Prekybininkai pastebi, kad pabrangus prekėms, iš parduotuvių vagysčių skaičius išaugo, kai kuriais atvejais net dvigubai. Dažniausiai vagiama kava, buitinė technika ir alkoholis. Pasak prekybos tinklų atstovų, iš lentynų dingsta vis brangesnės prekės.
Šiemet per septynis mėnesius užfiksuota 780 vagysčių iš prekybos centrų, nors pernai per tą patį laikotarpį jų buvo beveik tūkstantis. Tai sudaro daugiau nei 20% sumažėjimą, tačiau prekybininkai teigia, kad vagysčių mastai vis dar dideli.
Policijos teigimu, ne visos vagystės iš prekybos centrų yra vertinamos kaip nusikalstama veika. Tik tada, kai pavogtos prekės vertė yra didesnė nei 150 eurų, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei vertė mažesnė, tai traktuojama kaip administracinis nusižengimas.
Prekybininkų asociacijos duomenimis, 2020 m. buvo užfiksuota 15 213 vagysčių, kurių žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
Teisingumo ministerija siekia spręsti šią problemą ir ruošiasi pristatyti teisės akto projektą Seime. Siūloma įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę - draudimą lankytis prekybos vietose asmenims, kurie pakartotinai padaro administracinį nusižengimą dėl smulkios vagystės. Toks draudimas galėtų galioti nuo vieno mėnesio iki dvejų metų ir būtų taikomas tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms. Draudimas būtų skiriamas kartu su administracine nuobauda - bauda.
Siūloma įtvirtinti ir baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą. Toks nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo, sistemingai vagiantis nedidelės ar mažesnės vertės turtą, galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šie siūlymai dar turės būti svarstomi Vyriausybėje ir Seime. Jei bus priimti, naujos nuostatos įsigaliotų nuo 2024 m. birželio 1 dienos.
Pasak Teisingumo ministrės, dabartinė administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sisteminių vagysčių atvejais, nes baudų išieškojimas tampa problemiškas. Dėl to siūlomi pokyčiai turėtų padėti atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė teigė, kad siūlymus prekybininkai vertina labai teigiamai, nes Lietuvoje „siautėja ilgapirščių gaujos, užsiimančios sistemingomis, etatinėmis vagystėmis“. Ji pabrėžė, kad tai didelis šešėlinis verslas, kurį sudaro apie 400 etatinių vagių, žinomų tiek policijai, tiek prekybininkams.
Prekybininkai taip pat pastebi, kad vagys tampa vis geriau organizuoti. Vienas žmogus gali nukreipti dėmesį, kitas - paimti ir pavogti prekę, o trečias - padėti pasišalinti. Tai rodo, kad vagystės nebėra atsitiktinės, o tampa gerai suplanuota veikla.
Viena iš siūlomų priemonių - draudimas lankytis prekybos vietose. Ši priemonė galėtų būti taikoma asmeniui, jei būtų padarytas pakartotinis administracinis nusižengimas dėl smulkios vagystės. Draudimo trukmė - nuo vieno mėnesio iki dvejų metų. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią sistemingoms vagystėms ir sumažinti bendrą nusikalstamumą.
Diskusija: Europos Sąjungos literatūros prizas. 2025 m. tendencijos ir įspūdžiai iš Prahos.
Nors siūlomi pokyčiai turėtų padėti kovoti su vagystėmis, kai kurie apsaugos įmonių atstovai baiminasi, kad didesnės ribos vagystėms, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė, gali „atrišti rankas“ vagims ir paskatinti juos vogti daugiau ar brangesnes prekes.
Vis dėlto, tikimasi, kad naujos priemonės ir griežtesnis požiūris į sistemingas vagystes padės sumažinti nusikalstamumo statistiką ir efektyviau nukreipti resursus į rimtesnių nusikaltimų tyrimą.
tags: #bauda #pamogus #is #parduotuves