Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę priėmė 9 nutartis, kuriose priminė savo suformuluotas ir dažnai kartojamas baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso nuostatas, nekurdamas naujų teismo precedentų. Vienas svarbiausių aspektų - bendra teisminės jurisprudencijos tendencija baudžiamojo proceso teisę aiškinti ir taikyti taip, kad tai priklauso nuo teismo diskrecijos. Ši tendencija išplėsta ir į teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ar Europos Teisingumo Teismą, prašant prejudicinio sprendimo.
Materialiosios baudžiamosios teisės aspektai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę nagrinėjo kelis svarbius materialiosios baudžiamosios teisės klausimus:
- Organizotos grupės požymis: Paaiškinta, kad organizuota grupė, kaip bendrininkavimo forma (BK 25 str. 3 d.), turi specifinius požymius, kurie skiria ją nuo kitų bendrininkavimo formų.
- Nužudymo kvalifikavimas: Aiškintas santykis tarp „paprasto“ nužudymo (BK 129 str.) ir „naujagimio nužudymo“ (BK 131 str.), nurodant kriterijus, pagal kuriuos kvalifikuojamas vienas ar kitas nusikaltimas.
- Nusikalstamų veikų sudėtys: Apibrėžtos nusikalstamų veikų, nurodytų BK 167 straipsnio 1 dalyje („neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“), 184 straipsnyje („turto iššvaistymas“), 228 straipsnyje („piktnaudžiavimas“) ir 231 straipsnio 1 dalyje („trukdymas antstolio veiklai“), sudėtys.
- Kyšio samprata: Konkretizuota kyšio dalyko samprata, kai baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti konkretaus perduoto valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui objekto. Jei ekonominę vertę turinčio kyšio dydis negali būti nustatytas, kaltininkui inkriminuojama atitinkamo BK straipsnio dalis, numatanti mažiausią iš normoje įtvirtintų kyšio dydžių (iki 1 MGL).
- Psichotropinių medžiagų gabenimas: Išaiškintas psichotropinės medžiagos neteisėto gabenimo (siuntimosi) iš Europos Sąjungos valstybės į Lietuvą baudžiamasis teisinis kvalifikavimas (BK 199 str. 4 d., 259 ar 260 str.).
- Baudžiamojo proceso trukmė: Pakartota pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės reikšmė parenkant bausmės rūšį ir dydį bei kriterijai, pagal kuriuos vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas.
Baudžiamojo proceso aspektai
Baudžiamojo proceso srityje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo šiuos klausimus:
- Kreipimasis į Konstitucinį ar Europos Teisingumo Teismą: Apibrėžtas nagrinėjimo teisme dalyvio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Europos Teisingumo Teismą, prašant prejudicinio sprendimo, išsprendimo standartas. Teismas pabrėžė, kad sprendimas dėl kreipimosi į šiuos teismus priklauso nuo teismo diskrecijos.
„Pažymėtina, kad teismas byloje iškilusį (ar proceso dalyvio iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.“
- Nekaltumo prezumpcija ir įrodymų vertinimas: Priminta nekaltumo prezumpcijos turinys ir įrodymų vertinimo (BPK 20 str. 5 d.) samprata, pabrėžiant ribotą kasacinės instancijos teismo kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su įrodymų vertinimu.
- Apelianto prašymų nagrinėjimas: Konkretizuoti atvejai, kada gali būti konstatuotas „esminis įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimas“, ir pažymėta apelianto pareikštų prašymų išsprendimo bei baigiamosios kalbos reikšmė apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui.
Papildomi aspektai
Be aukščiau minėtų aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėjo:
- Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas bendrininkavimo atveju: Paaiškinta, kad asmuo, kuris kartu su kitais bendrais veiksmais vykdo vagystę, yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net ir tuo atveju, jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino.
- Išteisintajam priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas: Nurodyta, kad apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydį, Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams neprivalomos.
- Netinkamas kaltinamojo akto bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymas: Pripažinta, kad kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nepateikiant kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymo, tai yra ydinga, tačiau gali nebūti esminiu BPK pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas.
- Intensyvios priežiūros taikymas paskiriant nuteistajam arešto bausmės vykdymo atidėjimą: Paaiškinta, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota kaip teismo diskrecija, o ne imperatyvi nuostata.
„Kaip daiktinės teisės virsta pareigomis" dr. Evaldas Klimas
Šie ir kiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai padeda gilinti supratimą apie baudžiamąją teisę ir baudžiamąjį procesą, skatina teisininkus nuolat tobulėti ir taikyti teisės normas teisingai.