Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Specialisto teigimu, atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, transporto priemonės dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
Galimybė nufotografuoti eismo įvykio vietą yra labai svarbi tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiam asmeniui, nes vėliau, tarkim kilus ginčui, būtų daug paprasčiau ginčytiną situaciją išspręsti turint nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, galima palyginti jas su kitais Eismo įvykio deklaracijoje (EĮD) nurodytais duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas bando apkaltinti nukentėjusį asmenį sukėlus eismo įvykį, o matydamas, kad to padaryti nepavyks, sėda į automobilį ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nukentėjęs asmuo streso būsenoje neįsimena kaltininko automobilio valstybinio numerio. Gerai, jeigu eismo įvykio vieta filmuojama, nes tuomet yra tikimybė, kad pasišalinusi transporto priemonė bus nustatyta ir nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Turtinė žala atlyginama tik identifikavus kaltininko vairuotą transporto priemonę. Nenustačius pasišalinusios transporto priemonės, žala nebus atlyginta.
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Pavyzdžiui, galima situacija, kai nukentėjęs asmuo sutaria su kaltininku supildyti EĮD ne iškart įvykus eismo įvykiui, bet vėliau. Tačiau vėliau nukentėjusiam asmeniui turimais kaltininko kontaktais nepavyksta susisiekti su kaltininku dėl EĮD užpildymo (eismo įvykio fakto užfiksavimo raštu). Kita visiškai reali situacija - kai automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje kliudo kitą automobilį, o nukentėjusio asmens (automobilio savininko) vietoje nėra. Pasitaiko nemažai atvejų, kai kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais. Pirmiausia tokiais atvejais didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu ir t.t. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.
Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką. Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. pašto adresus, klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos transporto priemonės valstybinis numeris.
Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl transporto priemonės markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomenų yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Svarbu teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją
Pašnekovo teigimu, draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur dydžio išmoka. Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės laipsnio priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.
Pasitaiko atvejų, kai elektroninė EĮD pildoma ne naudojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurta programėle draudimoįvykiai.lt, bet pasirenkant kitas internete elektroninės EĮD pildymui skirtas programėles. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., TP markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris) t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Bet to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
Jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonės junginiu ir eismo įvykio metu šio transporto priemonės junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) transporto priemonės duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų transporto priemonių atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) transporto priemonės draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji transporto priemonė nedrausta. Taigi, jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios transporto priemonės (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta. Tokiu atveju, žalos administravimo proceso metu, siekiama išsiaiškinti velkančiąją transporto priemonę, nes šią transporto priemonę apdraudusi draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji transporto priemonė nedrausta yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Deja ne visais atvejais tai įmanoma padaryti.
Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos transporto priemonę, būtų nurodomas tikslus kaltininko transporto priemonės valstybinis numeris. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos transporto priemonės valstybinis numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą transporto priemonę. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.
Patikrinus pateiktą informaciją, draudimo bendrovė imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Jei kaltininkas neteikia informacijos apie eismo įvykį, žalos atlyginimo procesas gali užtrukti. Svarbu pranešti draudimo bendrovei apie įvykį, net jei neaišku, kuris dalyvis kaltas. Galimas ir abipusis kaltės atvejis, kai abu vairuotojai pripažįsta savo kaltę. Tokiu atveju atsakomybė dalinama 50/50, o žala atlyginama proporcingai.
tags: #avarijoje #nukentejes #zmogus #kitaip