Avarija Trijų mylių saloje - tai branduolinė nelaimė, įvykusi 1979 m. kovo 28 d. Pensilvanijos valstijoje, JAV. Šis incidentas tapo didžiausia branduoline avarija JAV istorijoje ir vienu reikšmingiausių įvykių branduolinės energetikos raidos kelyje, smarkiai paveikusiu visuomenės požiūrį į šią technologiją.
Avarijos priežastys ir eiga
Nelaimė „Trijų mylių salos“ branduolinėje jėgainėje prasidėjo 1979 m. kovo 28 d. ketvirtą valandą ryto. Avarijos priežastys buvo kompleksinės: jos prasidėjo nuo gedimų nebranduolinėje šalutinėje jėgainės sistemoje, kuri reguliavo aušinimo skysčio pumpavimą į reaktorių. Įvyko nedidelis elektros grandinės gedimas, dėl ko reaktorių aušinantis skystis pradėjo kaisti, ir reaktorius automatiškai išsijungė.
Šioje situacijoje vienas sistemos apsauginių vožtuvų trumpam atsidarė, kad perkaitęs aušinimo skystis galėtų nutekėti, taip sumažinant karštį ir spaudimą. Visgi, dėl mechaninio gedimo šis vožtuvas užstrigo atdaroje padėtyje, ir aušinimo skysčio nutekėjimas tęsėsi. Blogiausia, kad apie tokią padėtį darbuotojai net nežinojo, nes centriniame valdymo pulte tiesiog nebuvo indikatoriaus, kuris būtų juos perspėjęs apie būtent tokį vožtuvo gedimą. Valdymo sistemos rodė, kad vožtuvas uždarytas, tačiau vis vien buvo įsijungusi signalizacija ir mirksėjo įspėjamosios šviesos. Buvo kažkas negerai, bet darbuotojai niekaip nesuprato, kas.
Elektrinės darbuotojai pradėjo įtarti, kad reaktoriuje yra per daug aušinimo skysčio, nors iš tikrųjų buvo priešingai. Tad įsijungusi atsarginė aušinimo sistema buvo atjungta rankiniu būdu. Dėl to reaktorius perkaito. Likęs aušinimo skystis virto garais, branduolinio kuro strypai pradėjo irti, radioaktyvios medžiagos pradėjo skverbtis pro besilydančio reaktoriaus sieneles, o dalis jų pateko į garus. Branduolinės jėgainės darbuotojai ir toliau buvo sumišę bei nesuprato, kas čia vyksta. Radioaktyvūs garai pradėjo veržtis į aplinką.
Mechaninius defektus sukomplikavo operatorių valdymo klaidos ir nesugebėjimas suvokti situacijos, kas įvyko dėl nepakankamo darbuotojų apmokymo ir dviprasmiškų, klaidinančių indikatorių prastai sukonstruotame valdymo kambaryje.
Visuomenės reakcija ir evakuacija
Incidento dydis ir sudėtingumas buvo suprastas per sekančias 5 dienas, kai buvo bandoma suvokti problemą, pranešti apie ją spaudai bei vietiniams gyventojams ir nuspręsti, ar reikalinga skubi evakuacija. Visuomenės reakciją į įvykį paaštrino painūs ir prieštaraujantys vienas kitam pareigūnų pranešimai.
Taip pat 12 dienų prieš avariją, 1979 m. kovo 16 d., kino salėse pasirodė labai populiarus filmas „Kinijos sindromas“ (angl. China Syndrome), kuriame vaidino Jane Fonda, Michaelas Douglasas ir Jackas Lemmonas. Filme buvo rodoma branduolinė nelaimė Pietų Kalifornijos atominėje elektrinėje, kurią galėjo sukelti reaktoriaus išsilydimas. Toliau sekė radioaktyvių medžiagų patekimas į gruntinius vandenius ir bandant užgesinti gaisrą, kilo sprogimo grėsmė, dėl ko radiacija būtų pasklidusi po visą regioną ir būtų žuvę nesuskaičiuojamas kiekis žmonių. Filmo scenarijus tapo tarsi pranašu to, kas po 12 dienų nutiko Pensilvanijos valstijoje.
Amerikos pareigūnų reakcija į šią nelaimę buvo kitokia nei Černobylio atveju. Žiniasklaida bei visuomenė buvo iškart informuoti apie nelaimę Trijų mylių salos branduolinėje jėgainėje. Antrąją nelaimės dieną Pensilvanijos gubernatorius Williamas Scrantonas III-iasis ramino valstijos gyventojus ir liepė uždaryti mokyklas bei gyventojams likti namuose. Nėščiosios moterys ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, esantys iki 8 km spinduliu nuo jėgainės, buvo evakuoti. Greitai ši zona buvo padidinta iki 32 km ir iš jos gyventojai taip pat evakuoti. Skaičiuojama, kad iš karto po avarijos iš elektrinės apylinkių buvo evakuota beveik 150 tūkst. gyventojų.
Laimei, per 5 dienas reaktorius pagaliau buvo suvaldytas ir į aplinką pateko nedidelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Didžioji jų dalis pasiliko reaktoriuje. Vėliau pasirodžiusioje oficialioje ataskaitoje buvo nurodoma, kad aplinkinių vietovių gyventojai gavo tokią radiacijos dozę, kokią gauna medicinos įstaigose po apšvitinimo rentgeno spinduliais, tad pavojaus sveikatai nebuvo.
Avarijos pasekmės ir pamokos
Avarija Trijų mylių salos branduolinėje jėgainėje smarkiai pakirto amerikiečių pasitikėjimą branduoline energija ir jos saugumu. Amerikos visuomenė pradėjo kur kas daugiau kalbėti apie branduolinę energiją, šios energetikos šakos keliamus pavojus ir paskatino valstybę imtis griežčiau reguliuoti šią energetikos pramonę. Jei prieš nelaimę, 1977 metais, 77 proc. amerikiečių palaikė branduolinės energetikos plėtrą, tai po nelaimės, 1979 metais, šis pasitikėjimo kreditas sumenko iki 46 proc. Per JAV nuvilnijo protestų banga, nukreipta prieš branduolinę energetiką ir buvo reikalaujama ją gerokai sugriežtinti. 1979 metais Niujorke vykusiame proteste prieš branduolinę energetiką dalyvavo net 200 000 žmonių.
Avarija Trijų Mylių salos branduolinėje jėgainėje ir visuomenės spaudimas privedė prie to, kad naujų atominių elektrinių projektavimo ir statybos darbai JAV praktiškai sustojo. Per 30 metų nuo nelaimės JAV nebuvo pradėta statyti ne viena nauja atominė jėgainė.
Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje Trijų Mylių salos nelaimė yra laikoma 5 lygio incidentu. Tai didžiausia branduolinė nelaimė JAV istorijoje ir viena didžiausių visame pasaulyje. Tik du įvykiai yra įvertinti maksimaliu 7 lygio incidentu: 1986 metais balandžio 26 d. įvykusi Černobylio nelaimė ir 2011 metais kovo 11 d. Fukušimos Daiichi branduolinės jėgainės nelaimė.
Branduolinė nelaimė tiesiogiai nesukėlė mirčių, tačiau daug baimės visuomenėje buvo dėl ilgalaikių pasekmių. Dar ir dabar yra teigiančių, kad ši branduolinė nelaimė jiems sukėlė vėžinius susirgimus. Visgi, oficialios epidemiologinės studijos nustatė, kad tarp šio incidento ir vėliau aplinkui esančiose teritorijose fiksuotų vėžio atvejų nėra tiesioginio ryšio. Tad nėra įrodymų, kad Trijų Mylių salos apylinkėse gyvenantys žmonės dažniau sirgtų vėžiniais susirgimais, nei kitose teritorijose gyvenantys amerikiečiai. Aplinkui branduolinę jėgainę buvo paimti dirvožemio mėginiai ir atlikti užterštumo tyrimai, kurie taip pat parodė, kad nėra padidėjusio užterštumo lygio.
Pažeistos branduolinio reaktoriaus sistemos išvalymas truko beveik 14 metų ir kainavo apie 1 mlrd. JAV dolerių. Iš elektrinės buvo išvalyta apie 10 megalitrų radioaktyvaus aušinimo skysčio. Maždaug 15 tonų pažeisto radioaktyvaus kuro buvo išgabenta į radioaktyvių atliekų saugyklą Aidaho valstijoje.
Pirmasis Trijų Mylių salos branduolinis reaktorius, kuris vis dar veikė, buvo uždarytas 2019 m. rugsėjį. Antrasis reaktorius neveikia nuo pat 1979 m. avarijos. Dabar abu reaktoriai yra uždaryti.
Trijų mylių sala – kas iš tikrųjų nutiko
Tyrimų išvados teigė, kad „avarija arba nesukėlė nė vieno susirgimo vėžiu, arba sukėlė tokį mažą jų kiekį, kad niekada nebus įmanoma jų aptikti.
