Vasario 24 d. popietę, apie 13 valandą 40 minučių, Kelmės rajone, netoli Lyduvėnų miestelio, įvyko skaudi eismo nelaimė. Kelio Kušeliškė-Lyduvėnai-Maironiai 7-ajame kilometre automobilis „VW Caravelle“, kurio vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo tilto per Dratvinio upę ir apsivertė.
Šis įvykis pasiglemžė ne vieną gyvybę ir atskleidė skaudžias problemas, susijusias su žuvusiųjų palaikų tvarkymu ir identifikuojant aukas.
Nelaimės detalės ir aukos
Pirminėje bylos medžiagoje užfiksuota, kad mikroautobusas „VW Caravelle“ nuo kelio nuvažiavo apie 13 valandą 42 minutės. Per eismo įvykį žuvo du suaugę vyrai (gimę 1974 m. ir 1982 m.) ir nepilnametis (gimęs 2011 m.).
Vėliau ligoninėje mirė ir trečiasis eismo įvykio dalyvis - 6 metų berniukas (gimęs 2013 m.). Kitas suaugęs keleivis buvo išgelbėtas ir perduotas medikams, o du nukentėję vaikai išvežti į ligonines - vienas į Raseinių, kitas į Kauno klinikas.
Gelbėtojai ir medikai apie pusvalandį mėgino nukentėjusiuosius atgaivinti, tačiau visos jų pastangos buvo bergždžios.
Biurokratinės kliūtys ir identiteto nustatymo problemos
Viena iš skaudžiausių nelaimės pasekmių tapo formalių nesusipratimų virtinė, dėl kurių žuvusiųjų kūnai ilgai liko gulėti ant kranto. Nors apie 18 valandą atvyko autobusiukas iš Raseinių rajono palaikams išvežti, paaiškėjo, kad žuvusieji guli upelio krante, priklausančiame Kelmės rajono teritorijai.
Tai sukėlė pasipiktinimą: „Jei tai būtų žvėrys ar gyvuliai, jau seniai būtų patraukę. O žmones paliko gulėt.“
Policijos užduotis buvo identifikuoti abu žuvusius asmenis. Tai buvo padaryta, tačiau vieno žuvusiojo tapatybė buvo neteisingai nustatyta iš pradžių. Vėliau paaiškėjo, kad vieno iš žuvusiųjų palaikai buvo neteisingai identifikuoti ir išvežti kremuoti į Lenkiją. Ši klaida išaiškėjo tik po to, kai urna su kremuotų palaikų pelenais jau buvo palaidota.
Tai parodė, kad net ir galiojantys įstatymai, reguliuojantys mirusiųjų palaikų pervežimą, realiame gyvenime gali neveikti.
Laissez-passer dokumento svarba ir kontrolės trūkumas
Nuo 2009 m. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Strasbūre priimto susitarimo dėl tarptautinio mirusiųjų palaikų pervežimo reikalavimų. Šis susitarimas numato, kad didžioji dalis Europos valstybių pripažįsta ir reikalauja tik vieno specialaus dokumento - laissez-passer.
Nors Lietuva prisijungė prie šio susitarimo, ilgą laiką nebuvo aišku, kada šis dokumentas yra reikalingas. Tik 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo papildymas, kuris nurodo, kad minėtąjį dokumentą reikia turėti važiuojant per sieną.
Tačiau net ir priėmus šį nutarimą, problema neišspręsta iki galo. Trūksta kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų įstatymo vykdymą ir nustatytų administracines priemones už jo nesilaikymą. Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nemokamai išduoda laissez-passer, muitinė, galinti patikrinti dokumentų tvarkingumą, neturi tokios prievolės.
Tai kelia abejonių dėl galimybių pervežti ne tuos palaikus, slėpti kontrabandą ar daryti kitus nelegalius dalykus. Lieka klausimas, ar gedintys artimieji turėtų patys tikrinti, ar laikomasi visų įstatymų ir ar tinkamai funkcionuoja valstybinės institucijos.
Pasivaikščiojimas Lyduvėnų tiltu
Ši tragiška avarija Lyduvėnuose tampa skaudžiu priminimu apie būtinybę ne tik gerinti eismo saugumą, bet ir užtikrinti efektyvų bei humanišką visų su nelaimėmis susijusių procedūrų vykdymą.
tags: #avarija #lyduvenuose #video