Bakučio vairuojamas automobilis lėkė 145 kilometrų per valandą greičiu, nors tame kelio ruože leidžiama ne didesnis kaip 90 km per val. greitis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, lenkdamas du automobilius R.Bakutis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi pagal taisykles važiavusiu „Opel Vectra“. Šia mašina važiavusi keleivė žuvo, o vairuotojas ir dar viena keleivė buvo sunkiai sužeisti.
Prokuroras informavo, jog R. Bakučio byla perduota Augustavo apskrities teismui. Kaltinamajame akte teigiama, kad „Škoda Octavia“ automobilį vairavęs R. Bakutis pažeidė saugaus eismo taisykles: lėkė 145 kilometrų per valandą greičiu, nors šiame ruože leidžiama važiuoti ne daugiau 90 km/val. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, lenkdamas du automobilius R. Bakutis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi pagal taisykles važiavusiu „Opel Vectra“. Kaktomušos pasekmės buvo skaudžios: vietoje žuvo 75-erių „Opel“ keleivė, vairuotojas ir dar viena keleivė patyrė rimtų sužalojimų. Smarkiai nukentėjo kartu su R. Bakučiu važiavusi LDSF generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė, kuriai lūžo šlaunikaulis ir nosis, buvo pažeistas stuburas ir vidaus organai. Iš sumaitoto automobilio ją ištraukė metalo žirkles panaudoję ugniagesiai gelbėtojai, į ligoninę sužeistoji buvo nuskraidinta sraigtasparniu. Pačiam LDSF prezidentui lūžo ranka. Kaip pranešė prokuroras, R. Bakutis kaltinamas netyčiniu mirtino eismo įvykio sukėlimu, pagal atitinkamą Lenkijos baudžiamojo kodekso straipsnį, jam gresia laisvės atėmimas nuo pusės iki aštuonerių metų. Lietuvis taip pat apkaltintas pažeidęs dar du baudžiamojo kodekso straipsnius.
