Eismo įvykių statistika yra gyvybiškai svarbi siekiant suprasti kelių saugumo tendencijas ir imtis prevencinių priemonių. Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva užima 6-ąją vietą (iš 34) Europos Sąjungos šalyse pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų. Nors per kelis pastaruosius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo, 2019 metais buvo pastebėtas jo padidėjimas. Verta paminėti, kad 2023 m. užfiksuotas neigiamas pokytis - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo trečdaliu.
Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys. Tai apima neatidumą lenkiant, chuliganišką vairavimą, skubėjimą, kelio dangos neįvertinimą ir pašalinius veiksmus, tokius kaip mobiliojo ryšio priemonių naudojimas ar valgymas. Greičio viršijimas yra ypač dažna autoįvykių priežastis; 2023 m. saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Kelio ženkle nurodytas greitis ne visada yra tinkamiausias; vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali lemti poreikį sumažinti pasirinktą greitį.
Kitas svarbus veiksnys - vairuotojų neatidumas. Turbūt kiekvienas vairuotojas yra pastebėjęs save užsiimantį pašaliniais veiksmais vairuojant. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi važiuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti pakanka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Taip pat automobilyje esantys ekranai ir navigacijos sistemos gali atitraukti dėmesį nuo eismo.
Saugaus atstumo nesilaikymas dažnai yra susijęs su minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais. Netikėtai sustojus spūsčiai, automobilis gali atsitrenkti į priešais esančią transporto priemonę vien dėl to, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus.
Vairavimas apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje ir nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys taip pat daro įtaką eismo įvykių skaičiui. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). 2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. 2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. Be to, 2020-2023 m. neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių.
Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis. Ryškus automobilicentrizmo pavyzdys - net už eismo saugą atsakingos institucijos ataskaitoje automobilis yra atskaitos taškas. Pėsčiasis - tai visų pirma žmogus, einantis link automobilio.
2023 m. užfiksuota 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kurių metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai. Taip pat įvyko 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų, nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai.
Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali turėti įtakos eismui kelyje.
Viena skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkimas į pakelėse augančius medžius. 2023 m. didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam susijusi su nuvažiavimais nuo kelio ir atsitrenkimu į medžius. Šio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji ir 136,2 sužeistieji.
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais. Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.
2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 % lyginant su 2022 m. Dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvavo lengvieji automobiliai (75 %).
Nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl eismo įvykių yra reikšmingi. 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. eurų nuostolių, įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau vis dar šiek tiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, prisidedančias prie eismo saugumo gerinimo šalyje. Tai reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių „juodųjų dėmių“ nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms.
Siekiant įgyvendinti "Vizija 0" tikslus - iki 2030 m. sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose 50 % (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio - svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas. Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai: eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Lietuviai masiškai bėga iš pensijų kaupimo: santaupos tirpsta akyse • TV3 žinios
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis, pavyzdžiui, teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu. Vien patirtis kelyje nepadeda; net ir labai patyrę vairuotojai patenka į autoįvykius. Taigi, pagrindinis bet kokio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus.
Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir į oro sąlygas bei situaciją kelyje. Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali būti mirtinas, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
| Rodiklis | 2020-2022 m. vidurkis | 2023 m. |
|---|---|---|
| Žuvusieji / 1 mln. gyventojų | N/A | 55,4 |
| Pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukininkų dalis tarp sužeistųjų | N/A | 46% |
| Nuvažiavimų nuo kelio ir atsitrenkimų į medžius sukelti žuvusieji (100 įvykių) | 15,2 | 27,6 |
| Nuvažiavimų nuo kelio ir atsitrenkimų į medžius sukelti sužeistieji (100 įvykių) | 119,9 | 136,2 |
tags: #avariju #statistika #lietuvoje