Darbo santykiai, ypač susiję su darbo laiko apskaita ir viršvalandžiais, yra itin svarbūs tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Lietuvoje darbo valandas riboja Darbo kodeksas, kuris numato, kiek laiko darbuotojas gali dirbti viršvalandžius ir kokios yra jo teisės bei darbdavio pareigos. Svarbu suprasti skirtumą tarp viršvalandžių ir papildomo darbo, nes tai turi įtakos apmokėjimui ir teisinėms pasekmėms.
Kas yra viršvalandiniai darbai?
Viršvalandžiai - tai darbas, kuris viršija nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą. Jie gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.
Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Tačiau yra išimčių. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Taip pat neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik tada, kai jiems tai nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu.
Viršvalandžiai gali būti dirbami, kai:
- Dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms, likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes.
- Būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai.
- Tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Svarbu paminėti, kad vien darbuotojo buvimas darbo vietoje ilgiau nei nustatyta savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei tai vyksta be darbdavio nurodymo, žinios ar leidimo. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai: darbas dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui.
Viršvalandžių kiekio ribojimai
Nors viršvalandžiai neretai laikomi galimybe uždirbti daugiau, jų kiekis yra ribojamas. Pagal Darbo kodeksą, per savaitę galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų, jei kolektyvinė sutartis nenustato kitaip.
Tačiau net ir tokiu atveju turi būti laikomasi bendrų darbo laiko ribų. Vidutinė darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo diena negali būti ilgesnė nei 12 valandų. Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jei darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.
Skirtingumas tarp viršvalandžių ir papildomo darbo
Viršvalandžiai ir papildomas darbas dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats. Viršvalandžiai reiškia tą patį darbą, atliekamą viršijant nustatytą darbo laiką. O papildomas darbas reiškia naujas funkcijas ar atsakomybes, kurios gali būti atliekamos ir darbo metu, atskirai dėl to susitarus. Jei darbuotojui skiriamas papildomas darbas, turi būti aiškiai susitarta, kokias papildomas funkcijas jis atliks, kokia bus jų apimtis ir koks atlygis bus mokamas. Papildomas darbas nėra suprantamas kaip savaime atsirandanti pareiga.
Kai darbuotojas ir darbdavys sudaro susitarimą dėl papildomo darbo, kuriuo pailginamas darbuotojo dienos darbo laikas, tai nėra laikoma viršvalandžiais ir jam netaikomas viršvalandinio darbo apmokėjimas. Toks susitarimas sudaromas remiantis Darbo kodekso 35 str. Darbo kodeksas numato, kad darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius, ir darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Kaip apmokama už viršvalandžius?
Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Už darbą poilsio dieną (kuri nenustatyta pagal darbo grafiką) arba naktį mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną - ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis.
Taip pat darbuotojas rašytiniu prašymu gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o mokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
| Situacija | Apmokėjimo dydis |
|---|---|
| Viršvalandinis darbas įprastą dieną | Ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis |
| Viršvalandinis darbas poilsio dieną arba naktį | Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis |
| Viršvalandinis darbas švenčių dieną | Ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis |
Darbdavių atsakomybė ir sankcijos
Darbdaviai, nesilaikantys taisyklių dėl viršvalandžių, gali sulaukti baudų. Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis nustato darbdavių atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Pavyzdžiui, kai darbdavys nedeklaruoja (neįtraukia į apskaitą) viso darbuotojo dirbto laiko (dirbtų viršvalandžių), toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 900 Eur iki 1400 Eur.
Taip pat Darbo kodekse nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 Eur iki 1450 Eur. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
Kur kreiptis dėl pažeidimų?
Jei darbdavys nesumoka už viršvalandžius, darbuotojas turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio nagrinėjami nustatyta tvarka, pateikiant prašymą darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus.
Jei darbdavys galimai pažeidė darbo teisės normas, darbuotojas gali su rašytiniu skundu bei įrodymais kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Tokiu atveju pasikreipusio asmens tapatybė darbdaviui nėra atskleidžiama.
tags: #bauda #darbdaviui #uz #darbuotojo #perdirbtas #valandas