Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, kad lietuvių avarijos Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sudaro 36 proc. visų užsienyje įvykstančių avarijų.
„Vidutiniškai šiais metais privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientų patiriama žala sudarė 8,5 tūkst. litų, kasko - 5,5 tūkst. litų. Tai keliskart daugiau už vidutiniškai patiriamą žalą Lietuvoje, ji, statistikos duomenimis, mūsų šalyje siekia 2,4 tūkst. litų.
Pranešimai apie didžiausias žalas gaunami iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kadangi ten ženkliai didesnės automobilių servisų ir gydymo paslaugų kainos“, - pasakoja A. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ didžiausia dėl avarijos užsienyje išmokėta išmoka buvo už įvykį, kai „Fiat“ automobiliu lietuviai Ispanijoje nuvažiavo nuo kelio.
Du įvykio dalyviai pasišalino iš įvykio vietos, tuo tarpu trečias buvo sunkiai sužeistas. Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ atlygino ne tik dėl automobilio sugadinimo patirtus nuostolius, bet ir sužeisto lietuvio patirtą žalą sveikatai. Išmoka siekė net 2,7 mln.
Draudimo ekspertas pasakoja, kad avarijų užsienyje priežastys iš esmės panašios kaip ir Lietuvoje - daugiausiai susidūrimų įvyksta sankryžose ir žieduose.
„Žalas vairuotojai patiria ir nuvažiavę nuo kelio, susidūrimai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, dalies avarijų priežastimi tampa pasimetimas nepažįstamoje šalyje. Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ yra gavusi pranešimą apie avariją Airijoje, įvykusią dėl to, kad vairuotojas iš Lietuvos, pamiršęs, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, važiavo kaip Lietuvoje, o tai Airijoje reiškia - prieš eismą“, - pasakoja A.
Iš viso draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per pirmus penkis šių metų mėnesius užregistravo 624 užsienyje patirtų kasko ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės žalų, kurioms atlyginti išmokėjo ir rezervavo 4,1 mln. litų.
„Visgi ši statistika neatspindi tikrojo problemos masto, nes pranešimus apie sukeltas avarijas gauname net ir po metų“, - atkreipia dėmesį A.
Lietuviams patekus užsienyje į avariją, žalų administravimas tampa daug sudėtingesnis.
„Pasitaiko atvejų, kuomet informaciją apie eismo įvykį gauname tik po metų. Bendravimas, ypač su pietų valstybėmis, neretai užsitęsia. Kartais paaiškėja, kad dokumentuose užfiksuotos ir klientų pasakojamos aplinkybės nesutampa. Taigi, labai svarbu, parašu nepatvirtinti to, kas parašyta nežinoma kalba. Jeigu policijos pareigūnai reikalauja pasirašyti po tokia kalba surašytais dokumentais, o vertėjo nėra, būtina prie parašo parašyti „nesuprantu po kuo pasirašau, vertėjo nebuvo“. Kitu atveju gali atsitikti taip, kad dėl įvykio bus prisiimta nepriklausanti kaltė“, - pasakoja A.
Vairuotojams, rengiantis keliauti į užsienį pirmiausia rekomenduojama pasidomėti, ar šalyje į kurią vykstama galioja „žalioji kortelė“, kuri išduodama kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Ji galioja 45 šalyse.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ pastebi, kad lietuviai nėra linkę važiuojant į užsienį pasirinkti pagalbos kelyje draudimo. „Vairuotojai paprastai pasirenka tokią draudimo apsaugą Lietuvoje, mano, kad tokia pagalba kaip automobilio transportavimas po eismo įvykio, sprogusios padangos pakeitimas ar degalų atvežimas jiems netikėtai pasibaigus yra reikalinga. Keista, kad Lietuvoje šis draudimas vertinamas, tuo tarpu važiuojant į užsienį, kur patyrus bėdą pagalba kainuoja dar daugiau nei Lietuvoje, šio draudimo galiojimo teritorija neišplečiama“, - atkreipia dėmesį A. Pilčicas.
Štai vienas iš nemalonių įvykių, nutikusių Jungtinėje Karalystėje:
Lietuvis važiavo automobiliu „BMW 325D Sport“, tačiau išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su atvažiuojančiu „Renault Twingo“, rašo „Yahoo News“.
Avarija įvyko 2024 m. rugpjūčio 30 d., kai smūgio metu „Renault“ buvo išstumtas iš kelio ir netrukus užsidegė. Daugybė žmonių sustojo įvykio vietoje padėti „Renault“ vairuotojai Shinead Francis, kuri buvo be sąmonės ir sunkiai sužeista. Ji buvo ištraukta iš automobilio ir jai nedelsiant suteikta pirmoji pagalba, tačiau, nepaisant visų skubiosios pagalbos tarnybų pastangų, ji mirė įvykio vietoje.
Tuo tarpu lietuvis šių metų kovo 27 d., pasirodė Linkolno Karūnos teisme, kur buvo nuteistas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo už mirtį sukėlusį pavojingą vairavimą. 32 metų vyrui taip pat uždrausta vairuoti septynerius metus ir tris mėnesius, be to, prieš vėl gaudamas teisę vairuoti jis turės iš naujo išlaikyti išplėstinį vairavimo egzaminą.
Policijos tyrimas nustatė, kad avarijos dieną lietuvis dirbo ir kartu su savo partnere važiavo palikti katės prieš išvykdami savaitgalio poilsiui. Nelaimė įvyko tiesioje ir neapšviestoje vienos juostos kelio atkarpoje, kai lietuvis išvažiavo į priešpriešinę juostą, kurį laiką neakceleravo, o prieš pat susidūrimą staiga padidino greitį.
Iki šiol neaišku, kodėl lietuvis atliko tokį manevrą, o S. Francis neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Policijos apklausos metu lietuvis teigė neprisimenantis įvykių prieš avariją, tačiau tvirtino, kad nebuvo išsiblaškęs. Teisme buvo išgirsta, kad vienintelis paaiškinimas - lietuvis užmigo prie vairo, nes nuo incidento dienos ryto, maždaug nuo 5.30 val., buvo aktyvus.
Teisėja Catarina Sjolin Knight taip pat pagerbė praeivių drąsą - jie priėjo prie degančio „Renault“, ištraukė Shinead ir suteikė jai pirmąją pagalbą.
Kita situacija, nutikusi Jungtinėje Karalystėje, susijusi su gyvūno pervežimu:
Greta Tanenytė į Jungtinės Karalystės Lidso miestą atvyko iškart baigusi studijas, o tėvynėje augintą katiną nusprendė atsigabenti tuomet, kai įsikurs naujoje šalyje.
„Neturiu vaikų, tad jis man kaip vaikas - numylėtinis. Prieš išvežant iš Lietuvos jį patikrino veterinarė, paskyrė raminamųjų vaistų, kad kelionėje nesibaimintų. Kitus gyvūnus šeimininkams atidavė Londone, o maniškį reikėjo vežti į Lidsą. Labai susijaudinau ir išsigandau. Nuvykome susitikti su vairuotojais į Leičesterį, kur gyvūnas ir paspruko.
Buvo nustebinta vairuotojų abejingumo ir žmogiškumo stoka. Jie pradėjo rėkti ant manęs ir nesirinko žodžių. Kadangi katinas važiavo narve, vairuotojai norėjo jį išvalyti ir išleido gyvūną iš jo. Kol vienas iš vairuotojų valė narvą, kitas išėjo palikęs praviras automobilio duris.
Išvaikščiojo visą miestą, iškabino skelbimus, kvietė vardu, bet kur jis atsilieps, kai taip išsigandęs. Vairuotojai grąžino pinigus ir narvą sakydami, kad visko pasitaiko. Taip paprastai - visko pasitaiko. Jis - mano šeimos narys, mano vaikas, o jie taip drįsta šnekėti. Visiški beširdžiai. Nerasdama jo kraustosi iš proto, ta nežinia žudo.
Čia ne Lietuva - gyvūnai čia nesivalkioja kur papuola, tad labai tikisi, kad jis atsiras. Jei kas nors ras jį, turėtų patikrinti ir mikroschemą, kurioje įvesti mano duomenys. Tokios situacijos, kad vairuotojai pamestų gyvą padarą pakeliui iš vienos šalies į kitą, dar nėra girdėjusi.
15min.lt žurnalistei susisiekus su vienu iš moters nurodytų vairuotojų šis abejingai atsakė neturintis, kaip pakomentuoti susiklosčiusios situacijos: „Na, pabėgo katinas. Pabėgimo būdu. Na, pabėgo katinas. Pabėgimo būdu.“ Paklaustas, kodėl nemandagiai kalbėjosi su kliente, vyras ėmė gintis: „Tegu ji atsirenka, ką kalba. Mes esame du vairuotojai, aš apskritai jai nieko nesakiau.“
Nisinius gyvūnus iš užsienio į Jungtinę Karalystę įvežti gali ne tik pats šeimininkas, tačiau, perduodant gyvūną kitiems žmonėms, savininkas privalo parašyti raštišką sutikimą, kad jo gyvūną veš nurodytas asmuo. Tokį dokumentą lietuvė turėjo ir buvo pateikusi vairuotojams. Taip pat pervežant gyvūną iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą privaloma jam įdiegti mikroschemą. Jungtinėje Karalystėje laisvai vaikštantys naminiai gyvūnai gaudomi ir gabenami į prieglaudas, kuriose patikrinamos jų mikroschemos.
Taip pat verta paminėti ir kitus pavojingo vairavimo atvejus:
46-erių Remigijus Katinas buvo toks girtas, kad išlipęs iš savo automobilio „Volvo S40“ nesugebėjo pastovėti ant kojų. Jam gresia laisvės atėmimo bausmė. Teisme kalbėjęs per vertėją Thetforde gyvenantis vyras pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo ir nesugebėjimo įpūsti į alkotesterį. Kol kas lietuvis paleistas už užstatą, jam atimta teisė vairuoti. Netrukus teisme jis išgirs, kokia bausmė jam bus skirta.
Kaip teigė gruodžio 26 d., 00:22 val. R.Katiną sulaikę policijos pareigūnai, „kelių erelio“ automobilį pavyko sustabdyti tik jį taranavus. Pats girtas vairuotojas iš automobilio išlipti nepajėgė. Pareigūnams padėjus jam iš jo išlipti, vyras sunkiai laikėsi ant savo kojų. Pareigūnų teigimu, nuo jo smarkiai trenkė alkoholiu. Lietuvis kaltinamas vairavus išgėrus ir pavojingai. Pareigūnų teigimu, laimei, niekas dėl šio vairuotojo nenukentėjo, tačiau pasekmės galėjo būti labai skaudžios. Lietuvis turi šeimą, augina tris vaikus. Anksčiau jis nusižengimų neturėjo.
Europa siutina Trumpą – nerimauti turi ir Lietuva • TV3 žinios
Šios istorijos iliustruoja, kad kelionės į užsienį, ypač vairuojant, reikalauja didelio atidumo, atsakingumo ir tinkamo pasiruošimo. Nesilaikymas kelių eismo taisyklių, neatsargumas ar neįvertintos aplinkybės gali lemti skaudžias pasekmes ne tik materialinei žalai, bet ir žmogaus gyvybei.