Minint „Baltijos kelio“ trisdešimtąsias metines, visų trijų Baltijos šalių senovinių automobilių entuziastai, važiuodami senovine technika, pakartojo Baltijos kelią maršrutu: Vilnius-Ryga-Talinas.
Šių metų pradžioje Rygoje susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai pasiryžo netradiciškai paminėti Baltijos kelio 30-ies metų sukaktį. Pasirašius tarptautinę sutartį, nuspręsta rugpjūčio 18-20 d., važiuojant senoviniais automobiliais, atkartoti Baltijos kelią istoriniu maršrutu - Vilnius-Ryga-Talinas.
Įvertinus ir prisiminus tai, kad Baltijos kelią, kaip reiškinį, lėmė 1939 m. pasirašyti slaptieji protokolai, bus siekiama visuomenę supažindinti ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis buvo važiuojama Baltijos kelio metu (iki 1989 m. rugpjūčio 23 d.), bet ir su technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikais (1939 m. rugpjūčio 23 d.).
Vienas svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese - tai 1989 metų rugpjūčio 23-ąją įvykęs reiškinys. Šią dieną lietuviai, latviai ir estai, rankomis susijungę į 600 kilometrų išsitęsusią žmonių grandinę, visam pasauliui pareiškė apie savo tautų apsisprendimo siekį.
Šio žygio tikslai buvo:
- Supažindinti visuomenę su automobiliais, kurie buvo eksploatuojami Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmetyje (1939 m. rugpjūčio 23 d.) ir Baltijos kelio metu (1989 m. rugpjūčio 23 d.).
- Apjungti ir suvienyti Baltijos šalių senovinių automobilių mėgėjus bei sustiprinti jų bendradarbiavimą.
- Prisiminti ir švęsti vieną svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese.
Dalyvavo istoriniai automobiliai ir motociklai, senesni nei 30 metų (pagaminimo metai - iki 1989 m. ir anksčiau). Prieš žygį buvo vykdoma dalyvių registracija. Registracijos metu buvo tikrinami senovinės transporto priemonės pagaminimo metai, techninis stovis ir originalumas.
Visą maršrutą iš Vilniaus į Taliną važiavo pagrindinė senovinės technikos grupė, kurią sudarė ne mažiau kaip 10 istorinių automobilių ir 10 motociklų, pagamintų iki Antrojo pasaulinio karo. Prie šios grupės galėjo prisijungti visi kiti senovinių automobilių entuziastai, važiuosiantys trumpesniais atstumais (savo šalies ribose, savo rajono ribose, prisijungdami prie parodų ir t. t.). Visi jie buvo registruojami ir jiems buvo įteikiami dalyvio pažymėjimai. Viso žygio (Vilnius-Talinas) dalyviams buvo įteikti specialūs ženkleliai.
Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairių senovinių transporto priemonių - nuo motociklų iki autobusų. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galėjo važiuoti nepilną žygio maršrutą. Buvo galima pasirinkti tik kažkurį kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio ar Pasvalio ir keliaujant tiek, kiek leidžia technikos galimybės bei vairuotojo norai.
Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) į “Baltijos kelias 30” - senovinės technikos žygio Vilnius-Ryga-Talinas startą Katedros aikštėje susirinko apie 150 istorinių transporto priemonių. Tarp jų buvo ir seniausias automobilis, dalyvavęs parodoje Vilniuje - Ford T Touring, pagamintas 1921 m., bei seniausias motociklas - 1928 m. pagamintas Indian Scout 101. Taip pat atvažiavo ir sunkioji technika - 1972 m. pagamintas autobusas.
Po trijų Baltijos šalių himnų sugiedojimo, renginio iškilmingąją dalį pradėjo Senovinių automobilių klubo “Klasika” prezidentas Egidijus Einoris, pristatęs “Baltijos kelias 30” žygio esmę, tikslus ir dalyvius. Katedros aikštėje sveikinamąjį žodį tarė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Latvijos Liaudies Fronto pirmininkas Romualdas Ražukas. Po jų kalbėjo LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis. Susirinkusiuosius sveikino Latvijos senovinių automobilių klubo pirmininkas Agris Šmits ir Estijos senovinės technikos klubų atstovas Veiko Praks. Klubas „Klasika“ visus pasisakiusiuosius apdovanojo Baltijos kelio atminimo medaliais.
Dalyviams buvo išduoti renginio katalogai su visų dalyvių transporto priemonių nuotraukomis ir jų savininkų informacija. Labai gerai buvo organizuotas technikos įvažiavimas, parkavimas ir išvažiavimas iš Katedros aikštės. Pirmą kartą istorinės technikos parodoje, norint išvengti tepalo ir aušinimo skysčio teršalų, buvo panaudoti kartono lapai. Tai pasiteisinęs sumanymas! Išvykus paskutinei transporto priemonei, “Klasikos” tvarkdarių komanda operatyviai išvalė Katedros aikštės grindinį.
Išvykstant iš Vilniaus, nesugedo nei vienas automobilis ar motociklas. Kolonos greitis autostradoje Vilnius-Panevėžys buvo 55 km/val. Visi suspėjo, tik šiek tiek atsiliko motociklistai. Iš Vilniaus išvažiavusi senovinių automobilių ir motociklų kolona, be didelių gedimų ir trukdžių pasiekė Panevėžį. Priemiestyje, prie Šilagalio gyvenvietės, senovinę techniką pasitikę policijos pareigūnai, organizuotai ir darniai visus palydėjo iki Cido arenos. Tautinėmis juostomis ir valstybinėmis vėliavomis istorinės technikos entuziastus pasitikę panevėžiečiai, pakvietė Baltijos kelio minėjimui ir koncertui. Po iškilmingos dalies, į renginį gausiai susirinkę panevėžiečiai galėjo apžiūrėti senovinės technikos parodą, pasiklausyti folkloro ansamblio „Pulkelis“, kapelos „Nevėžis“, liaudiškų šokių kolektyvo „Grandinėlė“ pasirodymų. Puikus Panevėžio policijos pareigūnų darbas!
Įveikusi 45 kilometrus, skiriančius Panevėžį nuo Pasvalio, senovinė technika išsirikiavo aikštėje prie Pasvalio sporto mokyklos. Baltijos kelio žygio dalyvius ir miesto gyventojus pasveikino ir Baltijos kelią prisiminė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris. Už šiltą ir nuoširdų priėmimą pasvaliečiams padėkojo ir tuo pačiu pakvietė pasigrožėti senoviniais motociklais bei automobiliais klubo „Klasika“ narys Alfredas Zigmantas. Senovinių transporto priemonių sustojimas Pasvalyje buvo pats trumpiausias iš visų sustojimų įvykusių Lietuvoje.
Pirmosios dienos „Baltijos kelias 30“ žygis baigėsi jau sutemus, apie 21 valandą, žygio dalyviams atvykus į Rygos Motormuziejų. Muziejaus teritorijoje ir Bikernieki trasos prieigose visiems norintiems buvo pasiūlytos nemokamos vietos palapinėms ir automobilių parkavimui nakčiai.
Savo žygį, savotiškai atkartojantį tą, kuris rugpjūčio 23-iąją įvyko prieš tris dešimtmečius, pradėjo ir senovinių automobilių entuziastai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairių senovinių transporto priemonių - nuo motociklų iki autobusų. Į renginį sugužėję smalsuoliai galėjo ne tik apžiūrėti ne vieną dešimtį skaičiuojančias transporto priemones, išpuoštas tautine atributika, bet ir pakalbinti jų savininkus.
Seniausias automobilis, važiuojantis Baltijos kelyje, - „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 metais. Kaip teigė antikvarinės mašinos savininkas, „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“ gaminti pagal specialų užsakymą Vermachto generolams, ir dienos šviesą išvydo vos pusšimtis modelio kopijų. „Tai buvo karo trofėjus, - automobilio atsiradimo istoriją pasakojo S. Bartkevičius. - Rusai po Antrojo pasaulinio karo juos nusavino ir paskui išdalino aukštosioms mokykloms. Dešimt metų tai buvo tuomečio Kauno politechnikos universiteto tarnybinis rektoriaus automobilis, kurį vairavo mano tėvukas.“ Dailiu kostiumu pasidabinęs mersedeso savininkas atviravo, kad dabar tai šeimos automobilis. Atėjus laikui, juo važinės sūnus, pilotuojantis boingą, ar dukra su žentu. „Jis visiškai autentiškas - į automobilį žiūriu per padidinimo stiklą, kad nebūtų nieko svetimo, - šypsosi pašnekovas. - Esu nejaunas, tad mėgstu senovinę techniką. Turiu ir dar du senus motociklus, kurių vienas - 1938 metų.“
Bet šis senovinių automobilių žygis S. Bartkevičiui pirmiausia labai prasminga veikla. „Dalyvavau prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje kartu su vaikais, tad ir dabar negalėjau atsisakyti. Gal kito jubiliejaus jau nebesulauksiu“, - sakė S. M.
„Lada“ senų automobilių žygyje važiuojantis Ernestas Marinskas atviravo, kad pačiam neteko išgyventi Baltijos kelio euforijos - vyras pats šiemet švenčiantis trisdešimtmetį. „Man, kaip jaunam žmogui, įdomu kultūringai ir kartu prasmingai praleisti laiką. O kartu ir proga iš garažo išsistumti automobilį, kuriuo važiuoju tik išskirtinėmis progomis“, - šypsojosi E. Ši mašina - gana naujas Ernesto pirkinys. Vyras jau turėjo „Lada“, bet pasitaikius progai įsigijo ir dar vieną. Iki tol turėjusią tik vieną šeimininką. Tas automobilį sovietmečiu buvo gavęs pagal paskyrą, tad labai prižiūrėjo ir rūpinosi. „Ji puikiai ir važiuoja, - patikino E. Marinskas. - Gal tik triukšmo daugiau lyginant su šiuolaikinėmis mašinomis.“
O štai iš Biržų atvykęs Almantas Januševičius į kelionę leidosi su 1959-ųjų „Opel Olympia Rekord“. Nors mašina vokiška, bet atkeliavusi iš Skandinavijos. Kai ją įsigijo A. Januševičiaus tėtis, buvo gerokai parūdijusi, tad teko restauruoti. „Prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje stovėjome prie Saločių, - pasakojo biržietis. - Dabar leisimės savo senienomis iki pat Talino.“
„Prieš tris dešimtis metų pasaulis Sąjūdžio ir Baltijos kelio dėka išvydo absoliučiai unikalią ir taikią, bet persmelktą tikėjimu ir viltimi akciją, kuri buvo organizuota šventam tikslui suburiant Baltijos tautas. Panevėžio garbės pilietis Alfredas Zigmantas, prisidėjęs, kad senovinių automobilių žygeiviai užsuktų ir į Panevėžį, pasveikino visus su artėjančiu gražiu trisdešimtmečiu. Iš Panevėžio žygeiviai buvo išlydėti į Pasvalį.
Rugpjūčio 18 d. žygio pradžia buvo Vilniuje (Gedimino bokštas)-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Biržai (arba Bauskė). Maršruto ilgis - 203 km (jei važiuosime į Bauskę - 220 km).
Rugpjūčio 19 d. Biržai (arba Bauskė)-Iecava-Kekava-Ryga-Sigulda-Cesis-Valmiera-Koni (Lilli pasienio stotis)-Karksi-Nuia. Maršruto ilgis - 321 km (nuo Bauskės 263 km).
Rugpjūčio 20 d. Karksi-Nuia-Viljandi-Türi-Rapla-Talinas. Maršruto ilgis - 193 km.
Žygis baigėsi Talino centre Toompea, kur buvo surengta senovinių automobilių paroda.
tags: #baltijos #kelio #senoviniu #automobiliu #zygis