Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų. Įsipareigojimų dėl jų mažinimo jau esame neįvykdę, todėl prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių. Keli procentai automobilių sukuria pusę visos miesto taršos. 2021 m. Vilniuje atlikti bandomieji matavimai parodė, kad didžiausi taršos šaltiniai yra senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės. Todėl buvo atlikta ir dabar baigta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku.
Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda sudarytų beveik 600 mln. Spalį plačiau pristatysime studijos rezultatus, pradėsime diskusijas. Tai nėra papildoma našta tiems, kurie tvarkingi ir laikosi taisyklių - priešingai.
„Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų. Įsipareigojimų dėl jų mažinimo jau esame neįvykdę, todėl prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių.
Tai taršai pažaboti yra mažos (ir nulinės) taršos zonos - jau daug metų taikoma priemonė visoje Europoje.
Taršos šaltiniai ir jų poveikis
Transporto priemonės išmeta didelę dalį bendro šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio (maždaug 30 %), taip pat teršia aplinką dulkėmis, kietosiomis dalelėmis, NOx ir SOx išlakomis.
Kietosios dalelės (KD) - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD10 paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m3. Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD2,5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.
Sieros dioksidas (SO2) - tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo produktas. Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas.
Azoto dioksidas (NO2) - tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos.
Anglies monoksidas (CO) - tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. Tai numato paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės (2021 m.), paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.
Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Pirmu, natūralios kilmės, pavyzdžiu gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos, tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra, ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys, pvz. sausos žolės deginimas).
Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos pr. Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko - T. Narbuto - Konstitucijos ir Geležinio Vilko - Savanorių - Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės - T. Narbuto - Pilaitės, Geležinio Vilko - Ukmergės, Oslo - Gariūnų - Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio - Žirnių - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo - Kalvarijų - Kareivių ir Žirnių - Liepkalnio - Minsko pl.
Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo. Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje.
Senamiesčio - įrengta gausiai žmonių lankomame, gyvenamaisiais namais apstatytame rajone. Savanorių pr. - įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet kartu yra ir netoli nuo intensyvaus eismo gatvės.
Sieros oksidų (SOx) išskyrimo kontrolės rajonai
MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau - SOx išskyrimo kontrolės rajonai).
Šio pasiūlymo tikslas sumažinti laivų išmetamų sieros dioksido (SOx) ir kietųjų dalelių poveikį aplinkos rūgštėjimui ir žmonių sveikatai.
Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurėsjūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo, įsigaliosius VI priedui.
Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams.
IMO patvirtino mazuto mėginiųėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.
Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų.
Visų pirma reikia ypač gerinti į jūrą plaukiančių laivų aplinkosauginį veiksmingumą ir sumažinti išmetamų SOx, NOx, kietųjų dalelių ir CO2 dujų kiekį.
A.926(22) rezoliucijoje IMO paragino vyriausybes, ypač tų regionų, kuriuose buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto ir raginti naftos ir laivybos bendroves palengvinti mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto tiekimą ir naudojimą.
Poveikis oro kokybei ir sveikatai
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.
Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių.
„Keli procentai automobilių sukuria pusę visos miesto taršos. Todėl buvo atlikta ir dabar baigta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku. Studijos išvada - naudoti tiek stacionarią, tiek mobilią įrangą, patikrinti apie 80 proc. viso automobilių parko, o 2 proc. Tai nėra papildoma našta tiems, kurie tvarkingi ir laikosi taisyklių - priešingai.
Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų. Įsipareigojimų dėl jų mažinimo jau esame neįvykdę, todėl prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.
Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda sudarytų beveik 600 mln.
Atskleidė, kaip kietosios dalelės kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai
Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti laivų išmetamų sieros dioksido (SOx) ir kietųjų dalelių poveikį aplinkos rūgštėjimui iš žmonių sveikatai.
„Tai taršai pažaboti yra mažos (ir nulinės) taršos zonos - jau daug metų taikoma priemonė visoje Europoje.
„Its about time. Būtų laikas įvesti griežtus reikalavimus panaikinti TA, nes pilną tokių ir labai liūdna, o miesto centrą padaryti mažos taršos zona, kuri veiktų.
Viena priežasčių, kodėl priparkavau ilgiems mėnesiams dyzelį aikštelėje (net akumuliatorius išsikrovęs buvo prireikus užkurti), ėmiau elektrinį, nes atsirado mažas vaikas. Nesinorėjo į veidą kas rytą vežant dūminti.
Ateities perspektyvos ir sprendimai
Komunikate aptariama, kodėl ES teisės aktai turėtų būti suderinti su naujausiomis TJO taisyklėmis - 2008 m. atliktais MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimais, kuriais pasauliniu mastu nustatomi nauji mažiau sieros turinčio kuro standartai ir griežtesnės ribinės vertės, taikytinos paskelbtuose SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose.
Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, teikdami reguliarias paslaugas plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 1,50 % masės, iki 2020 m.
Vykdydamos 2005 m. Teminę oro kokybės strategiją, Komisija ir valstybės narės prisidėjo prie to, kad MARPOL konvencijos VI priedas buvo iš dalies pakeistas, ir dėl to labai sumažės tarptautinės laivybos išmetami sieros dioksido (SOx) ir susijusių kietųjų dalelių kiekiai.
2007 m. 1,5 % sieros kiekio riba kure visiems laivams, plaukiojantiems Baltijos jūra, Šiaurės jūra ir Lamanšo sąsiauriu, pagal Tarptautinėje jūrų organizacijoje sutartas SOx išmetimo kontroliavimo sritis.
Nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų. Nuo 2020 m. sausio 1 d.
Siekiant sumažinti vietos SOx ir PM išmetimą ir pagerinti vietos oro kokybę, nustatyta 0,2 % sieros kiekio riba kure laivams, besišvartuojantiems ES uostuose ir visuose vidaus vandenų laivams.
tags: #sieros #oksidu #ismetimo #kontroles #rajonai #europoje