Krovininio kelių transporto sektorius Lietuvoje yra vienas didžiausių ir svarbiausių šalies ekonomikai, tačiau susiduria su rimtomis problemomis, ypač susijusiomis su vairuotojų apmokėjimu ir darbo sąlygomis. Nors pervežamų krovinių kiekis kasmet auga vidutiniškai po 25 proc., o transporto sektorius per metus eksportuoja paslaugų už 7 mlrd. eurų, tai sudaro 7,44 proc. šalies BVP, vairuotojų darbo realybė dažnai skiriasi nuo oficialių deklaracijų.
Darbo užmokesčio struktūra ir dienpinigių problema
Viena pagrindinių problemų yra darbo užmokesčio struktūra, kurioje didelę dalį sudaro neapmokestinami dienpinigiai. Sektoriaus praktikoje dienpinigiai, kurie nėra apmokestinti nei socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčiais, sudaro daugiau nei 60 proc. bendrų pajamų. Tai reiškia, kad bazinis atlyginimas yra dirbtinai mažas, o tai turi didelę įtaką darbuotojo socialiniam saugumui, pensijų kaupimui ir galimybėms gauti socialines išmokas.
Neoficialiai skaičiuojama, kad vienam tolimųjų reisų vairuotojui kasmet gali būti nesumokama iki 4 tūkst. eurų. Jeigu kas mėnesį nuo darbuotojo „nusukama“ po 500 eurų atlyginimo, per metus susidaro 4 tūkst. eurų nesumokėto darbo užmokesčio, kadangi tarptautinių reisų vairuotojai per metus dažniausiai dirba tik 8 mėnesius, o 4 mėnesius būna nemokamose atostogose.
Šiuo metu darbdaviai darbo užmokestį išmoka siekdami minimalaus apmokestinimo (MMA x 1,65 ir papildoma dienpinigių suma, kad vidutiniškai darbuotojui būtų išmokėta 1800 eurų po mokesčių). 2019 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį. Taigi, Lietuvoje vairuotojams mokamas 607 euro MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento, ant popieriaus susidaro 1001,55 euro. Tai ir yra visos vairuotojų draudžiamosios pajamos. „Tarkime, jie į rankas gauna 670,95 euro, visa kita dalis yra dienpinigiai, priklausomai nuo to, kiek įmonė nusprendžia pavogti“, - teigė vienas ekspertas.
Profsąjunga skaičiuoja, kad padidinus koeficientą iš 1,65 į 2,0, darbdavių sumokami mokesčiai sudarytų 185,89 euro pajamų mokesčių ir 258,22 euro skirtingų socialinio draudimo mokesčių. Iš viso tai būtų per mėnesį 95,77 euro didesnė mokestinė našta darbdaviui už kiekvieną darbuotoją, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 91,36 mln. eurų. Siekiant normalios darbo užmokesčio ir dienpinigių proporcijos, esančios Vakarų Europos šalyse, toks koeficientas turėtų būti didinamas iki 3,0, taip pasiekiant, kad bent 63 proc. darbuotojų pajamų yra draustos ir nuo jų kaupiamas pensijų fondas, nors tai darbdaviams kainuotų papildomai 369,34 euro per mėnesį, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 352 mln. eurų.
Palyginimui, 2017 m. vidutinis sunkvežimio vairuotojo užmokestis, nuo kurio sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 538 Eur per mėnesį, o įdarbinto užsieniečio - 424 Eur. Vokietijoje pradedantieji vairuotojai gauna mažiau nei 1,8 tūkst. Eur (1,8 tūkst. Eur tai bazinis uždarbis šalyje). 2016 m. vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo uždarbis buvo 2,4 tūkst. Eur.
Liuksemburgo vairuotojai Europoje uždirba daugiausiai - apie 3663 Eur per mėnesį. Mažiausiai uždirbama Bulgarijoje (1265 Eur) ir Rumunijoje (1490 Eur). Pagal CNR ataskaitą, vairuotojai iš Lietuvos uždirba apie 1500 Eur.
Dauguma lietuvių dirba kadencijomis po 6 savaites. Už 6 savaites darbo gauna apytiksliai 2520 Eur, tuomet 3 savaites nedirba. Patvirtina tai ir Europos statistikos agentūra „Eurostat“, kuri remdamasi eurais išreikšto minimalaus atlyginimo neatskaičius mokesčius lygiu, suskirstė ES valstybes į tris grupes.
Palyginimas: vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse (2017 m. duomenys)
| Šalis | Vidutinis atlyginimas (Eur/mėn.) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 3663 |
| Vokietija | 1800+ (bazinis) |
| Lietuva | 1500 |
| Lenkija | 1606 |
| Bulgarija | 1265 |
| Rumunija | 1490 |
Darbo ir poilsio laiko pažeidimai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) krovininio kelių transporto sektorių vertina kaip vieną rizikingiausių nedeklaruoto darbo atžvilgiu. Per 2020 m. 9 mėn. VDI atliko daugiau kaip 170 inspektavimų, kurių metu 88 įmonėse buvo nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu (darbo ir poilsio laiko pažeidimai), užsieniečių įdarbinimo tvarka. Iš jų 32 įmonėse nustatyti 67 asmenys, dirbę nelegaliai. 56 įmonėse nustatyta beveik 230 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimus.
Profsąjunga taip pat įtaria, kad visa krovinių vežėjų darbdavių rinka yra galimai neteisėtai susitarusi darbuotojus priverstinai kasmet išleisti 3-4 mėnesių nemokamų atostogų. Tai reiškia, kad darbuotojai praranda darbo stažą, socialinio draudimo įmokas ir bet kokias išmokas už šį laikotarpį. „Net jei susižeidžia ir grįžta namo į savo šalį gydytis, ten praleidžia pusę metų, kaip būna po infarkto ar insulto, ir nori grįžti į darbą, jie nieko už tą periodą iš viso negauna, nes yra nedrausti“, - pastebėjo vienas ekspertas.
Be to, pagal Darbo kodeksą, kad žmogus išeitų nemokamų atostogų, jis pirmiausia turi išeiti eilinių mokamų 20 darbo dienų atostogų. Tačiau šiame sektoriuje vairuotojai dažnai iš karto siunčiami į nemokamas atostogas, nesinaudodami priklausančiomis mokamomis atostogomis.
Gyvenimo ir darbo sąlygos
Viena iš profsąjungų keliama problema - gyvenimo ir darbo sąlygos. Jei vairuotojas nori kas vakarą miegoti namuose, jis turėtų dirbti toje šalyje, kurioje gyvena. Išvykus į tolimas trasas, tenka susitaikyti su darbo specifikos keliamais iššūkiais. Pavyzdžiui, sugriuvus sunkvežimiui Vokietijoje, vairuotojui teko laukti detalės viešbutyje, tačiau visas jo turtas ir gyvenimas liko sunkvežimyje. Kava, maistas - viskas už papildomą mokestį.
Siūloma alternatyva būtų suteikti galimybę savaitgaliais nemokamai naudotis dušais, organizuoti dažnesnius policijos ekipažų apsilankymus aikštelėse, ypač naktimis, bei įrengti atskiras vietas su elektros jungtimis šaldytuvams.
Sėkmė darbe ir gyvenime! Man abu prašau. Svajonių darbas, santykiai ir sveikata. Kaip subalansuoti?
Darbo ginčų komisijos veikla
Darbo ginčų komisijos (DGK) kasmet nagrinėja daugybę krovininio kelių transporto sektoriaus darbuotojų prašymų, dauguma kurių susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu. 2020 m. DGK priteista išmokėti suma siekia per 453,5 tūkst. eurų. VDI teigimu, daugiausia pažeidimų šiame sektoriuje nustatoma dėl darbo užmokesčio (dėl netinkamo darbo apmokėjimo organizavimo, darbo apmokėjimo sistemos nustatymo).
BTL Group veikla ir perspektyvos
BTL Group vienija virš 3000 darbuotojų daugiau nei 40-yje įmonių, veikiančių tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo, nekilnojamojo turto, apgyvendinimo, keltų, tiltų ir tunelių bilietų pardavimo sektoriuose. Įmonė siūlo darbuotojams tobulėjimo galimybes: mokymus, kursus, karjerą. Įmonė ieško darbuotojų, norinčių augti ir nebijoti prisiimti daugiau atsakomybių, siūlydama atlyginimus nuo 1000-1400 €/mėn. iki 1900 €/mėn.
„Esame Baltic transline, vieni žinomiausių ir aktyviausių rinkos žaidėjų transporto srityje. Mūsų ilgametė patirtis rinkoje užtikrina puikias sąlygas klientams bei darbuotojams pasiekti rezultatus“, - teigiama įmonės aprašyme.
Nors situacija transporto sektoriuje kelia susirūpinimą, dauguma vairuotojų, dirbančių lietuviškose įmonėse, trasoje kalba ir gyvena kitaip nei viešumoje skelbiamais atvejais. Nemažai vairuotojų turi galimybę dirbti ir ilsėtis Lietuvoje, o kai kurie gyvena ir dirba užsienyje, kur skandinavai skiriasi nuo lietuvių tiek kultūra, tiek požiūriu į darbą.