Kapinės yra vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, kur gyvieji pagerbia mirusiuosius. Tačiau kartais kapinės tampa ne tik amžinojo poilsio, bet ir liūdnų įvykių liudininkėmis. Marijampolės Tyliojoje gatvėje esančios kapinės pastaruoju metu susiduria su didelėmis vandens problemomis, kurios apsunkina laidojimo procesą ir kelia nerimą lankytojams.
Problema ypač pastebima naujai atsiradusioje kapaviečių zonoje. Kai atlydžio metu vanduo kaupiasi kapo duobėje, tenka jį pumpuoti. Pasak pašnejovų, tai gali būti susiję su praplėsta kapaviečių zona, kuri yra nuokalnėje ir, tikėtina, neturi pakankamai vandens surinkimo šulinių. Vanduo, teškesantis nuo kalno, kaupiasi ir apsunkina net tinkamą kapavietės suformavimą. Pasitaikė atvejų, kai vainikus tekdavo dėti tiesiai į vandenį, o užkasta duobė vėliau smigdavo apie 20-30 centimetrų.
Ši situacija kelia abejonių dėl tinkamų geologinių matavimų ir drenažo įrengimo planuojant kapaviečių zoną. Vasarą ir rudenį kapinėse taip pat sunku praeiti dėl balų, o atlydžio metu vandens problema dar labiau paaštrėja.
Dėl šios situacijos Marijampolės savivaldybė buvo informuota. Administracijos atstovai teigia, kad apsemtos naujos laidojimo vietos buvo apžiūrėtos. Prasidėjus pavasario polaidžiui, sniego tirpsmo vanduo kaupiasi žemės paviršiuje ir natūraliai nuteka į žemiausias kapinių teritorijos vietas.
Savivaldybės teigimu, 2024 metais naujame laidojimo plote, kuriame dar nebuvo laidojama, buvo įrengta nauja drenažo sistema žemiau laidojimo horizonto - giliau nei 2 metrai nuo žemės paviršiaus. Taip pat pastatytas didelio diametro drenažo rinktuvas, kuriuo vanduo nuvedamas į Uosupio upę. Ateityje planuojama įrengti atrankinę drenažo ir (ar) lietaus nuotekų sistemą jau užlaidotuose plotuose.
Tragiškos avarijos ir atminties ženklai keliuose
Keliai kartais tampa tragiškų įvykių liudininkais, kai dėl įvairių priežasčių žūsta žmonės. Tokios nelaimės palieka gilų pėdsaką ne tik žuvusiųjų artimųjų širdyse, bet ir atminties ženklus pačiose nelaimės vietose.
Viena tokių istorijų - tragiška avarija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kurios aukomis tapo trys jauni vyrai: tėvas ir sūnus Kapočiai bei Kęstutis Grybauskas. Ši nelaimė įvyko judriame Kauno - Marijampolės - Suvalkų kelyje ties Trakėnų kaimu. Vienas iš avarijos dalyvių, krovininio automobilio vairuotojas, pasakojo, kad lengvasis automobilis, kurį vairavo K. Grybauskas, keistai "mėtėsi" po visą kelią. Prieš susidūrimą lengvasis automobilis rėžėsi į sunkvežimio šoną ir palindo po juo. Iš lengvojo automobilio buvo ištraukti trys vyrai, kurie jau neberodė gyvybės ženklų. Pareigūnai įtaria, kad nelaimę galėjo sukelti per didelis greitis ir galbūt vairuotojo neblaivumas.
Tokios tragedijos skatina susimąstyti apie kelių saugumą ir prevencines priemones. Kai kuriuose miestuose svarstoma, ar nevertėtų uždrausti palikti avarijų vietose vainikus, statyti paminklus. Panevėžyje, pavyzdžiui, valdininkai mano, kad tokios būtinybės nėra, o vairuotojai, matydami gėles ar žvakutes, tampa atsargesni. Tačiau kiti mano, kad tokie ženklai gali blaškyti vairuotojų dėmesį.
Etnografė Vitalija Vasiliauskaitė pastebi, kad paprotys palikti atminties ženklus avarijų vietose atsirado neseniai ir yra naujas lietuvių pasaulėžiūros požymis. Ji siūlo pagerbti ir prisiminti mirusiuosius kapinėse.
Kitoje tragiškoje istorijoje, netoli Laukuvos, trys jaunos moterys - seserys Irma ir Simona Rocevičiūtės bei jų draugė Regina Bielskytė - žuvo automobilių susidūrimo metu. Vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido automobilvežio. Moterys augino mažamečius vaikus. Ši tragedija sukrėtė visą bendruomenę, žmonės rinko aukas laidotuvėms ir aukojo šv. Mišias už žuvusiųjų vėles.
Kapinių tvarkymas ir aplinkosauga
Kapinių tvarkymas taip pat gali kelti iššūkių. Šiaulių rajono Meškuičių kapinėse lankytojai buvo nustebinti, kai visa kapinių teritorija - paminklai, takai, aikštelės - buvo užklota medžio pjuvenų danga. UAB „Bageta“ direktorė pripažino, kad tai įmonės kaltė ir kad pavasarį darbuotojai apžiūri kapines ir imasi priemonių, kad dulkės ir pjuvenos nekeltų nepatogumų.
Šie atvejai rodo, kad kapinių priežiūra ir aplinkosauga reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsakingumo tiek iš savivaldybių, tiek iš įmonių, tiek iš pačių lankytojų.
tags: #avarijos #aukos #buvo #palaidotos #kalvarijos #kapinese