Terminas „rašizmas“ (rus. рашизм, ukr. рашизм) yra santrumpa, sudaryta iš angliško Rusijos pavadinimo „Russia“ (pagal tarimą) ir žodžio „fašizmas“. Jis taip pat žinomas kaip rusizmas (rus. русизм) arba rusiškasis fašizmas. Šis terminas pradėtas vartoti 1995 m. Pirmojo Čečėnijos karo metu, o išpopuliarėjo po 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pagal amerikiečių istoriko Timothy D. Snyderio nuomonę, terminas susidarė trijų kalbų - anglų, ukrainiečių ir rusų - pagrindu, susijungus žodžiams „Rusija“ ir „fašizmas“. Jis teigia, kad „rusizmas“ yra gera „Putino pasaulėžiūros konceptualizacija“, o V. Putino režimą laiko „pagrindiniu fašizmo atgimimo pavyzdžiu“.
„Rusizmo“ terminą 1995 m. apibūdino ir populiarino Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas. Jis Rusijos karinius veiksmus Čečėnijoje laikė kylančios kraštutinių dešiniųjų ideologijos apraiška. Pasak D. Dudajevo, rusizmas yra „neapykantos ideologijos, kuri remiasi Didžiuoju rusų šovinizmu, bedvasiškumu ir amoralumu, atmaina. Nuo kitų fašizmo, rasizmo ir nacionalizmo formų jis skiriasi didesniu žiaurumu tiek žmogui, tiek gamtai. Jis paremtas visko ir visų naikinimu, išdegintos žemės taktika.“
Terminas „rašizmas“ pradėjo plisti neformalioje aplinkoje 2008 m. Rusijos-Gruzijos karo metu. Po Krymo aneksijos, Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing 777“ numušimo prie Donecko 2014 m. liepos 14 d. ir Rusijos-Ukrainos karo pradžios 2014 m., jis tapo dar populiaresnis.
Viena iš rašizmo savybių, anot kai kurių analitikų, yra iredentizmas, revanšizmas ir noras sugrąžinti Rusijai „buvusią šlovę“. Rusijos prezidentas V. Putinas 2005 m. pareiškė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „tikra tragedija“.
Ideologiniai pagrindai ir įtaka
T. Snyderio nuomone, V. Putino ir jo režimo ideologija yra paveikta rusų filosofo Ivano Iljino nacionalistinių ir fašistinių idėjų. I. Iljino filosofiją kaip pagrindinį V. Putino ideologijos įkvėpimo šaltinį mini ir kiti apžvalgininkai. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Putinas organizavo I. Iljino palaikų pergabenimą iš Šveicarijos į Rusiją, dalyvavo jo kapo pašventinimo ceremonijoje, dažnai cituoja I. Iljiną savo kalbose, o filosofo knygą „Ką Rusijos suskaidymas reikštų pasauliui” sakė skaitęs ne vieną kartą. Pasak T. Snyderio, I. Iljinas „pateikė metafizinį ir moralinį politinio totalitarizmo pateisinimą“ fašistinės valstybės pavidalu, o V. Putinas jo idėjas „atgaivino ir išaukštino“.
1997 m. politinis filosofas Aleksandras Duginas savo knygoje „Geopolitikos pagrindai: Rusijos geopolitinė ateitis“ įrodinėjo, kad Ukraina turi būti aneksuota Rusijos, nes „Ukraina kaip valstybė neturi geopolitinės reikšmės“, „jokios ypatingos kultūrinės svarbos ar visuotinės reikšmės, jokio geografinio unikalumo, jokio etninio išskirtinumo“. Pasak A. Dugino, Ukrainai negalima leisti likti nepriklausoma, nebent ji būtų „sanitarinis kordonas“ supervalstybės „Eurazijos-Rusijos“ pakraštyje. Manoma, kad knyga galėjo turėti įtakos V. Putino užsienio politikai, kurios rezultatas - Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. Taip pat 1997 m. straipsnyje „Fašizmas - be sienų ir raudonas“ A. Duginas sveikino, pasak jo, „originalaus, tikro, radikaliai revoliucinio ir nuoseklaus fašistų fašizmo“ atsiradimą Rusijoje.
Rusijos politinis veikėjas Timofėjus Sergeicevas yra laikomas „vienu iš šiuolaikinio Rusijos fašizmo ideologų“. Per plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ svetainėje paskelbtas T. Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turėtų daryti su Ukraina“, kuriame raginama represuoti, „deukrainizuoti“ ir „deeuropizuoti“ ukrainiečius bei sunaikinti jų kultūrą. Pasak Oksfordo universiteto Rusijos reikalų eksperto Samuelio Ramanio, straipsnis parodo „vyraujančią mąstyseną Kremliuje“.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Rusija virto fašistine valstybe arba kad fašizmas geriausiai apibūdina Rusijos politinę sistemą, ypač po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Rusų sociologas Borisas Kagarlickis pažymi, kad skirtingai nuo „klasikinio fašizmo“, V. Putino režimas yra „fašizmas postmodernizmo eroje“, „kai nuoseklią pasaulėžiūrą pakeičia atsitiktinė idėjų, sąvokų nuotrupų ir chaotiškai surinktų vaizdinių samplaika“.
Termino vartojimas ir interpretacijos
Terminas „rašizmas“ dažnai vartojamas apibūdinti Rusijos politinę ideologiją ir veiksmus, ypač susijusius su Ukraina. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 24 d. T. Snyderis žurnale „The New York Times Magazine“ paskelbė straipsnį, kuriame „rusizmo“ terminą pavadino gera „Putino pasaulėžiūros konceptualizacija“.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pavadino T. Sergeicevo straipsnį „paprastu fašizmu“, o T. Snaideris jį apibūdino kaip „genocido vadovą“.
Rusų politologas Andrejus Piontkovskis teigia, kad rašizmo ideologija daugeliu atveju panaši į nacizmą. Profesorius Oleksandras Kostenka rašizmą laiko ideologija, „pagrįsta iliuzijomis“, ir „sociopatijos manifestu“. Pasak jo, užsienio politikoje rašizmas reiškiasi tarptautinės teisės pažeidimais, savo istorinės tiesos versijų (Rusijos naudai) skleidimu, veto teisės piktnaudžiavimu JT Saugumo Taryboje ir pan.
Tačiau ne visi sutinka su termino „rašizmas“ vartojimu. Ekonomistas Jakovas Mirkinas tvirtino, kad „rašizmo“ terminas yra neteisingas, nes juo visa rusų tauta prilyginama „ideologijai, kuri neša bėdas“. Jis pažymėjo, kad nacizmas niekada nebuvo vadinamas „vokietizmu“, o italų fašizmas - „italizmu“.
Žurnalistas Artiomas Jefimovas internetiniame žurnale „Signal“ rašė, kad žodis „rašizmas“, nepaisant to, jog sukurtas Ukrainoje kaip emocinė klišė, gali tapti tikru terminu, nes istorija turi pavyzdžių, kai menkinamąja prasme vartojami žodžiai virsta terminais (pvz., Toriai ir Slavofilija).
Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ 2022 m. gegužės 18 d. įsakė angliškajai Vikipedijai pašalinti straipsnius „Rašizmas“ ir „2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą“. 2022 m. gegužės 20 d. laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ vedėjas ir dalyviai piktinosi T. Snaiderio esė „Turėtume tai pasakyti. Rusija yra fašistinė“, kuri, anot amerikiečių žurnalistės Džulijos Deivis, stebinčios Rusijos oficialiąją žiniasklaidą, „žaibiškai išplito per Rusijos valstybinę žiniasklaidą“.
Istorikų teigimu, oficialiuoju matu margas buvo nuo 16 a. iki 20 a. Tai istorizmai - visuomenės gyvenimo kitimai ir su jais susijęs tam tikrų daiktų, reiškinių, sąvokų nykimas. Senuose dokumentuose, knygose ar kituose šaltiniuose tenka susidurti su senais terminais ir žodžiais. Pasitaiko reti, reikalaujantys patikslinimų žodžiai, kurių prasmę tik specialistai supranta.
Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštijoje atliktas 1790 m. Surašymai vyko 1795, 1811, 1816, 1834 ir kt. Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas atliktas 1897 m. Kiekvienam, ieškančiam žinių apie savo protėvius ir besidominčiam praeitimi, svarbu suprasti terminus, specifinius trumpinimus, svetimomis kalbomis užrašytus žodžius ir kitą svarbią informaciją. Bažnyčių archyvinėse knygose gyventojai gali būti išskiriami socialinio statuso įvardijimais: žemvaldys, valstietis, laisvasis valstietis, miestietis, baudžiauninkas. Vėliau skaitome tekstus su smulkiau išskirtais įrašais apie gyventojų grupes, atsiranda: samdinių, piemenų, įnamių, kampininkų.
Dažniausiai užkliūname už slaviškų išsireiškimų ir terminų. Pavyzdžiui, Дивка - merga, samdinė, bet, pavyzdžiui, pasitaiko sutrumpinti žodeliai: слу. (слуга) - tarnas, госп. (госпо̀дин) - šeimininkas, кут. (кутник) - bežemis, samdinys. Skirtingai buvo surašomi žmonių veiklos įvardijimai. Varijavo raštas ir kalba, todėl kartais sunku susigaudyti, ką kiekvienas prierašas ar trumpinys reiškia.
Ar Rusija fašistinė? Karaliai ir generolai. Šiuolaikiniai reikalai. DOKUMENTINIS FILMAS.
Atskira valstiečių kategorija buvo tarnybiniai valstiečiai. Bežemiai valstiečiai buvo vadinami кутники, nuomojo būsto kampą (кут), laikinai gyvenantis pas svetimus žmones gyventojas, įnamis; neturtingas žmogus.
Vilniaus Šv. Dvasios par. kunigaikštija - kunigaikščio valdoma sritis, LDK XV a. gubernija - pagrindinis administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo XVII a. pr. seniūnija - mažiausias administracinis vienetas - kaimas ar keli kaimai, tvarkomi seniūno.
Rotmistras - kavalerijos karininko laipsnis, iki XX a. pr. šimtininkas - istorinis karinis dalinys. Etmonas - LDK ir kt. karinis laipsnis. Junkeris - 1. Rusijos puskarininkis, kilęs iš bajorų. 2. Poručikas - Rusijos armijoje nuo XVII a.
Nesantuokinis rekruto žmonos vaikas.
Rusų kalbos terminas „rusiškas“ (rùsiškas, -a adj.) reiškia „būdingas rusams, rusų vartojamas“. Tai gali reikšti rusišką krosnį, rusiškus šaškių turnyrus, rusiškus šokius, rusiškas raides ar rusišką kalbą. Pavyzdžiui, „Rusiška krosnis - labiausiai paplitęs šildymo ir virimo įrengimas kaime“. Taip pat sakoma „rusiškai“ adv., pavyzdžiui, „Ir gudiškai, ir rusiškaĩ kalba“. Kai kuriais atvejais „rusiška mokykla“ reiškė mokyklą, kurioje mokoma rusų kalba.
