Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, toli gražu ne kiekvieno automobilio daiktadėžėje galima rasti popierinę autoįvykių deklaracijos formą. Kokių veiksmų reikia imtis iš karto po avarijos, kad įvykio dalyviai išsiskirtų taikiai ir nesugaišę daug laiko?
1. Įvertinkite situaciją
„Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Tiesa, ir šioje situacijoje kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę“, - sako BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus, o taip, anot specialistų, atsitinka dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus. „Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą - išgyventi. Autoįvykis yra gyvybei pavojingas dirgiklis, todėl užsikuria vadinamasis „pulk arba bėk“ mechanizmas“, - apie nevalingą organizmo reakciją pasakoja medikas Edgaras Kulikauskas. Jo teigimu, adrenalinas organizme suskaidomas per dvi-tris minutes, bet jei dirgiklis tęsiasi, tai ir šių hormonų išskyrimas trunka tol, kol yra pavojus. Anot mediko, itin svarbu tai, kad adrenalinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kuris slopina skausmą. „Todėl net ir su lūžusia koja galima bandyti pabėgti nuo pavojaus. Veikiant stresui galima nepastebėti kai kurių traumų, jos išryškėja vėliau, kai stresas atslūgsta“, - tęsia medikas.
Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviestis policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112. BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas A. Gasparavičius, nurodo, jog nutikus eismo įvykiui taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su į įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kalneliai ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini.
2. Nusiraminkite
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą. „Į autoįvykio situaciją patekę žmonės gali sureaguoti skirtingai - tai priklauso nuo avarijos sudėtingumo, tos avarijos dalyvių gebėjimo susidoroti su stresu ir kitų veiksnių. Kai kurie žmonės gali sustingti, kiti jaučiasi sulėtėję, tarsi „atitrūkę nuo realybės“, pasimetę, dar kiti ypatingai suaktyvėja, nenustygsta ar netgi tampa pikti“, - psichologinių reakcijų į autoįvykį įvairovę nusakė „Mindletic“ psichologinės sveikatos specialistai.
„Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas”, - dalinasi “Mindletic” psichologinės sveikatos ekspertė Sigita. Psichologė rekomenduoja pratimą „kvėpavimas kvadratu“ (skaičiuojant iki keturių lėtai įkvėpti, keturias sekundes užlaikyti kvėpavimą, vėl skaičiuojant iki keturių lėtai iškvėpti ir dar kartą keturioms sekundėms užlaikyti kvėpavimą. Kitas kvėpavimo pratimas - įkvėpti skaičiuojant nuo penkių iki vieno, iškvėpti skaičiuojant nuo vieno iki aštuonių. Trečias pratimas - įkvepiant įsivaizduoti, kaip įtampa iš skirtingų kūno dalių atkeliauja į širdies sritį, o iškvepiant įsivaizduoti, kaip ta įtampa iš širdies srities palieka mūsų kūną. „Šie kvėpavimo pratimai pradeda aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir gali padėti nusiraminti bei įsižeminti“, - dalinasi “Mindletic” komanda.
Rekomendacijos, esant dideliam sukrėtimui: nutikus bet kokiam sukrečiančiam įvykiui, pvz. rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma - tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina - verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
3. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją
Kuomet vairuotojai yra užtikrinti, kad susidūrimas yra „techninis“, jiems tenka prievolė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji reikalinga tam, kad draudimo bendrovės, kuriose apdrausti abu automobiliai, galėtų išspręsti įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimus. Popierinę įvykio deklaracijos formą galima rasti ne kiekviename automobilyje, tad šioje situacijoje gelbsti internetu prieinamas elektroninis įrankis draudimoivykiai.lt.
„Šis transporto priemonių draudikų biuro vykdomas projektas smarkiai pagreitina ir supaprastina autoįvykių registravimą bei draudikų informavimą. Tačiau, nepaisant to, kad jis veikia jau nebe pirmus metus, dar nėra žinomas kiekvienam vairuotojui“, - sako A. Gasparavičius. Deklaracijų pildymo įrankis pagal transporto registracijos numerį automatiškai pateikia automobilio savininko vardą bei pavardę, leidžia nurodyti apgadintas automobilio vietas ir nubraižyti įvykio schemą. „Tokiu būdu pateiktas deklaracijas pripažįsta visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Be to, deklaracijos pateikimo įrankis padeda išvengti deklaravimo klaidų ir automatizuoja dalį proceso, tad stresinėje situacijoje vairuotojai galės jaustis labiau užtikrinti“, - priduria A. Gasparavičius.
Tiesa, kaip ir įprastinės popierinės deklaracijos atveju, jis nėra tinkamas tuo atveju, kai eismo įvykyje yra sužalotų žmonių, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje - tuomet įvykį turi registruoti policijos pareigūnai.
Draudimo ekspertas nurodo, kad viskas, ko reikia patekus į techninį autoįvykį, yra išmanusis telefonas. „Nesvarbu, kas telefono gamintojas ir kokia operacinė sistema jame įdiegta. Norint pasinaudoti deklaracijų pildymo įrankiu, nereikia siųstis jokių programėlių - pakanka atsidaryti interneto svetainę draudimoivykiai.lt, kurioje užregistruoti įvykį nebus sunku net ir tiems, kurie nėra įgudę naudotis technologijomis“.
4. Kai būtina kviesti policiją
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sako, kad statistiniai duomenys apie tai, kiek kartų pareigūnams tenka vykti į iškvietimus, kuriuose būtų visiškai pakakę įvykio deklaracijų užpildymo, nėra registruojami. Tačiau patvirtino, kad tokių įvykių iš tiesų esama. „Tokie eismo įvykiai klasifikuojami kaip C kategorijos įvykiai. Nuo metų pradžios užregistruota virš 131 tūkstančio tokių pranešimų. Į šią kategoriją patenka ir eismo įvykiai parkavimo vietose, ir techniniai eismo įvykiai, ir panašiai. Faktas, kad tokių atvejų pasitaiko, bet tikslių duomenų mes neturime“, - sako R. Matonis.
„Reaguojant į tokius iškvietimus kainuoja degalai ir laikas, o svarbiausia - tokie įvykiai iš mūsų atima žmogiškąjį resursą, nes tada pasitaiko atvejų kai sunku surasti, kas gali reaguoti į rimtesnius įvykius, užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą“, - tvirtina policijos atstovas.
Būtina kviesti policiją, jei:
- Eismo įvykio metu buvo sužeisti ar žuvo žmonės.
- Bent vienas iš eismo įvykio dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų.
- Eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl aplinkybių ar kaltės.
- Padaryta žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui (pvz. kelio ženklui, atitvarams).
- Bent vienas iš vairuotojų neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo arba neturi teisės vairuoti transporto priemonę.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės vairuoti.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Įvykio metu bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje.
5. Kaltininko atsakomybė
Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi - turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. „Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, - apie priežastis kalba G. Matiukas.
Draudiko atstovas priduria, kad į minėtų aplinkybių sąrašą patenka ir situacijos, kai apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę. „Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų“, - sako draudimo ekspertas.
Kada kaltininkas gali būti priverstas atlyginti žalą pats:
- Jei eismo įvykis sukeltas neblaiviam ar apsvaigusiam vairuotojui.
- Jei vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
- Jei automobilį vairavo asmuo, neturintis teisės jo vairuoti arba neatitinkantis draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų (pvz., nepakankamas stažas).
- Jei draudimo sutartis nebuvo laiku atnaujinta arba automobilio savininkas pasikeitė, o sutartis nebuvo perrašyta.
- Jei draudimas buvo įsigytas po eismo įvykio, o įvykio data suklastota.
- Jei nebuvo laiku sumokėtos draudimo įmokos.
6. Abipusės kaltės atvejai
Avarijos, kai kalti abu vairuotojai, dažnai įvyksta ne tik važiuojant atbulomis automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir siauruose miško ar užmiesčio keliukuose, degalinėse ar kitose teritorijose, kur eismo nereguliuoja kelio ženklai. „Pastebime, kad tokie techniniai eismo įvykiai labai dažnai baigiasi nedideliais nuostoliais, pavyzdžiui, nubrauktais dažais, įlenktais bamperiais ar nulaužtais veidrodėliais. Tiesa, net ir tai kartais sukelia vairuotojų pyktį, avarijos dalyviai emocingai puola aiškintis aplinkybes ir vienas kitą kaltinti“, - teigia draudimo ekspertas R. Bieliauskas.
Kad to išvengtų, draudimo eksperto teigimu, pirmiausia vairuotojai turėtų visada išlaikyti maksimalią koncentraciją prie vairo, taip pat nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir įdėmiai stebėti aplinką. „Skubėjimas prie vairo visuomet didina klaidų tikimybę, kurios ir tampa avarijų priežastimi. Sumažinkite važiavimo greitį, neskubėkite ir nedarykite impulsyvių veiksmų. Kiekvienas manevras turi būti puikiai apgalvotas ir daromas tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Juk apie tai rašoma ir eismo taisyklėse, kurias privalu žinoti visiems be išimties“, - pabrėžia R. Bieliauskas.
Kaip aiškina draudimo bendrovės atstovas, įvykus avarijai, kai dėl jos fakto kaltais pripažįstami abu vairuotojai, yra tam tikrų draudimo niuansų. Turint Kasko situacija kiek paprastesnė ir naudingesnė apdraustos transporto priemonės savininkui, nes visa žala bus atlyginama pagal pasirašytos draudimo sutarties sąlygas. Štai civilinės atsakomybės draudimas abipusės kaltės atveju visos žalos nedengs. „Pagal privalomąjį draudimą, kiekvienos pusės draudimas atlygina kitos pusės žalos dalį pagal kaltės laipsnį. Tai reiškia, kad jei abu vairuotojai yra vienodai kalti, kiekvieno vairuotojo draudikas kitam asmeniui atlygina lygiai pusę patirtos žalos“, - aiškina R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės atstovas priduria, kad ne visais atvejais kaltė būna abipusė, net jei taip atrodo patiems avarijos dalyviams. „Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai gali surinkti papildomų duomenų, įrodančių didesnę vieno iš vairuotojų kaltę. Tad įvertinus aplinkybes vėliau dar gali paaiškėti, kad kaltininkas yra tik vienas ir jis, jei neturi Kasko, išmokos nesulauks“, - sako R. Bieliauskas.
Nors nėra konkretaus sąrašo, pagal kurį visada būtų galima nustatyti abiejų eismo dalyvių kaltę, policijos pareigūnai kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai. Atsižvelgiama į visas aplinkybes, liudytojų parodymus, vairuotojų paaiškinimus. Pavyzdžiui, eismo įvykio metu vienas vairuotojas gali būti kalbėjęs telefonu be laisvų rankų įrangos, kitas - neblaivus, arba vienas iš jų viršyti leistiną greitį. Tai gali lemti, kad kaltė bus pripažinta ne abipusė, o konkretaus vairuotojo.
Keturi dalykai, kuriuos reikia padaryti po autoavarijos! #advokatas #teisiniaipatarimai #mokytis
7. Prevencija
Didžiosios dalies eismo įvykių būtų galima išvengti, jeigu vairuotojai visą laiką važiuotų leistinu greičiu, būtų pakankamai dėmesingi ir prognozuotų kitų eismo dalyvių veiksmus. „Leistinu greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas spėja sureaguoti į daugelį pokyčių ir gali prognozuoti, ką artimiausiu metu darys kitas eismo dalyvis. Todėl matydamas, pavyzdžiui, šalutiniu keliu sparčiai artėjantį ir sustoti nė neketinantį automobilį, jis spėja atlikti manevrą, kad išvengtų susidūrimo, - persirikiuoja ar pristabdo. Greitį viršijantis vairuotojas tokios situacijos gali nė nepastebėti arba ją pamatys, bet nespės sureaguoti tinkamai“, - teigia T. Nenartavičius.
Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.
Vaizdo registratoriai gali padėti išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. Visada rekomenduojama naudoti vaizdo registratorius.
